Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas O. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gruodžio 19 d.

Skunde nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 19 d., motyvuojant tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškina, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, dėl ko nesuteikė pakankamai darbo dėl sumažėjusių apyvartų ir nemokėjo sutarto darbo užmokesčio, tačiau pareiškėjas turi santaupų pragyvenimui. Be to, pareiškėjas ketina ir toliau dirbti Lietuvos Respublikoje pas kitą darbdavį, kurį jau yra susiradęs, tačiau nespėjo pateikti dokumentų Migracijos departamentui dėl darbdavio keitimo pagal išduotą galiojantį leidimą.

Mano, kad Migracijos departamentas turėjo informuoti pareiškėją dėl galimo leidimo panaikinimo ir suteikti minimalų terminą pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas neteisėtas, nes priimtas Migracijos departamentui neįvertinus visų aplinkybių. Nurodo, kad prašymą dėl darbdavio keitimo, pateikė per nustatytą terminą, todėl sukeliamos pasekmės, kaip kraštutinė priemonė tikslui pasiekti, galėtų būti tik po minimalios informacijos suteikimo.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas P. Š. teismo posėdžio metu pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes pareiškėjas ir atsakovo atstovas nedalyvauja teismo posėdyje, nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą ir rašytinius paaiškinimus, prašo remtis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas šį pareiškėjo atstovo prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą tęsia rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. lapkričio 15 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gruodžio 19 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. gruodžio 19 d.

Paaiškina, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis, nustatyta, kad Bendrovėje pareiškėjas dirbo nuo 2021 m. birželio 2 d, tačiau per darbo Bendrovėje laikotarpį po turimo leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, nei karto nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. gruodžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 447,37 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 427,27 Eur, vasario mėn. – 470 Eur, kovo mėn. – 470 Eur, balandžio mėn. – 313,33 Eur. Pareiškėjas, teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nepateikė duomenis, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu. Apie jokias pasikeitusias aplinkybes pareiškėjas Migracijos departamento neinformavo. Be to, Įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo ar negaunamo įstatyme nustatyto atlyginimo. Taigi, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tvirtina, kad pareiškėjas, cituodamas Įstatymo 50 straipsnio 2¹ d., nepagrįstai daro prielaidą, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis šia konkrečia Įstatymo nuostata privalėjo jį informuoti apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį. Pažymime, kad minėta nuostata numato, kad Migracijos departamentas privalo informuoti užsienietį apie jam panaikinama leidimą gyventi tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad yra šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Paaiškina, kad šiuo atveju leidimo panaikinimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris nustato, kad leidimas gyventi panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Todėl Migracijos departamentas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie jam priimama nepalankų sprendimą.

Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas Migracijos departamento turimais objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Atsakovas Migracijos departamentas teismo posėdyje nedalyvavo, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2023 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavio pavadinimas – Bendrovė, profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – plytų mūrininkas (711202), numatomas darbo užmokestis – 850 Eur, pragyvenimo lėšų šaltinis – su darbo santykiais susijusios išmokos; dabartinė darbovietė Lietuvoje – Bendrovė, kurioje dirba nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas patvirtino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

2023 m. rugpjūčio 25 d. Bendrovės Tarpininkavimo raštas Nr. 20230825-160422 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame kvietėju nurodyta Bendrovė, kviečiamu asmeniu nurodytas pareiškėjas, kuris dirbs plytų mūrininku (711202), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 850 Eur.

Duomenys, kad 2023 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gruodžio 19 d., įteiktas 2023 m. gruodžio 19 d.

VSDFV duomenys, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjui per darbo Bendrovėje laikotarpį po

turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei karto nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur (2023 m. gruodžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 447,37 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 427,27 Eur, vasario mėn. – 470 Eur, kovo mėn. – 470 Eur, balandžio mėn. – 313,33 Eur).

Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2023 m. lapkričio 15 d. išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gruodžio 19 d., motyvuojant tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus užsienietis turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), <...> jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatęs bent vieną šių pagrindų.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

Minėta, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 19 d. darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje esantis Bendrovės pateiktas tarpininkavimo raštas dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), patvirtina, jog pareiškėjo profesija yra plytų mūrininkas, neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 850 Eur per mėnesinį darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog patikrinus duomenis apie pareiškėją VSDFV informacinėje sistemoje, nustatyta, kad nors Bendrovėje pareiškėjas dirba nuo 2021 m., vasaros, tačiau 2023 m. gruodžio 19 d. išdavus naują leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė pareiškėjui nė karto neišmokėjo bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytą mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 850 Eur. Be to, tiek už 2023 m. gruodžio mėn., tiek už 2024 m. buvo išmokėtas darbo užmokestis ženkliai mažesnis nei nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur). Akivaizdu, kad pareiškėjas net 4 mėnesius gaudamas iš esmės perpus mažesnį, o 2024 m. balandžio mėn. beveik tris kartus mažesnį atlyginimą, apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nepateikė duomenis, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės darbų apimtys aptariamu laikotarpiu buvo sumažėjusios, todėl būtent dėl šios priežasties jis gavo mažesnį atlyginimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išmokamo atlyginimo dydis iš esmės nuolat būdavo mažesnis nei sutarta darbo Bendrovėje laikotarpiu. Taigi, pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami Bendrovėje atlyginimo mokėjimo niuansai, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, tai yra, nei apie susidariusią situaciją informavo Migracijos departamentą, nei susirado kitą darbdavį, kuris laikytųsi savo įsipareigojimų.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris buvo nurodytas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte, t. y. 850 Eur, o pareiškėjui mokama darbo užmokesčio suma nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo nepakankama pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, nepaisant to, kad pareiškėjas nurodo, jog turi santaupų, o VSDFV informacinės sistemos duomenimis, nuo 2020 m. spalio 21 d. vykdo individualią veiklą, atsižvelgdama į aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negavo (prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė). Be kita ko, Migracijos departamentas turėjo pagrįstą teisinį pagrindą konstatuoti, kad Pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pasisakant dėl pareiškėjo šeiminių, ekonominių, socialinių ryšių, nustatyta, jog pareiškėjui 2018 m. liepos 20 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduotos nacionalinės vizos, o 2019 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 19 d. darbo pagrindu buvo išduoti ir leidimai laikinai gyventi, Lietuvoje laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. birželio 2 d. – Bendrovėje. Byloje duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nėra. Nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėją su Lietuvą sieja, nors ne trumpalaikiai, tačiau išskirtinai darbo ekonominiai santykiai, kurie Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

Atsižvelgdama į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų plytų mūrininku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatęs, jog pareiškėjui sutartas darbo užmokesčio dydis iš esmės nebuvo nemokamas, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punku ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodytų teisės aktų visuma leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentas turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar panaikinimo, todėl darytina išvada, jog Sprendimas priimtas Migracijos departamentui Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Atsakant į pareiškėjo skundo argumentą dėl Įstatymo 50 straipsnio 2¹ dalies nuostatų taikymo jo atžvilgiu pažymėtina, kad ši nuostata numato, jog Migracijos departamentas privalo informuoti užsienietį apie jam panaikinama leidimą gyventi tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad yra šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Aptariamu atveju leidimo panaikinimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris nustato, kad leidimas gyventi panaikinamas jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jam priimama nepalankų sprendimą.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui. (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo O. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.