Utenos apylinkės teismo nuosprendis

kurioje R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990 m. lapkričio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

2) 2011 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant lankytis tam tikrame bute bei bendrauti su tam tikru asmeniu, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose ir per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs;

3) 2014 m. rugsėjo 8 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki arešto keturiasdešimčiai parų, bausmę atliekant areštinėje;

4) 2014 m. spalio 13 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. vieneriais metais, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. vasario 27 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, šiuo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 13 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. vasario 27 d. 2016 m. balandžio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 30 d. nutarimas taikyti R. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi R. O. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų panaikintas ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią dalį laisvės atėmimo bausmės - penkių mėnesių penkių dienų. 2017 m. kovo 23 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę;

5) 2017 m. gegužės 17 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo dviems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. (dvi paros), 2017 m. liepos 14 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. O. 2017 m. liepos 24 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) patalpose, užsimojęs kumščiu ir grasindamas trenkti savo motinai N. O. jai grasino, sakydamas, kad jis jau pasiilgo kraujo ir jam nebaisu dešimt metų atsėdėti kalėjime, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. O. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 24 d., dienos metu, būdamas stipriai išgėręs - gėrė alų, šampaną ir degtinę, atėjo į namus, kuriuose buvo jo tėvai. Jis prašė motinos paskolinti jam iki pašalpos gavimo 1,5 – 2 Eur, tačiau motina pinigų nedavė, pradėjo jį moralizuoti. Jis supyko, parodė kumštį ir pasakė tuos žodžius, kurie nurodyti prokurorės pareiškime, t. y. pasakė motinai, kad jis jau pasiilgo kraujo ir jam nebaisu dešimt metų atsėdėti kalėjime. Po to jis išėjo iš namų, dar išgėrė puslitrį alaus, o vakare grįžęs į namus, paėmė patėvio kirvį, kurį pastarasis laikė prie savo lovos, nes bijojo, kad patėvis jam gali suduoti šiuo kirviu, ir išėjo į lauką. Paaiškino, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašo motinos. Taip pat paaiškino, kad būdamas blaivus taip nepasielgtų, dėl šių jo veiksmų kaltas alkoholis.

Nukentėjusioji N. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi R. O. ir vyru A. O.. Jos sūnus 2017 m. liepos 24 d., apie 12 val. 30 min. į namus atėjo neblaivus. Namuose sūnus pradėjo prie jos kabinėtis, ją įžeidinėjo, vadindamas „durne, debile“, sakė, kad ją laikas vežti į Rokiškį gydyti, reikalavo dviejų eurų. Sakė, kad jai laikas jau į kapus, užsimojo kumščiu ir žodžiu jai pagrasino, kad tuoj trenks, sakydamas, kad jis jau pasiilgo kraujo ir jam nebaisu dešimt metų atsėdėti kalėjime. Po šių grasinimų jis namuose pavalgė ir iš namų išėjo. Ji sūnaus grasinimų labai išsigando, nes jis jau yra prieš ją fiziškai smurtavęs, už ką atlikinėjo bausmę Kybartų kolonijoje, iš kurios grįžo maždaug prieš savaitę. Tą pačią dieną vakare apie 17 val. 50 min., sūnus vėl grįžęs į namus ją įžeidinėjo, priekabiavo ir iš namų paėmęs kirvį išėjo į lauką. Su kirviu jai negrasino, tačiau ji sūnaus išsigando, kad jis gali kažką jai ar vyrui padaryti. Sūnui išėjus į lauką ji namuose užsirakino, o vyras iškvietė policiją. Sūnus, būdamas neblaivus, yra neprognozuojamas, dėl jo veiksmų ji ir vyras nuolatos gyvena baimėje, todėl prašo imtis priemonių, kad sūnus daugiau namuose nesilankytų ir jiems negrasintų (b. l. 13-15).

Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. 2017 m. liepos 24 d., apie 21 val. 30 min. į Švenčionių rajono policijos komisariato areštinę konvojavo sulaikytą R. O., įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Vykstant į areštinę tarnybiniu automobiliu ji sulaikyto R. O. pasiteiravo, kodėl jis taip elgiasi su savo tėvais. R. O. pasakė: „jiems vieta ant kalnelio“. Tuomet ji pasiteiravo kaip tai suprasti. Įtariamasis pasakė, kad jis po truputį darys kūno sužalojimus (tai sunkų, tai lengvą). Iš jo kalbos ji suprato, kad R. O. iš karto neketina tėvų nužudyti, tačiau tai darys po truputį, palaipsniui sukeldamas jiems sužalojimus. Ji dar bandė šnekėti, kad tai yra jo motina, kuri jį pagimdė ir augino. R. O. pasakė, kad motinai jis nieko nedaro, kad ji tik apsimetinėja ir jį šmeižia. Jis buvo neblaivus, todėl buvo sunku suprasti jo išsakytas mintis. Po šių jo žodžių ji nutraukė pokalbį ir daugiau su juo nekalbėjo (b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. O. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta nukentėjusiosios N. O. ir liudytojos R. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paties kaltinamojo R. O. parodymais. Įvertinęs nukentėjusiosios N. O. parodymus apie tai, kad ji kaltinamojo grasinimų labai išsigando, nes jis jau anksčiau smurtavo prieš ją ir už tai jam paskirtą laisvės atrėmimo bausmę atliko tik prieš savaitę iki šio įvykio, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios paaiškinimus, kad kaltinamasis jai sakė, jog jai jau laikas į kapus, kad jis pasiilgo kraujo ir jam nebaisu dešimt metų atsėdėti kalėjime bei atsižvelgdamas į nukentėjusios amžių - ji yra 67 metų, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo R. O. grasinimas bus įvykdytas, kad kaltinamasis gali ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Kad šis grasinimas buvo realus, patvirtina ir liudytojos R. Š. parodymai apie tai, kad konvojuojant sulaikytą R. O. į areštinę, pastarasis sakė, kad tėvams jau vieta ant kalnelio ir, kad ji iš R. O. kalbos suprato, jog kaltinamasis iš karto neketina tėvų nužudyti, tačiau tai darys po truputį, palaipsniui sukeldamas jiems sužalojimus. Teismas laiko, jog kaltinamojo grasinimų realumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis jau teisiamas šeštą kartą, anksčiau yra smurtavęs tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu ir atliko už tai jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl kaltinamojo R. O. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo R. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. O., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas jau šeštą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, šį nusikaltimą padarė praėjus tik dešimčiai dienų po paleidimo iš pataisos namų, kur atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą - fizinio skausmo sukėlimą tai pačiai nukentėjusiajai savo motinai N. O., turi administracines nuobaudas, taip pat į tai, kad šis jo įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus, kaltinamasis savo kaltę pripažino, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias bylos aplinkybes, mano, jog kaltinamajam tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas yra artimas jos vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, nes kitų švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą - viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ar arešto - aiškiai nepakanka kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau šeštą kartą, šį nusikaltimą įvykdė praėjus tik dešimčiai dienų po paleidimo iš pataisos namų, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu teismas netaiko Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio ir neatideda paskirtos bausmės vykdymo.

Kadangi kaltinamasis teisiamas jau šeštą kartą, šį nusikaltimą įvykdė praėjus tik dešimčiai dienų po paleidimo iš pataisos namų, siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, iki jo įsiteisėjimo R. O. skiriama kardomoji priemonė suėmimas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką šioje baudžiamojoje byloje nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 26 d. (dvi paras). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 26 d.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. O. kardomąją priemonę - suėmimą, areštuojant jį teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam R. O. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.