Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-311-272/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-30
Bylos Nr.
2-311-272/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Ieškovas
N. Š.
Atsakovas
V. Š.
Advokatai
Vladas Blikertas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-311-272/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02713-2011-4.Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 125.2.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 30 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei,dalyvaujant ieškovei N. Š.,ieškovės atstovui advokatui Vladui Blikertui,

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

vertėjai Olgai Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo jų sūnui V. Š. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, nustatyti sūnaus V. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, pripažinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovės asmenine nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – P. Nurodė, kad su atsakovu V. Š. susituokė 1994-04-23, santuoka įregistruota Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 816. 1996-06-28 gimė sūnus V. Š. Šalims susituokus, jie gyveno ieškovės tėvams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad iki vaiko gimimo gyveno neblogai, po vaiko gimimo atsakovas pasikeitė, visiškai nesirūpino šeima, tingėjo, nedirbo, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, pradėjo gerti. Nuo 2001 m. pabaigos šalys apsigyveno ieškovės pirktame bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau padėtis nepasikeitė, atsakovas toliau gėrė, pradėjo nešti daiktus iš namų. Atsakovas 2002 m. pabaigoje ar 2003 metais išėjo iš namų ir ieškovė jo daugiau nematė. Ieškovei atsakovas jokių pretenzijų nereikšdavo, todėl ir šiandien jai nėra žinoma, kodėl jis išėjo iš namų. Ieškovė visada dirbo: kai pirko butą, ji dirbo . (duomenys neskelbtini) siuvėja, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 400 Lt per mėnesį. Atsakovas nuo sūnaus gimimo jam išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja. Nurodė, kad jų šeima yra iširusi jau seniai, atsakovas yra palikęs šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip aštuonerius metus. Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą - dviejų kambarių butą, esantį adresu . (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi butą pirko iš jai ir jos tėvui priklausančių lėšų, turtas iš esmės nebuvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ar kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, atsakovas niekaip neprisidėjo prie šio buto įsigijimo ar jo pagerinimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, 4 kartus teismo jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė, todėl, įteikus atsakovui procesinius dokumentus bei pranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą viešo paskelbimu būdu, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant; atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka įregistruota 1994-04-23 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 816) (b.l. 9). Šalims 1996-06-28 gimė sūnus V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

CK 3.60 ir 3.61 str. str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Iš ieškovės paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. J. parodymų matyti, kad šalių šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai jau aštuonerius metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, jų šeiminiai ryšiai yra nutrūkę. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas, kuris 2002 m. pabaigoje ar 2003 m. paliko šeimą, išėjo iš namų, prigrasinęs, kaip paaiškino ieškovė, jai, kad ši nebandytų reikalauti išlaikymo judviejų sūnui, nes priešingu atveju jis ją surasiąs ir nužudysiąs, šalims gyvenant kartu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nešė iš namų daiktus, nedirbo, visiškai nesirūpino šeima, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo ir auklėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, nesirūpindamas šeima, vaiku, neteikdamas išlaikymo vaikui, prieš aštuonerius metus išėjęs iš namų ir palikęs šeimą, pažeidė savo santuokines pareigas. Ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų byloje nėra.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas. Nutraukus santuoką, ieškovei jos prašymu paliktina jos ikisantuokinė pavardė – P., atsakovui paliktina jo pavardė - Š.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, bendrų kreditorių nėra, nežino, ar kreditorių turi atsakovas.

Išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteisiamas, kadangi ieškovė to neprašo.

Ieškovė prašo santuokos metu įgytą ir šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė įregistruotą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi vyras V. Š. prie šio turto įsigijimo, pagerinimo ir išlaikymo visiškai neprisidėjo, savo lėšų į buto vertės padidinimą neįdėjo.

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-11-04 išrašo (b. l. 26) matyti, kad N. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 33103,00 Lt.

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 2011-11-09 pažymos Nr. 1.6-S3-2265 ir 2011-10-25 pažymos Nr. 1.6-S3-2152 matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 27, 28).

Kaip paaiškino ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ir teismo posėdyje ieškovė, paveldėjimo teisės liudijimu, išduotu 1999-02-03 Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės Jūratės Mockuvienės, ji ir jos tėvas V. P. (V. P.) lygiomis dalimis paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). 2001-10-30 pirkimo-pardavimo sutartimi butas adresu (duomenys neskelbtini), parduotas už 68000,00 Lt (b.l. 14-16, 20, 54). Ieškovė iš už parduotą butą gautų lėšų už 42400,00 Lt 2001-11-23 nusipirko dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18, 19, 20, 21). Nors ginčo butas įsigytas šalims gyvenant santuokoje, tačiau, kaip paaiškino ieškovė ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jis pirktas už ieškovės ir jos tėvo lėšas, atsakovas neprisidėjo prie minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, išlaikymo, pagerinimo.

CK 3. 88 str. 1 d. 1 p. numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3. 88 str. 2 d. yra numatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.).

Ieškovei įrodžius, kad 2001-11-23 įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, o atsakovui to nepaneigus, ieškinys dėl šio turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe tenkintinas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 str., ir CK 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Ieškovės, Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos poskyrio pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Trakų r. sav. Lentvario sen. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimai (b. l. 1, 11, 40) patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-01-11 išvadoje Nr. VT2-59 (b. l. 40) nurodyta, jog ieškovė gyvena sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame bute, kuris yra kuklus, bet tvarkingas, vaikui yra sudarytos geros socializacijos sąlygos augti ir visapusiškai vystytis ieškovės šeimoje; tai patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, iš ko darytina išvada, jog atsakovas nėra suinteresuotas, kad šalių nepilnametis vaikas gyventų su juo, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovė išreiškė norą, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovės paaiškinimais (b. l. 2, 63), šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 1112,00 Lt. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei kitus bylos duomenis, iš kurių galima spręsti apie ieškovės turtinę padėtį (b. l. 49-53, 55), daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad jokių oficialių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Pats atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Atsakovas 4 kartus teismo jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė, jokių įrodymų į bylą nepateikė, kas rodo, kad jis visiškai nesidomi šia byla, todėl, įteikus atsakovui procesinius dokumentus bei pranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą viešo paskelbimu būdu, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. SoDros duomenų bazės duomenimis, gautais pagal teismo užklausą (b.l. 39), atsakovas niekur nedirba. Iš VĮ „Regitra“ 2011-11-09 pažymos matyti, kad transporto priemonių atsakovas neturi (b.l. 27), nekilnojamojo turto, be buto, kuris šiuo teismo sprendimu pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, atsakovas taip pat neturi (b.l. 26). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, nėra. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas tuo metu, kai dar gyveno su šeima, nedirbo, nes tingėdavo. CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Teismas pažymi, kad pakankamai sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko šalių nepilnametį vaiką. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas nuo pat šalių nepilnamečio vaiko gimimo neteikė ir neteikia jam jokio išlaikymo. Paaiškino, kad 2002 m. pabaigoje ar 2003 m. atsakovas išėjo iš namų, ieškovė jo daugiau nuo to laiko nematė, sūnus tėvą yra matęs tik nuotraukose, ieškovė jokios materialinės ar kitokios pagalbos auginant sūnų iš atsakovo nesulaukė, kur atsakovas gyvena ir kokį darbo užmokestį gauna jai yra nežinoma.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 straipsniai). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis, todėl iš atsakovo priteisiamas 400,00 Lt išlaikymas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2011-12-19, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 439,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5, 6); taip pat iš atsakovo priteistina 1259,76 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str.): 1093,00 Lt žyminio mokesčio (100,00 Lt už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 144,00 Lt (400,00 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.) už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir 993,00 Lt (33103 Lt (ginčo buto vidutinė rinkos vertė) x 3 proc.) už ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe), 22,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.54 str. 4 d., 3.59, 3.60-3.62, 3.69 straipsniais, 3. 88 str. 2 d., 3. 89 str., 3.168-3.169, 3.174, 3.190, 3.192-3.200, 3.208 straipsniais, CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 93, 96, 99, 177-178, 268-270, 282, 375-386 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl sutuoktinio V. Š. kaltės santuoką, sudarytą 1994 m. balandžio 23 d., Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 816) tarp V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. Š. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukus santuoką ieškovei N. Š. palikti ikisantuokinę pavardę – P., V. Š. – Š.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., N. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio Vilniaus m., išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Š., gim. 1996 m. birželio 28 d., po 400 Lt 00 ct kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2011-12-19, iki V. Š. pilnametystės, t.y. iki 2014-06-28, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti V. Š. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. Š. 439 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų N. Š..

Priteisti iš V. Š. 1259 Lt 76 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič