- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-970-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00671-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų E. J. ir J. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. Š.; priteisti iš A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J. ir J. J. nuo 2014 m. liepos 1 d. iki jų pilnametystės turtu: po ½ dalį kiekvienam 0,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų A. J. vardu. Vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną V. Š.; priteisti iš A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J. nuo 2014 m. liepos 1 d. iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis E. J. po 446,15 Lt kas mėnesį, J. J. po 462,16 Lt, vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną V. Š.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: nustatyti nepilnamečių vaikų E. J. ir J. J. laikiną gyvenamąją vietą su motina V. Š.; priteisti iš A. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. J. ir J. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis E. J. po 446,15 Lt kas mėnesį, J. J. po 462,16 Lt kas mėnesį, nuo 2014 m. liepos 1 d.; vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną V. Š.; įpareigoti A. J. gyventi skyrium nuo ieškovės V. Š. ir vaikų E. J., J. J., bei netrukdyti ieškovei su vaikais gyventi ir naudotis 0,3000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo A. J. vardu registruotam turtui: butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems pastatams: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); priteisti V. Š. iš A. J. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje užklausti VSDFV ir prijungti prie bylos duomenis apie A. J. darbovietę ir gaunamas pajamas.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. tenkino ieškovės V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. pateikė priešieškinį prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. J. ir J. J. bendravimo tvarką su atsakovu: A. J. kas antrą mėnesio savaitę (pirmadienį) pasiima J. J. ir E. J. iš ikimokyklinės/mokyklinės ugdymo įstaigos po J. J. ir E. J. užsiėmimų ikimokyklinėje/mokyklinėje ugdymo įstaigoje ir grąžina kitos savaitės pirmadienį į ikimokyklinę/mokyklinę ugdymo įstaigą iki J. J. ir E. J. užsiėmimų pradžios ikimokyklinėje/mokyklinėje ugdymo įstaigoje. Jei minimi užsiėmimai nevyksta, tada A. J. kas antrą mėnesio savaitę (pirmadienį) pasiima J. J. ir E. J. iš motinos V. Š. bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 9 valandą ryto ir gražina J. J. ir E. J. į motinos V. Š. bei nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, kitos savaitės pirmadienį ne vėliau kaip 9 valandą ryto; A. J. pasiima J. J. ir E. J. iš motinos V. Š. bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, per porinių metų Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, minėtų švenčių išvakarėse ne vėliau kaip 18 valandą ir gražina J. J. ir E. J. kitą dieną po minėtų švenčių ne vėliau kaip iki 18 valandos; jei po minėtų švenčių tenka darbo diena, nepilnamečiai vaikai grąžinami į ikimokyklinę/mokyklinę ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios toje ugdymo įstaigoje; jei tuo metu A. J. neturės teisės matytis su J. J. ir E. J., A. J. pasiima J. J. ir E. J. iš motinos V. Š. ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kiekvienų metų Tėvo dienos išvakarėse ne vėliau kaip iki 20 valandos; jei tuo metu A. J. turės teisę matytis su J. J. ir E. J., A. J. įsipareigoja grąžinti J. J. ir E. J. į V. Š. gyvenamąją vietą Motinos dienos išvakarėse ne vėliau kaip iki 20 valandos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo galutinio sprendimo priėmimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su atsakovu A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: 1) A. J. kas antrą mėnesio savaitę (pirmadienį) pasiima J. J. ir E. J. iš ikimokyklinės/mokyklinės ugdymo įstaigos po J. J. ir E. J. užsiėmimų ikimokyklinėje/mokyklinėje ugdymo įstaigoje ir gražina kitos savaitės pirmadienį į ikimokyklinę/mokyklinę ugdymo įstaigą iki J. J. ir E. J. užsiėmimų pradžios ikimokyklinėje/mokyklinėje ugdymo įstaigoje. Jei minimi užsiėmimai nevyksta, tada A. J. kas antrą mėnesio savaitę (pirmadienį) pasiima J. J. ir E. J. iš motinos V. Š. bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 9 valandą ryto ir grąžina J. J. ir E. J. į motinos V. Š. bei nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, kitos savaitės pirmadienį ne vėliau kaip 9 valandą ryto; 2) A. J. pasiima J. J. ir E. J. iš motinos V. Š. bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, per porinių metų Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, minėtų švenčių išvakarėse ne vėliau kaip 18 valandą ir grąžina J. J. ir E. J. kitą dieną po minėtų švenčių ne vėliau kaip iki 18 valandos; jei po minėtų švenčių tenka darbo diena, nepilnamečiai vaikai grąžinami į ikimokyklinę/mokyklinę ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios toje ugdymo įstaigoje; 3) Jei tuo metu A. J. neturės teisės matytis su J. J. ir E. J., A. J. pasiima J. J. ir E. J. iš motinos V. Š. ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kiekvienų metų Tėvo dienos išvakarėse ne vėliau kaip iki 20 valandos; 4) Jei tuo metu A. J. turės teisę matytis su J. J. ir E. J., A. J. įsipareigoja gražinti J. J. ir E. J. į V. Š. gyvenamąją vietą Motinos dienos išvakarėse ne vėliau kaip iki 20 valandos. Teismas rėmėsi CPK 144 straipsnio 1, 2 dalimis, 384 straipsnio 5 dalimi, 3.170 straipsnio 1 dalimi, CK 3.65 straipsniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovė V. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - nustatyti laikinąją atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. J. ir J. J. tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais E. ir J. kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po nutarties dėl šio atskirojo skundo priėmimo, vaikus E. ir J. iš jų ir motinos V. Š. gyvenamosios vietos pasiima šeštadienį 10 val., ir grąžina vaikus į jų ir motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.
1. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, teismas neišdėstė jokių motyvų, kodėl taikytina būtent tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri vertintina ne kaip bendravimo su vaikais tvarka, o kaip dar vienos vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas. Ieškovė neneigia atsakovo teisės bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, tačiau, nustatant laikinąją skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, būtina išsamiau įvertinti situaciją ir vaikų interesus.
2. Pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, šalys gyvena atskirai, vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Dėl atsakovo kaltės ieškovė su vaikais buvo priversta išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos - sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Nors teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi teismas teikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į šią sodybą ir įpareigojimą atsakovui A. J. gyventi skyrium ir netrukdyti ieškovei su vaikais gyventi minėtoje sodyboje, 2014 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas šią sodybą pardavė savo motinos ilgamečiam draugui V. S.. Dėl to, viešajame registre atsiradus naujam sodybos savininkui, teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties dalyje dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis negali įvykdyti, ieškovė su vaikais negali gyventi buvusioje šeimos gyvenamojoje vietoje ir priversta su vaikais gyventi savo tetos namuose. Sudaręs apsimestinį sodybos pardavimo sandorį, realiai atsakovas joje toliau gyvena. Ten yra likę ieškovės ir vaikų daiktai, todėl suprantama, kad vaikams norisi būti jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje, o atsakovas tuo naudojasi. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka vertintina kaip atsakovo interesų iškėlimas aukščiau vaikų interesų, toks vaikų perkėlinėjimas kas savaitę iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali daryti žalą vaikų psichologinei būsenai, pažeisti jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
3. Ieškovė po šios bylos iškėlimo leido atsakovui bendrauti su vaikais, pasiimti vaikus, ir iš karto tapo aišku, kad atsakovas ėmėsi priemonių palenkti vaikus į savo pusę, pvz. vaikai grįžę papasakojo, kad tėvas nupirko planšetinį kompiuterį, močiutė iš tėvo pusės parduotuvėje leido vaikams imti prekes, kokių šie nori ir pan. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikais, nepasiekusiais tokios brandos, kad suprastų tarp tėvų kilusį ginčą ir jo pasekmes jų gyvenimui ateityje, lengvai galima manipuliuoti. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai daro žalą vaikų psichologinei būsenai ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo, kaip tėvo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1. Nurodo, kad ieškovė geranoriškai nesutiko vykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2014 m. rugpjūčio 8 dieną atsakovas kreipėsi į antstolį ir pateikė prašymą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 dienos sprendimo vykdymo. Po antstolio įsikišimo, ieškovė sutiko vaikams leisti vykti pas atsakovą, tačiau 2014 m. rugpjūčio 24 dieną ieškovė apie 21 valandą atvyko paimti vaikų. Ieškovas paaiškino, jog šiuo metu vaikai ruošiasi miegoti ir jis sekančių dieną, kaip numatyta teismo sprendime, pristatys juos ieškovei. V. Š. veržėsi pas atsakovą, A. J. buvo sužalotas dešinys dilbis ir kairė šlaunis, buvo iškviesti policijos pareigūnai, bei surašytas pareiškimas dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė daro psichologinę žalą vaikams, trukdo vaikams bendrauti su atsakovu.
2. Teigia, kad ieškovės prašoma pakeisti bendravimo tvarka, visiškai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Atsakovas įvairiausiais būdais stengiasi patenkinti visus vaikų poreikius, nori matytis su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau teismui patenkinus ieškovės prašymą, mano, jog teismo sprendimas būtų neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų.
3. Pažymi, kad ieškovė savo nepilnamečiams vaikams rodo nederamą elgesį. Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimu ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, įžeidimo, turto sugadinimo. Šias galimai padarytas nusikalstamas veikas matė ir mažamečiai vaikai, kadangi ieškovė galimai tyčia sukelia konfliktines situacijas vaikų akivaizdoje. Ieškovė nuolat atvyksta pas atsakovą ir sukelia konfliktus. Tokiu būdu daroma nepataisoma žala nepilnamečiams vaikams, kurie dėl ieškovės kaltės nuolat išgyvena stresines situacijas. Ieškovė vaikams sukuria traumuojančią, psichologiškai neigiamai veikiančią aplinką.
4. Atkreipia teismo dėmesį, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra susijusi su sodybos pardavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas – apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų apimtį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo sistemą. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Teismas vertina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų keisti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai neįrodo atsakovo netinkamo elgesio, pažymėtina, kad minimalaus vieno iš tėvų bendravimo nustatymas yra išimtinio pobūdžio, todėl taikomas tik esant objektyviems įrodymams, kad maksimalus bendravimas daro žalą vaiko psichologiniam ir socialiniam vystymuisi. Pažymėtina, kad iš pačios ieškovės atsiliepimo matyti, kad vaikai nori bendrauti su tėvu, o argumentas, kad atsakovas bando palenkti vaikus į savo pusę pirkdamas jiems įvairius daiktus, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad abu tėvai turi ne tik pareigą bendrauti su vaikais, bei ir juos materialiai išlaikyti. Teismas vertina, kad sodybos pardavimo aplinkybės neįtakoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatytos iki teismo galutinio sprendimo priėmimo, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia bylos iš esmės ir neturi galimybių įvertinti visų bylos aplinkybių, kadangi ieškinio reikalavimo pagrįstumas yra vertinamas preliminariai.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovo prašymą, vadovavosi maksimalaus tėvų bendravimo su vaikais principu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.