Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

J. B. (J. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (paskyrus kardomąją priemonę, J. B. įpareigotas nepasišalinti iš jo nurodytos laikinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su dviem mažamečiais sūnumis E. B. (E. B.), gim. 2007 m., ir D. B. (D. B.), gim. 2009 m., metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. B. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko srityje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia metė druskinę į D. B., pataikydamas pastarajam į dešinę šlaunį ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, su jame nurodytais faktais sutinka. Jo santykiai su sūnumis D. ir E. tapo prasti po jo ir O. B. skyrybų. Jis su O. B., D. ir E. motina, išsiskyrė 2019 m. Nuo to laiko jo vaikai vengia su juo bendrauti, o jeigu pradeda bendrauti, tarp jų kyla konfliktai. Konfliktai būna dėl sūnų nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, nenoro sportuoti, dėl jų nesveikos mitybos. Po skyrybų jie visi, t. y. O. B. su vaikais ir jis, liko gyventi viename name, tik atskiruose kambariuose. Virtuvė bendra. Šis namas oficialiai neįregistruotas, jis yra kaip priestatas prie jo tėvų namo. Su buvusia žmona O. B. jie nebendrauja, barasi dėl įvairių dalykų. Vaikai stojo į motinos pusę, ją palaiko, o su juo nesiskaito, jį ignoruoja bei prie jo kabinėjasi. 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.00 val., jis grįžo namo. O. B. buvo darbe. Jo sūnūs buvo savo kambaryje. Jis užėjo į jų kambarį ir pamatė, kad jie žaidžia kompiuteriu. Jis liepė jiems išjungti kompiuterį ir eiti pažaisti į kiemą. Vaikai nepakluso. Tada jis išjungė internetą. Vaikai supyko, pradėjo jį įžeidinėti ir jį puolė. Jis pasitraukė į virtuvę. Virtuvėje vaikai jį pastūmė ir jis pargriuvo. Atsikėlęs jis vieną kartą kumščiu sudavė E. į veidą, savo veiksmais galėjo padaryti jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko srityje ir sukelti fizinį skausmą, o metęs į D. druskinę, galėjo pataikyti sūnui į dešinę šlaunį, padaryti jam poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje ir taip sukelti sūnui fizinį skausmą. Įvykio metu buvo girtas ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl savo veiksmų labai gailisi, norėtų D. ir E. atsiprašyti (b. l. 113-116, 135-136).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. B. yra jos buvęs sutuoktinis. Ji su J. B. išsituokė 2019 m. sausio 22 d., tačiau gyvena viename name adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 18 d. ji buvo darbe adresu (duomenys neskelbtini). Apie 15.03 val. jai į telefoną paskambino jos sūnus D. B. ir verkdamas jai pasakė, kad tėtis J. B. jį ir brolį E. sumušė. Ji paklausė, kaip tai įvyko ir kaip sumušė. Tada D. papasakojo, kad tėvas grįžo namo visiškai neblaivus, atėjo į vaikų kambarį pasikalbėti su vaikais. Vaikai tėvui pasakė, kad jis nepageidaujamas, nes girtas ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas, paprašė tėvo išeiti. Iš savo sūnų D. ir E. B. pasakojimų žino, jog konfliktas tarp jos buvusio sutuoktinio J. B. ir sūnų D. bei E. kilo dėl to, kad vaikai savo kambaryje žaidė kompiuteriu, o girtas J. B. reikalavo, kad vaikai eitų žaisti į kiemą. Tarp vaikų ir J. B. virtuvėje kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. B. vieną kartą kumščiu trenkė E. į veidą, pataikė į dešinį skruostą, o į D. metė metalinę druskinę ir pataikė D. į dešinę šlaunį. Vaikai sakė, kad nuo tėvo veiksmų jie pajuto fizinį skausmą. Kadangi ji buvo darbe ir negalėjo palikti darbo vietos, paskambino savo brolio žmonai V. L. ir paprašė, kad ši nuvažiuotų ir paimtų vaikus iš namų pas save, kol ji baigs darbą. Kai baigė darbą, nuvažiavo pas V. paimti savo vaikų. Atvykusi pamatė, kad pas E. sumušta dešinė akis, o pas D. ant dešinės kojos yra mėlynė. Iš karto į policiją nesikreipė, nes nusprendė kitos dienos rytą asmeniškai kreiptis į policijos komisariatą ir į vaikų teisių apsaugos instituciją. Jai grįžus su vaikais namo, J. B. namuose jau nebuvo. Daugiau J. B. vaikų nemušė. Šiuo metu J. B. gyvena atskirai, todėl jokių konfliktų jų šeimoje nėra. Kiek žino, J. B. su vaikais nebendrauja ir dėl savo veiksmų vaikų neatsiprašė. Apie tai, kad vaikai pastūmė J. B. ir šis virtuvėje pargriuvo, ji nieko nežino. Mano, kad J. B. šią aplinkybę išsigalvojo. Vaikai galėjo tik žodžiais bartis su tėvu, bet tikrai negalėjo jo stumdyti (b. l. 20-22, 25, 61-64, 77-80);

- 2020 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2370/2020 (01), kurioje nurodyta, kad E. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. rugpjūčio 20 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 69-70);

- 2020 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2371/2020 (01), kurioje nurodyta, kad D. B. (iš medicinos dokumentų) konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje ir (apžiūros metu) nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti 5-10 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra atlikta 2020 m. rugpjūčio 25 d.). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu; jie galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (b. l. 74-75).??

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, mušdamas mažamečius E. B. ir D. B. (vieną kartą kumščiu suduodamas E. B. į veidą, mesdamas ir pataikydamas druskine D. B. į dešinę šlaunį) nežymiai sutrikdė jų sveikatą – padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko srityje E. B. ir poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje D. B.. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami J. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirti kaltinamajam baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo teismo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per 10 mėnesių laikotarpį (b. l . 162-163, 164).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

J. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, baudas susimokėjęs (b. l. 146-156), vykdantis individualią veiklą. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant didesnę už įstatymo numatytą minimalią.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d., 12.08 val., iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., 10:50 val. (b. l. 108, 128), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis prašė leisti sumokėti baudą dalimis per 10 mėnesių. Spręsdamas dėl kaltinamojo prašymo, teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į skirtinos bausmės dydį, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 10 mėnesių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-130) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. B. (J. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d., 12.08 val., iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., 10:50 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir skirti jam galutinę 30 MGL (1 500 – vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti J. B. (J. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo pastarojo dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.