- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-104-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00548-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Romaldas Šuliokas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ( toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su 2023 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, M. M. paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. sausio 4 d. išbūtas laikas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. M. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 4 d. apie 04.20 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) , apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. V. metu, tyčia sudavė A. V. daugybinius smūgius kumščiu ir aštrių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinio skruosto, dešinio žando, smakro, kairės mentės srityse, odos nubrozdinimus krūtinėje, nugaroje ir kairio riešo srityje, muštines žaizdas galvos kairėje ir nosies nugarėlėje, durtines-pjautines žaizdas galvoje, krūtinėje, kairiame sėdmenyje, kaktikaulio išorinės plokštelės dalinį skeveldrinį lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Nuteistasis M. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad gyvena su neįgalia mama, kuriai reikalinga pagalba ir niekas kitas tik apeliantas gali jai padėti. M. M. skunde teigia besigailintis dėl savo veiksmų ir pažada daugiau taip nesielgti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliacinio skundo argumentams ir prašė jį tenkinti. Prokurorė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde.
7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas M. M. bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes.
9. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikos, už kurią apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.
10. Už apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas, individualizuodamas M. M. skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus.
11. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, ne kartą baustas administracine tvarka (paskirtos baudos nesumokėtos), bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas, dėl ko jis nukreiptas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Kaltinamasis nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje jis teistas devynis kartus. Ankstesniais teismų nuosprendžiais M. M. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, tačiau jis ir vėl nusikalto, ne kartą yra teistas už analogiško pobūdžio, t. y. smurtinius nusikaltimus. M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo terminui pasibaigus, apeliantas ir vėl darė tyčinius nusikaltimus, taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
12. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog M. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vertinant apelianto asmenybę nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai M. M. bus pasiekti paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl iš kelių alternatyvių bausmių rūšių M. M. pagrįstai parinkta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde M. M. teigia besigailintis dėl savo veiksmų ir pažada daugiau taip nesielgti, ir apklaustas teisiamajame posėdyje jis kaltę pripažino, tačiau nurodė, jog smurtinių veiksmų ėmėsi, nes jam buvo kilusi grėsmė iš nukentėjusiojo, taip pat pripažino, kad peilį iš nukentėjusiojo jis atėmė, kas rodo, jog pastarasis jokios grėsmės nebekėlė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo pateiktą įvykių versiją bei objektyvius bylos įrodymus, kad nukentėjusysis po įvykio išsyk kreipėsi į medikus, o kaltinamasis pagalbos nesikreipė, padarė išvadą, kad M. M. pozicija nevertintina kaip jo kaltės pripažinimas, todėl ir nenustatė jos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 2 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio, atsižvelgė į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Kaltinamojo M. M. sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės (viena atsakomybę lengvinanti, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, praeiti teistumai) duoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam M. M. paskirta didesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė nelaikytina per griežta, aiškiai neproporcinga ar neadekvati jo padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimui. Apeliaciniame skunde M. M. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę grindžia tuo, kad jis gyvena su neįgalia mama, kuriai reikalinga pagalba. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė, vertinant aukščiau aptartų aplinkybių visumos kontekste, nėra atsverianti ir esminė, kuri sąlygotų švelnesnės bausmės skyrimą nuteistajam. Nuteistojo gynėjas apeliaciniam teismui pateikė gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kur nuteistasis M. M. yra deklaruotas, jo šeiminė padėtis, tėvo bei motinos asmens informacija (gimimo datos). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apeliantui skirtinos bausmės individualizavo klausimą.
15. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendį M. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija).
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuteistajam paskirtas advokatas Romaldas Šuliokas pateikė prašymą „Dėl įrodymų prijungimo ir VGTPT išlaidų atlyginimo valstybei“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl šių išlaidų priteisimo, kadangi teisme negauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuri patvirtina, kokio dydžio išlaidas valstybė patyrė dėl kaltinamajam suteiktos teisinės pagalbos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.