Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

institucijos, atlikusios tyrimą byloje, Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucijos) įgaliotai atstovei Loretai Sakavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. iš muitinės posto teritorijos į paskirties įstaigą išvažiavo be muitinės pareigūno leidimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole pagrįstai konstatuota, jog UAB „Transkela“ įgaliotas asmuo, vairuotojas A. G. konteinerį su kroviniu atgabeno į Klaipėdos jūrų uosto pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postą, Perkėlos g. l a, Klaipėda, bet dėl tranzito procedūros įforminimo į Malkų įlankos jūrų uosto postą, Perkėlos l c, Klaipėda, nesikreipė ir iš muitinės posto teritorijos į paskirties įstaigą išvažiavo be muitinės pareigūno leidimo. Neatlikęs šių veiksmų, A. G. pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Tarybos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 7 dalies nuostatas. Jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, t. y. išsivežė prekę be muitinės leidimo, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu būdu ANK 210 straipsnio 3 dalyje uždraustą veiką A. G. padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

A. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį. Pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.

Byloje A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį –jį asmuo padarė ne piktybiškai, o dėl neatsargumo. Dėl šio pažeidimo valstybei žala nebuvo padaryta. Taip pat atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, turi šeimą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi sveikatos problemų, nors ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų, tačiau nurodė, kad finansinė padėtis šiuo metu nėra labai gera, nes turėjo nedarbingumą, darbo apimtys yra sumažėjusios .

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. G. skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos – 1000 Eur baudos - skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti A. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 300,00 baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimia, 210 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 20119111191, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.