Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12, 13 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L.L. turi nepilnametę dukrą E. L., gim. (duomenys neskelbtini); vaiko tėvystė nėra nustatyta. Atsakovė taip pat turi sūnų K. G., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovės šeima žinoma nuo 2012 metų; 2012-07-02 šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl teisinio reguliavimo pokyčių atsakovės šeima nuo 2018-06-30 formaliai buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Nuo 2018-07-02 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, buvo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, siekiant padėti išspręsti atsakovės šeimos problemas, susijusias su nepilnametės E. L. auklėjimu ir priežiūra, tačiau taikytos pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos. Iš ieškovės, trečiojo asmens atstovių paaiškinimų, ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (pagalbos planų, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštų ir kt.) nustatyta, kad pagrindinės problemos atsakovės šeimoje yra atsakovės motinystės ir socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas susitvarkyti su dukros delinkventiniu elgesiu, priklausomybėmis, emocijomis, negebėjimas tinkamai auklėti dukrą, atliepti jos emocinius ir kitus poreikius, nusišalinimas nuo motinos pareigų vykdymo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1874-965/2023 buvo duotas leidimas paimti nepilnametę E. L. iš motinos, konstatavus, kad motina negeba suvaldyti situacijos, keliančios grėsmę vaikui – mergaitė nelanko mokyklos, linkusi nusikalsti, valkatauja, žaloja save, vartoja narkotikus; vaikui nesaugu augti su motina. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-13 įsakymo Nr. AD2-216 pagrindu E. L. nuo 2023-02-21 nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą. Nuo 2023-03-16 vaiko rūpintoju paskirta (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Tiek 2023-02-15, tiek 2023-05-19 vykusių atvejo vadybos posėdžių metu atsakovė išreiškė poziciją, kad dukros grįžimui namo yra nepasiruošusi; geriau, kai dukros nėra namuose; mano, kad įstaiga dukrai gali padėti labiau nei ji.

Skyriuje gautas Centro 2023-05-24 motyvuotas siūlymas dėl E. L., kuriame pateikiama informacija, kad L. L. visos laikinosios globos laikotarpiu į (duomenys neskelbtini) atvykusi nebuvo, didelio susidomėjimo savo vaiko gyvenimu nerodė, bendraujama buvo tik telefono ryšio priemonėmis; vaikui išlaikymo neteikia. Pažymėta, kad moteris ignoruoja iškilusias vaiko E. L. problemas, nėra motyvuota jų spręsti. L. L. nesuteikia dukrai rūpesčio, priežiūros, mokymosi pagalbos, nesuvokia dukros socializacijos reikšmės. L. L. akivaizdžiai vengia atsakomybės savo vaiko E. L. atžvilgiu, motina sąmoningai ignoruoja dukters emocinius ir bazinius poreikius. Motinos teigimu, ji nenori, kad jos vaikas E. L. grįžtų gyventi į namus, nes bijo dėl savo mažamečio sūnaus K. G. saugumo. <...> Moteris siekia išlaikyti nuolatinį bendradarbiavimą su specialistu, tačiau bandant padėti moteriai spręsti esančias problemas, kurios kyla su dukra E. L., ji vengia atsakomybės tęstinai jas spręsti. Motinos L. L. suinteresuotumas kylančioms vaiko E. L. problemoms paviršutinis, moteris vengia užmegzti su dukra pagarba paremtus tarpusavio ryšius, nesidomi jos ugdymo procesu, pati atsisako dukrą auginti, sąmoningai nuvertina jos galimybes keisti savo elgesį, nesuvokia ir neprisiima asmeninės atsakomybės dėl vaiko E. L. psichinės, emocinės ir fizinės sveikatos, dėl ko galimai iškyla rizika dėl vaiko saugumo bei jo teisių užtikrinimo.

Iš 2023-06-02 vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametė E. L. išreiškė nuomonę, jog santykiai su mama įvairūs, nelabai bendrauja; jai nėra skirtumo, ar bus apribota motinos valdžia.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kraštutinė priemonė, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.). Turi būti užtikrinama, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvai negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai, atsakovės pasyvi pozicija bylos nagrinėjimo metu (atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir jokių paaiškinimų nepateikė) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė šiuo metu nėra pajėgi ir nenori, neturi jokios motyvacijos pati auginti ir auklėti dukrą, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, gyvendama su savo vaiku, nepajėgė sukurti vaikui saugios aplinkos, negebėjo tinkamai auklėti dukros, atliepti jos emocinių ir kitų poreikių, užtikrinti normalią vaiko raidą. Pažymėtina, kad tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

Kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Visuma byloje ištirtų įrodymų neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovė šiuo metu negeba ir neturi suinteresuotumo pasirūpinti ir prižiūrėti, auginti ir auklėti savo nepilnametę dukrą, neužtikrina jai saugios aplinkos, vaiko ir atsakovės tarpusavio ryšys yra nutrūkęs ir atsakovė nededa pastangų šį ryšį atkurti. Atsakovė tinkamai nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdė ir nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikui. Toks atsakovės elgesys, kuomet atsakovė nesirūpina dukra, neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, neužtikrina jo poreikių, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro motinos valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad atsakovė negeba ir neturi motyvacijos, suinteresuotumo tinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas dukros atžvilgiu ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią dukros E. L.atžvilgiu.

Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. šiuo metu yra nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Mergina gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kur sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Duomenų apie tai, kad dabartinis laikinasis institucinis rūpintojas netinkamai atlieka rūpintojo pareigas, nėra. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, E. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo draudimo išmoką (už rugpjūčio mėn. priskaičiuota 676,04 Eur suma be išskaičiuotų privalomų mokėjimų). Nors atsakovės gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jai būtų nustatytas neįgalumas, todėl ji turi visas galimybes dirbti ir išlaikyti savo vaikus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (16 metų) ir tokio amžiaus vaiko poreikius, įvertinus šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos dydį šiuo metu (840 Eur neatskaičius mokesčių), atsakovės turimų išlaikytinių skaičių (atsakovė turi du vaikus), iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023-06-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikinajam rūpintojui, šiuo atveju globos institucijai BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrui „Rytas“ (CK 3.202 straipsnio 2 dalis).

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės rūpybos E. L..

Šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, todėl žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2023-06-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikinajam rūpintojui globos institucijai (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės rūpybos E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.