Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-810-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
1S-810-245/2015
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00133-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
G. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-810-245/2015
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00133-2014-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 10 d. priimtą nutarimą Nr. 413 taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas 2014-04-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-07-23, bausmės pabaiga – 2015-07-22.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 413 nutarė nuteistajam G. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarius išvadą, jog yra tikimybė, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis nepakankamai aktyviai dalyvavo pataisos procese, duomenų, jog nuteistojo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas ne pataisos įstaigoje, teismui nepakanka.

Atsiliepimas

G. M. apeliaciniame skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigia, kad prokurorė pateiktame atsiliepime neteisingai nurodo, jog anksčiau, būdamas paleistas lygtinai, jis padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis pažymi, kad buvo sugrąžintas atlikti likusios bausmės dalies, nes nesilaikė paskirtų įpareigojimų. Pripažįsta, kad jo gyvenimo biografija leidžia manyti, jog yra beviltiškas žmogus, bet jis gali ir nori pasikeisti, būti doru žmogumi. Nori įrodyti tai ne tik visai visuomenei, bet ir artimiesiems. Dėl visų padarytų nusikaltimų labai gailisi, pažada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

G. M. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors G. M. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju vienerius metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad G. M. tyčines nusikalstamas veikas daro jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Pirmą kartą teistas dar 1985 m., toliau sistemingai nusikalsta kas metai ar keli, yra laikotarpių, kai atlikus bausmę ir išėjus į laisvę pavyzdingai, dorai elgtis nepavyko net pusmetį. Dabartinis teistumas G. M. yra tryliktas ir iš esmės jis niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų – dominuoja nusikaltimai nuosavybei, svetimas turtas grobiamas dėl finansinės naudos. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo elgesys itin įžūlus. Nuo paskutinio nusikaltimo nukentėjo nuteistojo kaimynas, t. y. G. M. visiškai ignoruoja ir bendrabūvio taisykles. Nors nuteistasis pripažįsta kaltę dėl visų savo padarytų nusikaltimų, tačiau vien formali deklaracija negali švelninti jo teisinės padėties. G. M. neneigia, jog nusikaltimus darė vienas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio vartojimo problemos nesureikšmina. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis „Suvalkijos regiono anoniminių alkoholikų“ programos nelankė, nes mano, jog jam nereikia, moka susivaldyti pats. Vis dėlto, byloje esantys duomenys liudija priešingai. G. M. laisvėje nevartojo alkoholio apie pusantrų metų, tai ilgiausias laikotarpis, kai nuteistajam pavyko savo priklausomybę kontroliuoti, tačiau vėliau buvo sugrįžta prie ankstesnių išgėrinėjimo įpročių. Nuteistasis yra nurodęs ir tokius faktus, jog dėl alkoholio vartojimo buvo ne kartą praradęs atmintį, yra vartojęs alkoholį ir ryte, būdamas neblaivus, yra panaudojęs fizinį smurtą. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog alkoholis G. M. yra stiprus dirgiklis ir kriminogeninis veiksnys, kurio nėra bandoma aktyviai šalinti ar bent slopinti.

Nuteistasis nėra linkęs koreguoti ne tik savo elgesio, bet ir mąstymo. Nuolat kartojamos tos pačios klaidos, nesimokoma iš ankstesnių patyrimų. G. M. negeba išsikelti sau konkrečių tikslų ir jų pamažu siekti. Sutiktina, jog nuteistasis paklūsta vidaus tvarkos taisyklėms, dirba ir tokiu būdu įprasmina savo buvimą pataisos namuose. Tai vertintina teigiamai, tačiau nuteistajam trūksta savarankiškumo. Jis pats nesiekia įgyti papildomų specialybių ar naujų žinių, kurias galėtų pritaikyti praktiškai išėjęs į laisvę. Laisvėje G. M. dirbo neoficialiai, jo darbinė patirtis nedidelė. Visos turimos finansinės problemos buvo sprendžiamos nusikalstamu būdu, šiuo metu rodiklių, kurie bylotų apie galimybę susidūrus su finansiniais sunkumais elgtis priešingai, nėra. Nors nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau nė karto ir neskatintas. Tai rodo, jog G. M. yra pasyvus, o ne aktyvus pataisos dalyvis. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra vidutinis – 73 balai.

Bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis BVK 110 straipsnyje numatytų pareigų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tačiau negalima sutikti, kad G. M. elgesys patvirtina šią pareigą vykdžius tinkamai. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog yra stebimos įsigalėję asocialaus elgesio nuostatos. Taigi, Komisija pervertino nuteistojo asmenybės teigiamus korekcijos požymius. Socialinių ryšių su šeimos nariais palaikymas, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, drausminių nuobaudų neturėjimas negali būti suabsoliutinamos. Šios aplinkybės nepersveria priklausomybės nuo alkoholio, mąstymo problemų, nemokėjimo tinkamai planuoti savo pajamų bei išlaidų, susiformavusio įpročio problemas spręsti lengviausiu keliu – pažeidžiant įstatymų imperatyvus. Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje, taip pat neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas yra savarankiškas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo sprendimui lemiamos įtakos nedaro nei Komisijos nuteistajam palankus sprendimas, nei prokuroro atsiliepime išreikštas nepritarimas Komisijos nutarimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos bausmės, kuri nėra pernelyg griežta, sušvelninimas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencijos tikslų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog G. M. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis