- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1371-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02600-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovui M. S. dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą statyti priestatą ir ūkinį pastatą pripažinimo nepagrįstu ir pripažinimo teisės statyti priestatą ir ūkinį pastatą be atsakovo sutikimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas G. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti: 1) nepagrįstu atsakovo M. S. atsisakymą duoti sutikimą statyti ieškovui G. Š. priestatą prie jam priklausančio buto, esančio Pakraščio g. 40-2, Vilnius, ir naują ūkinį pastatą bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdomoje dalyje pagal pateiktą projektinę dokumentaciją; 2) pripažinti ieškovui teisę statyti priestatą prie jam priklausančio buto ir naują ūkinį pastatą bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdomoje dalyje pagal pateiktą projektinę dokumentaciją be atsakovo sutikimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovui su atsakovu priklauso bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklypas (unikalus Nr. 0101-0059-0038, kadastrinis adresas 0101/0059:38 Vilniaus m. k.v.), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Pakraščio g. Nr.40. Taip pat šiame sklype stovi ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1096-5012-4015) ir pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1096-5012-4026), kuris yra atsakovo žemės sklypo naudojamoje dalyje. Gyvenamąjį namą atsakovas ir ieškovas pasidalinę, suformavę du butus, kaip atskiri turtiniai vienetai. Atsakovas yra įsirengęs laiptus į antrą aukštą ir gali naudotis mansarda, o ieškovas laiptų į mansardą neturi. Laiptams įrengti reikalinga pastatyti priestatą prie ieškovo valdomos namo dalies, t.y. atlikti ieškovo valdomos namo dalies rekonstrukciją. Taip pat nurodė, kad atsakovas atsitverė savo naudojamą žemės sklypą, todėl ieškovas neturi galimybės patekti į ūkinį pastatą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas nutarė statytis ūkinį pastatą ant savo valdomos žemės sklypo dalies. Todėl 2009 m. birželio mėnesio 18 dieną per notarą išsiuntė atsakovui pareiškimą, prašydamas parašyti notariškai patvirtintą sutikimą dėl priestato prie šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei ūkinio pastato statybų. Tačiau ieškovas atsakovo sutikimo dėl statybų negavo. Ieškovas pažymi, kad negalėdamas patekti į antrą aukštą negali taisyti stogo. Rekonstrukcijos projektas numato išorinius laiptus (iš lauko pusės) į antrą aukštą, kurie būtų išdėstyti ieškovo žemės sklypo dalyje. Ūkinį pastatą ieškovas taip pat ketina statyti savo žemės sklypo dalyje. Todėl mano, kad jokios atsakovo teisės ar interesai ar nebus pažeisti, ir atsakovo atsisakymas duoti sutikimą statybai yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat nurodė, kad gavęs ieškovo pareiškimą dėl ketinamų vykdyti statybų, pasiūlė geranoriškai spręsti visus su tuo susijusius klausimus, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovo pateiktas statybos techninis projektas yra neišsamus, iš jo negalima suvokti, kaip būtų vykdomos statybos. Be to, pažymi, kad tai, jog ieškovas tik dėl savo kaltės neturi laiptų, kuriais galėtų patekti į mansardą, kadangi pagal ieškovo ir atsakovo butų atskyrimo projektą ieškovui buvo numatyti laiptai iš pirmojo aukšto į jo mansardos dalį. Tačiau ieškovas pats nukrypo nuo projekto ir neįrengė numatytų laiptų. Dėl ūkinio pastato atsakovas pažymėjo, kad 2006-02-14 notariškai patvirtinta sutartimi tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu Pakraščio g. 40, Vilnius, tvarka, pagal ją teisė naudotis ūkiniu pastatu buvo suteikta atsakovui, su tokiu žemės sklypo padalinimu ieškovas sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 –asis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iš pateikto projekto matyti, kad didžiąją dalį planuojamo priestato ploto užimtų ne laiptai į palėpę, tačiau kitos patalpos, o numatomas priestato bendras plotas pagal pateiktus brėžinius nėra aiškus. Visų patalpų plotų suma yra daugiau kaip 10 proc. didesnė už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą, todėl nėra aišku, kokio tipo ir apimties statybos darbus ieškovas planuoja vykdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas G. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 – ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.
Apeliantas nurodė šiuos argumentus:
1) teismas neatskleidė bylos esmės. Jokių pastabų dėl projekto trūkumų, ar pastabų dėl ieškovo projekto ieškovas negavo.
2) namo teisingo padalijimo esmė pagal atsakovą yra ta, kad, atsakovo manymu, ieškovas užima didesnę žemės ploto dalį negu ieškovui priklauso ir privalo atsakovui sumokėti tam tikrą kiekį pinigų. Tik po to atsakovas sutiks kad ieškovas statytųsi priestatą ūkinį pastatą Tikroji ginčo esmė yra ta, kad atsakovas, neleisdamas ieškovui naudotis ūkiniu pastatu ir nenurodęs jokių pagrįstų motyvų (piktnaudžiaudamas savo teise), užkirto kelią ieškovui, kaip savininkui, realizuoti savo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
1) bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsisakymas duoti ieškovui sutikimą yra argumentuotas ir buvo įrodyta, kad ieškovo pasirinktas elgesio variantas pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio teises. Ieškovo pasiūlymas iš esmės neatitinka tokio pobūdžio veiksmams keliamų reikalavimų, jo pateiktame prieš projektiniame pasiūlyme iš esmės nėra jokių konkrečių rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiančių duomenų, pasiūlymą parengė asmuo, neturintis tam reikalingos kvalifikacijos, byloje yra patikimi duomenys, patvirtinantys, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčio (atsakovo) gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taigi teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pagrindo pripažinti atsakovo nesutikimą tokiai statybai, kokios pageidauja ieškovas, nemotyvuotu, nėra pagrindo.
2) dėl ieškovo (apelianto) nurodyto motyvo esą statyti jam būtina, nes jis negali naudotis mansarda ir ūkiniu pastatu. Atsakovas nesudaro jokių kliūčių ieškovui naudotis mansarda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendros dalinės nuosavybės teisių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis Pakraščio g. 40, Vilniuje, priklauso ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise (b.l. 4-5). 2006-02-14 tarp šalių sudaryta sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b.l. 42-46). Gyvenamasis namas, esantis minėtu adresu yra padalintas į du butus, kurių vienas priklauso ieškovui, kitas atsakovui (b.l. 11- 12, 13-14,36-38). Ieškovas 2009-06-18 pareiškimu per notarą kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą priestato bei ūkinio pastato statybai (b.l. 15). Kartu su pareiškimu pateikė atsakovui būsimų statinių projektą (b.l. 16-24). Atsakovas 2009-07-01 pateikė pareiškimą ieškovui (b.l. 39). Tačiau pagal jo turinį neišreiškė aiškios nuomonės dėl sutikimo leisti ieškovui rekonstruoti savo namo (buto) dalį.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (statyti priestatą) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Nagrinėjamoje byloje, bylą nagrinėjant pirmosios isntancijos teisme yra nustatyta, kad pateikta planuojamo statyti priestato ir ūkinio pastato techninio projekto architektūrinė dalis nėra tinkamas ir pakankamas dokumentas atsakovui apsispręsti dėl sutikimo davimo, nes, visų pirma yra parengta asmens, neturinčio tam tinkamos kvalifikacijos, antra, iš pateikto projekto matyti, kad didžiąją dalį planuojamo priestato ploto užimtų ne laiptai į palėpę, tačiau kitos patalpos, o numatomas priestato bendras plotas pagal pateiktus brėžinius apskritai nėra aiškus, tačiau akivaizdu, kad jo visų patalpų plotų suma yra daugiau kaip 10 proc. didesnė už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą (b.l. 21-23). Atitnkamai, kolegija daro išvadą, kad ieškovas nori padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis). Tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl jai keliami griežtesni reikalavimai, ji turi atitikti Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnius.
Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad pateikta netinkama ir nekvalifikuota projekto architektūrinė dalis ir visiškai nepateikta atsakovui konstrukcinė statinių projekto dalis, todėl atsakovas neturi galimybės įvertinti, ar statant priestatą nepablogės esama namo ir jo inžinerinių sistemų techninė būklė. Negavęs konstrukcinės projekto dalies, atsakovas negali įvertinti ir tai, kokią įtaką ieškovo projektuojamas priestatas turės bendriems pamatams, esantiems po atsakovo veranda ir ieškovo planuojama terasa ir t.t.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.