Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktu skundu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) viršininko 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja skunde (b. l. 1–8) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas skundžiamu Įsakymu, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) AVPK 2021 m. birželio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Tarnybinės nuobaudos skyrimas grindžiamas tuo, kad 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjai dirbant (duomenys neskelbtini) AVPK specialiuoju automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnybinis automobilis) policijos pajėgų vienete (toliau – ir PPV) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir PPV (duomenys neskelbtini) ir policijos pajėgų vienetas (duomenys neskelbtini) ir aiškinantis įvykio, registruoto Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) ROIK (duomenys neskelbtini) aplinkybes, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero, automobiliu atvykęs tuo metu nenustatytas vyriškis 12.49.10 val. ir 12.49.39 val. trenkė B. D. kumščiu į veidą, o pareiškėja matė šį įvykį ir nesurašė tarnybinio pranešimo bei neatliko jokių kitų veiksmų, nors privalėjo imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, suteikta pagalba nukentėjusiajam, atlikti pirminiai privalomi policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje. Išvadoje teigiama, kad pareiškėja tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė Išvadoje nurodytų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja nesutiko su Įsakymu jai paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, teigė, kad Įsakymas aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Prašė jį panaikinti remdamasi toliau nurodytais motyvais. Inkriminuojant jai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Kodeksas), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2 papunkčio, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) rajono PK) Reagavimo skyriaus (toliau – ir Reagavimo skyrius) tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Tyrėjo pareigybės aprašymas) 6.2 ir 6.3 papunkčių pažeidimus, turėjo būti nustatyta, kad ji tikrai matė B. D. sumušimo įvykį ir tyčia (sąmoningai) dėl to nesurašė tarnybinio pranešimo. Tiek iš Išvadoje pateiktų įvykio vertinimų, tiek iš filmuotos medžiagos įrašų bei viso įvykio schemos nenustatyta, kad pareiškėja matė B. D. sumušimo faktą.

Išvadoje konstatuota, kad ji matė įvykį, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tačiau iš įvykio metu jos turėtos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė), įrašo konstatuotina atvirkščiai – ji negalėjo matyti B. D. sumušimo fakto, kadangi ji tuo metu vykdė liudytojos apklausą. Įraše matyti, kad ji yra palinkusi prie kompiuterio, girdėti klausimai liudytojai bei kompiuterio klaviatūros garsai.

Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad ji, pamačiusi, kaip asmuo suduoda B. D. pasako: „o, va taip, va taip“. Iš tikrųjų šie jos žodžiai buvo ištarti išgirdus kaip atvykęs nepažįstamas asmuo necenzūriniais žodžiais išvadina b.Drazdovą. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip atvykęs asmuo užsimoja suduoti B. D., bet ar buvo suduotas smūgis B. D. į veidą ar kitą kūno vietą nesimato. Įvykyje dalyvavę asmenys buvo konfliktiški, neblaivūs, sutrikusios koordinacijos, mosikavo rankomis, tvarstėsi už drabužių, vartojo necenzūrinius žodžius. Todėl išlipusi iš tarnybinio automobilio, ramino atvykusį asmenį, bandė jį atitraukti nuo B. D., siekdama juos išskirti, kad neįvyktų muštynės.

Dėl B. D. sumušimo fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal I. B., kuri pati nedalyvavo įvykyje, pareiškimą. Jos žiniomis ikiteisminis tyrimas dėl B. D. sumušimo ir pinigų reikalavimo yra nutrauktas. Nukentėjusiuoju laikomas B. D. nei įvykio metu, nei jo neva sumušimo metu ar po to neišsakė jokių pretenzijų nei pareiškėjai, nei kolegei. Pareiškėja neužfiksavo jokių asmens sumušimo ar sužalojimo faktų, joks sumušimas akivaizdžiai nebuvo matomas ant B. D. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pranešėja pranešime nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) ežero B. D. buvo galimai suduoti du smūgiai policijos pareigūnų akivaizdoje, o vėliau B. D. buvo nuvežtas į Salas prie autobusų stotelės, kur jam buvo suduoti dar keli smūgiai. Ji nematė, kad įvykio metu B. D. buvo suduota, todėl jai nekilo pareiga imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

Ji nematė, kaip buvo suduota B. D., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 5 punktą ir 6.2 papunktį. Pareiga padėti kiekvienam asmeniui, kuriam yra reikalinga kažkokia pagalba, nėra absoliuti. Asmeniui neinformavus pareigūnų, kad jam yra reikalinga pagalba, ir nesant objektyviai akivaizdžių matomų ženklų, kad jam pagalba reikalinga, nėra jokio pagrindo ją teikti. B. D. jokių pretenzijų niekam nereiškė, nieko nesakė apie sumušimą, nebuvo matyti jokių akivaizdžių ženklų, kad jam pagalba yra reikalinga. Įvykio vietoje įformindama pažeidimą, ji atliko visus būtinus veiksmus ir elgėsi pagal nustatytas policijos pareigūnų instrukcijas. Taigi, kaltinimas šios normos pažeidimu yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) BPK 2 ir 166 straipsniais, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 167 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi , darytina išvada, kad nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant. Jai nemačius sudavimo B. D. fakto, įvykio vietoje buvusiam B. D. nepareiškus jokių pretenzijų dėl sumušimo ar nenurodžius, kad buvo įvykdyta tokia nusikalstama veika, jai nekilo pareiga ne tik kad imtis Statuto 21 straipsnio 2 punkte bei Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pareigos, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja teigė, kad ji dirba vyresniąja tyrėja, ne kartą skatinta, nuobaudų neturėjo, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimas jai sukėlė neigiamus išgyvenimus. Objektyviai neturėjusi galimybės įgyvendinti atsakovo nurodomos teisės aktų reikalavimus, ji jaučiasi nubausta nepagrįstai.

Išvada grindžiama tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinktais duomenimis. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant ja pažeistas teisės aktų nuostatas. Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjos veiksmai ir/ar neveikimas nesuderinami su teisės aktų reikalavimais. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, matydama naudojamą smurtą ir grasinimus prieš kitą asmenį, galimai neteisėtus veiksmus, kurie atlikti kitų asmenų, liudininkų akivaizdoje nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, atlikti pirminiai veiksmai įvykio vietoje, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, atsakovas teigė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2017 m. sausio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja (b. l. 59 ).

Pareiškėja D. S. ir G. Z. pagal (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Operatyvinės grupės Reagavimo skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. Pajėgų išdėstymo planą (toliau – Pajėgų išdėstymo planas) 2021 m. gegužės 19 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dirbo policijos pajėgų vienete (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone. Joms buvo priskirtos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 40 ). Pareiškėja naudojosi mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini), o G. Z. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnės naudojosi (duomenys neskelbtini) AVPK specialiuoju automobiliu „VW Caddy“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

PRĮR 2021 m. gegužės 19 d. 12.10 val. registruotas Reagavimo skyriaus pareigūnės D. S. pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2019 m. gegužės 19 m. (duomenys neskelbtini) A. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam nustatytas girtumas ir jis sulaikytas (b. l. 15, 54–57). Apie tai pareigūnei pranešė fizinis asmuo (b. l. 74). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

PRĮR 2021 m. gegužės 20 d. registruotas I. B. pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jai I. K. pasakė, jog 2021 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero, I. K. sūnų B. D. galimai sumušė E. N. ir reikalavo 3000 Eur (b. l. 37). Dėl šio įvykio 2021-05-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 294 straipsnį (savavaldžiavimas) (b. l. 38 ).

Iš bylos duomenų ( mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai ; tarnybiniame automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtų vaizdo stebėjimo priemonių (toliau – tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo priemonės) vaizdo įrašai) ( b.l. 148) matyti, kad automobilyje su A. M. buvo ir B. D.. Pareigūnėms pareiškėjai ir D. Z. (duomenys neskelbtini) reaguojant į įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero nustatinėjant A. M. neblaivumą, apklausinėjant pranešėją ir kt., į aikštelę automobiliu atvažiavo E. N.

Reagavimo skyriaus viršininkas 2021 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime Nr(duomenys neskelbtini) pranešė, be kita ko, kad į 2021 m. gegužės 19 d. įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) reagavo policijos pajėgų vienetas (duomenys neskelbtini) kuriame dirbo policijos pareigūnės pareiškėja ir G. Z.. Peržiūrint mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą, matyti, kaip atvykęs vyriškis suduoda smūgius galimai B. D., bet nėra duomenų, kad dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas ar atlikti kiti veiksmai (b. l. 100 ).

(duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas atliko informacijos patikslinimą pagal minėtą Reagavimo skyriaus viršininko 2021 m. gegužės 20 d. tarnybinį pranešimą ir 2021 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ nurodė, kad papildomai peržiūrėjus mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus, mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše matyti, kaip vienas vyriškis trenkia kumščiu kitam vyriškiui į veido sritį. Nurodė, kad pareiškėjos ir G. Z. veiksmuose ,dirbant 2021 m. gegužės 19 d. įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) vietoje, yra teisės aktų, reglamentuojančių policijos veiklą, pažeidimo požymiai, ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkui atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 96-97).

(duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2021 m. birželio 10 d. pranešimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 115-123) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pranešė pareiškėjai ir G. Z., kad jų atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, ir paprašė pateikti paaiškinimus bei informuoti, ar jos yra profesinės sąjungos narės.

Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja D. S. pateikė 2021 m. birželio 14 d. paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 124-125), kuriame nurodė, jog tarnybiniame automobilyje jai apklausinėjant S. P., į aikštelę įsuko tamsios spalvos BMV markės automobilis, iš jo išlipęs jaunuolis šaukė ir ėjo artyn B. D. Ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir buvo palinkusi prie kompiuterio, todėl nematė, kad atvykęs jaunuolis trenktų B. D. Girdėjo tik, kaip jis šaukė ant B. D. ir kažką tarpusavyje aiškinosi. Išlipusi iš tarnybinio automobilio kartu su kolege G. Z. priėjusios prie jų ramino, ir patraukusi jaunuolį nuo B. D., pasakė, kad neprisidarytų bėdų. Kadangi B. D. buvo stipriai neblaivus, jaunuolis pasisiūlė jį parvežti namo. B. D. nereikėjo jokios pagalbos, jis niekuo nesiskundė, prieš jį nebuvo padaryta jokia neteisėta veika, niekas per jėgą B. D. į automobilį neįsodino , jis pats įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Todėl nematė poreikio surašyti tarnybinį pranešimą.

Baigus tarnybinį patikrinimą, 2021 m. birželio 25 d. surašyta Išvada, kurią patvirtino (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas (b. l. 16-22 ). Išvadoje nurodyta, jog apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjai ir G. Z. dirbant PPV (duomenys neskelbtini) aiškinantis registruoto PRĮR įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero, automobiliu atvykęs vyriškis 12.49.10 val. ir 12.49.39 val. trenkė B. D. kumščiu į veidą. Pareigūnės matė šį įvykį, tačiau dėl jo nesurašė tarnybinio pranešimo ir neatliko jokių kitų veiksmų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, suteikta nukentėjusiajam pagalba, atlikti pirminiai privalomi policijos pareigūno veiksmai įvykio vietoje.

Nurodyta, kad iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi pareiškėja, užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnei sėdint specialiajame automobilyje, priekinėje keleivio pusėje, pro atidarytų automobilio dešinės pusės durų stiklą matyti , kad 12.49.10 val. vyras ( iš tyrimo medžiagos nustatyta, kad tai E. N.) trenkia dešinės rankos kumščiu B. D. į kairę veido pusę. D. S. į tai sureagavo, sakydama : „ o, va taip , va taip „. Tas pats vyras 12.49.39 val. vėl trenkia kumščiu B. D. į kairę veido pusę. Tai matyti pro priekinį specialiojo automobilio langą, nes veiksmas vyksta prie pat automobilio priekio. Tai, kad pareiškėja matė, kaip E. N. antrą kartą smūgiavo B. D., patvirtina ir automobilio „VW Caddy“ vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo įrašai: automobilio priekyje įrengta kamera užfiksuota, kad 12.47.15 val. E. N. trenkia kumščiu B. D., o automobilio gale įrengta kamera užfiksuota, kad 12.47.15 val. D. S. stovi prie atidarytų specialiojo automobilio durų ir pro dešinę jų pusę stebi konfliktuojančius vyrus, 12.47.22 val. prieina prie jų ir segtuvu bando juos išskirti.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja savo aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 2 punkto, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nesilaikė Kodekso 5 punkte įtvirtintų atsakomybės ir sąžiningumo principų, ir 6.2 papunkčio reikalavimų, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2016 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6.2 ir 6.3 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Išvada, paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 14).

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu jai paskirta tarnybine nuobauda, pateikė skundą teismui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, pagal kurį pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Statuto 21 straipsnio 2 punktas nustato, kad pareigūnai privalo sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti policijos uždaviniai, iš kurių vienas – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 punktas). Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pareigūnas privalo: gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Kodekso 5 punktas numato, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiame punkte išvardintais veiklos ir elgesio principais, tarp kurių yra ir atsakomybės bei sąžiningumo principai. Pagal Kodekso 6.2 papunktį, policijos darbuotojas, vadovaudamasis 5 punkte nurodytais veiklos ir elgesio principais, privalo būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2016 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (t. y. pareiškėjos D. S.) pareigybės aprašymo (b. l. 141-143) 6 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: gavęs pranešimus apie administracinius pažeidimus (įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka, atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių pažeidimų ( įsigaliojus ANK), administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (6.2 papunktis); pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (6.3 papunktis).

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 8 punktą, šiose taisyklėse vaizdo stebėjimo priemonės skirstomos į tokias kategorijas: tarnybinėse transporto priemonėse įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones, tvirtinamas prie uniformos (angl. body camera); ir kitas kategorijas. Išvados duomenimis, atliekant tarnybinį patikrinimą, naudotasi tarnybinio automobilio „VW Caddy“ vaizdo stebėjimo priemonių vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas šio automobilio salonas ir išorė, bei mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašais . Išvadoje pažymėta, kad skiriasi mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis (Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo įrašų laikas.

Teismas, peržiūrėjęs mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių bei tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo priemonių vaizdo įrašus , nustatė, jog šiuose įrašuose yra užfiksuota, kad pareiškėja D. S. sėdi specialiajame automobilyje , priekinėje keleivio pusėje, pro atidarytų automobilio dešinės pusės durų stiklą matyti, kad 12.49.10 val. E. N. (su violetinės spalvos marškinėliais) trenkia kumščiu B. D. (su tamsiai pilku treningu) į kairę veido pusę (tuo metu jie buvo tarnybinio automobilio dešinėje pusėje, labiau jo priekyje, tačiau atokiau nuo jo). Tuo momentu pasigirsta D. S. frazė „ o , va taip, va taip“ . E. N. ir B. D. abu ateina arčiau prie tarnybinio automobilio, priešais jį, ir 12.49.39 val. E. N. antrą kartą trenkia kumščiu B. D..

Tai, kad, kad Išvadoje nurodyta, jog 12.47.15 val. D. S. (o ne G. Z.) stovi prie atidarytų specialiojo automobilio durų ir pro dešinę jų pusę stebi konfliktuojančius vyrus (b. l. 17), laikytina rašymo apsirikimo klaida nurodant pavardę, kadangi vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad būtent G. Z. stovėjo prie tarnybinio automobilio durų ir pro dešinę pusę stebėjo konfliktuojančius E. N. ir B. D.. Be to, ir Išvados matyti, kad tai buvo pasakyta apie G. Z., kur teigiama, kad G. Z. matė, kaip E. N. antrą kartą smūgiavo B. D..

Remiantis tuo, kas nurodyta, atmetami pareiškėjos skundo argumentai, kad ji negalėjo matyti B. D. sumušimo fakto, kadangi ji vykdė liudytojos apklausą .

Bylos duomenimis, tik gavus I. B. pareiškimą apie tai, kad E. N. galbūt sumušė B. D., buvo atliktas aplinkybių patikslinimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja, kuriai kilo pareiga imtis veiksmų, numatytų Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytis bei vykdyti kitas Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas, tokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėja neginčija, kad ji tokių veiksmų nesiėmė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1139-575/2019, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nagrinėjamoje situacijoje negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja turėjo galimybę elgtis taip, kaip to reikalauja teisės aktai (b. l. 21).

Atsakovo atsiliepime teigiama, kad iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės vaizdo įrašų matyti, jog B. D. buvo išsigandęs E. N., jo agresyvaus elgesio ir galimų pasekmių, dėl ko tikėtina nedrįso prašyti pareigūnų pagalbos (b. l. 52). Tai, kad B. D. aptariamo įvykio metu galimai nieko nesakė apie sumušimą, nereiškė pretenzijų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl tos priežasties pareiškėja neprivalėjo veikti, kaip numato policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

B. D. jokių pretenzijų niekam nereiškė, nieko nesakė apie sumušimą, nebuvo matyti jokių akivaizdžių ženklų, kad jam yra reikalinga pagalba, kaip skunde teigė, tačiau tai nepaneigia to, kad pareiškėja matė B. D. sumušimo faktą, ir taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja neprivalėjo veikti, kaip numato policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-318-556/2019, 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Teismo vertinimu, tai, kas nurodyta, patvirtina, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja matė E. N. smūgiuojant B. D., tačiau dėl šio įvykio nesurašė tarnybinio pranešimo ir neatliko jokių kitų privalomų veiksmų. Tai, kas nurodyta, patvirtina, kad pareiškėja savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 2 punkto, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nesilaikė Kodekso 5 punkte įtvirtintų atsakomybės ir sąžiningumo principų, ir 6.2 papunkčio reikalavimų, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2016 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6.2 ir 6.3 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjai buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.