Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo S. Ž. (toliau – S. Ž.) skundą dėl 2015 m. gruodžio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo S. Ž. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. 2007 m. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 4 d. (dėl 9 nusikaltimų), pagal BK 150 str. 4 d. (dėl 17 nusikaltimų), BK 153 str. (dėl 3 nusikaltimų), 140 str. 2 d. ir jam vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 6 dalimi, BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams ir 1250 litų bauda.

2015 m. gruodžio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo S. Ž. prašymas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas ir panaikinti Marijampolės pataisos namų administracijos sprendimus netaikyti jam lygtinio paleidimo BVK 158 str. 2 d. ir 3 d. pagrindu.

2015 m. gruodžio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti S. Ž. prašymą, grąžinant jį nuteistajam, motyvuojant tuo, kad klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam jau buvo išspręstas 2015 m. birželio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2015 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimis.

Nuteistojo teigimu, remiantis 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis BVK 158 str. nuostatomis, lygtinai negali būti paleisti asmenys, nuteisti pagal BK 149 str. 3 d. ir 4 d., 150 str. 3 d. ir 4 d., 153 str.. Tuo tarpu iki 2013 m. sausio 1 d. toks draudimas BVK nuostatose nebuvo numatytas, todėl, akivaizdu, kad jis blogina nuteistojo padėtį, kas reiškia, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jis už minėtas nusikalstamas veikas buvo nuteistas dar 2007 metais, jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 3 str. nuostatomis, turėtų būti taikoma senoji BVK redakcija, kai 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs draudimas dar nebuvo taikomas.

Skundu pabrėžiama, kad S. Ž. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėjo kelias nuobaudas, tačiau šiuo metu jos jau nebegalioja. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistasis buvo skatintas 21 kartą, o nuo 2009 metų bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje. Lanko socialinės reabilitacijos programas, bendrauja su psichologais, tokiu būdu keisdamas savo elgesį teigiama linkme. Akcentuojama, jog nuo pats bausmės atlikimo pradžios nuteistasis dirbo būryje valytoju, o atsilaisvinus darbo vietai VĮ „Mūsų amatai“ buvo įdarbintas siuvimo ceche, dalį savo uždirbamų pinigų jis skiria savo mažamečių vaikų išlaikymui. Esant šioms aplinkybėms, S. Ž. įsitikinimu, neabejotinai rodančioms teigiamą jo elgesio korekciją, kaip to reikalauja BVK 157 str. nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo instituto taikymą, lygtinis paleidimas jo atžvilgiu turi būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtina bendrąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo taisyklę, pagal kurią, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš šios teisės normos seka, kad asmenys, įvykdę komentuojamame straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti teikiami Lygtinio paleidimo komisijai dėl galimo jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kita vertus, ši bendra taisyklė turi tam tikras išimtis, įtvirtintas BVK 158 str. (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies nuostatomis, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Atsižvelgiant į aptariamos teisės normos formuluotę, akivaizdu, jog asmenys, įsiteisėjusiais ir vykdomais teismo nuosprendžiais nuteisti pagal BK 149 str. 3 d. ir 4 d., 150 str. 3 d. ir 4 d. , 151 str. 2 d., 151¹ str. ir 153 str. iš pataisos įstaigos, jų atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, negali būti paleidžiami, ką konstatavo tiek Marijampolės apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, sprendęs analogišką nuteistojo S. Ž. prašymą, tiek ir Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo skundą dėl 2015 m. birželio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties.

Šių duomenų pagrindu analizuojant nuteistojo S. Ž. apygardos teismui pateiktus argumentus, matyti, jog nors nagrinėjamu atveju jis nesutinka su 2015 m. gruodžio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau iš esmės jis nurodo analogiškus savo turiniu argumentus, kurie jau buvo detaliai išanalizuoti priimant aukščiau paminėtas Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis. Esant šioms aplinkybėms, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo priimti pakartotinį nuteistojo S. Ž. prašymą dėl to paties dalyko – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikymo, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškas nuteistojo prašymas buvo išnagrinėtas ne tik apylinkės teisme, tačiau jo pagrįstumą peržiūrėjo ir aukštesnės instancijos teismas, kas rodo, jog S. Ž. nagrinėjamu atveju pasinaudojo visomis jam suteiktomis teisėmis tiek teikti prašymus, tiek ir skųsti jo netenkinančius pirmosios instancijos teismo sprendimus aukštesniajam teismui, tenkinti jo skundo teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.