- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- P-261-140-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04149-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymą atnaujinti procesą M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2693/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarimu M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, subendrinus nuobaudas paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketverių metų laikotarpiui. Nuobaudos paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. birželio 14 d. vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi M. M. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, tuo jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jam pagrįstai paskirta atitinkama administracinė nuobauda. Užfiksuoti automobilio apgadinimai taip pat patvirtina, kad pagal apgadinimų pobūdį M. M. turėjo suvokti apgadinęs kitam subjektui priklausantį turtą, sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai. Tuo jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
III.
M. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. kovo 15 d. aktas Nr. 11-599(11) patvirtina, jog pareiškėjo automobilis remontuotas nebuvo. Paaiškėjusios aplinkybės paneigia byloje esančius įrodymus, t. y. pareiškėjo automobilis nebuvo apgadintas ir negalėjo dalyvauti ir 2009 m. birželio 14 d. eismo įvykyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino pareiškėją kaltu, esant akivaizdžioms abejonėms dėl autoįvykio mechanizmo, t. y. asmenį pripažino kaltu neįrodžius jo kaltės.
Teismas vadovavosi vienintelio liudytojo V. L. prieštaringais parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010) yra nurodę, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Be to, vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, kai pateikiami nauji įrodymai, būtina nustatyti, ar nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (pvz., bylos Nr. P143-160/2009, Nr. P662-80/2010).
Įvertinus nurodytą administracinių teismų praktiką, darytina išvada, kad sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir jis negalėjo tai patvirtinančio įrodymo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis prašo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje remdamiesi Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės 2011 m. kovo 15 d. ekspertizės aktu Nr. 11-599(11). Teisėjų kolegija pažymi, kad M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2009 m. rugpjūčio 14 d. Taigi nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. M. M. buvo žinoma, kad yra kaltinamas tuo, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti jo ir nukentėjusiojo automobiliui. Tačiau pareiškėjas su prašymu atlikti dažų dangos tyrimą į Lietuvos teismo ekspertizės centrą kreipėsi tik 2011 m. kovo 4 d., t. y. tik 2010 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjus nutarimui, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos narinėjimo metu. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių minėtas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė fakto, jog byloje yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu negali būti tenkinamas.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos. Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Išnagrinėjus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas remiasi tuo, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismas rėmėsi prieštaringais liudytojo parodymais, pripažino M. M. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimu, nepašalinęs byloje kilusių abejonių dėl eisimo įvykio mechanizmo. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškus argumentus pareiškėjas buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde, pateiktame administracinėje byloje Nr. N444-2963/2010, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tinkamai juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti. Kita vertus, prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra keliamas klausimas dėl konkrečių materialinės teisės normų turinio neteisingo aiškinimo ar taikymo, taip pat nėra pateikta jokio alternatyvaus apeliacinės instancijos teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kuris prieštarautų šio teismo išvadomis ir iš kurio būtų galima spręsti apie esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Todėl, konstatuotina, jog šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
M. M. (M. M.) prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-2963/2010.
Nutartis neskundžiama.