- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2K-634/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Antanas Klimavičius, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- S. K., ir P, P. U.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.6.7.1Kasacinio skundo atmetimas (BPK 382 str. 1 p.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal:
- BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninės mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo vienerių metų dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninės mokėjimo kortelės panaudojimo dviejų metų laisvės atėmimo bausme,
- BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu paskiriant S. K. dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė S. K. paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimas.
Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. K. per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš S. K., P. U., R. L. solidariai priteista nukentėjusiajam R. D. 900 Lt neturtinės žalos ir 100 Lt proceso išlaidų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir P. U. bei R. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo P. U. apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendis pakeistas:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 70 straipsniu S. K. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant S. K. per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, panaikinta ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vieta nustatyta pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta S. K. sulaikyme nuo 2009-01-14 iki 2009-01-16 bei suėmime nuo 2009-01-16 iki 2009-01-26 išbūtas laikas.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
veikdami bendrininkų grupėje 2008-12-31, apie 10 val., namo, esančio Kuršėnuose, Daugėlių g. 70, kieme, neteisėtai įgijo, t.y. P. U. 2008-12-31, tiksliai nenustatytu laiku, slapta pagrobus svetimą mokėjimo instrumentą – R. D. priklausančią AB bankas „Hansa bankas" mokėjimo kortelę „Visa Elektron" Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią kompiuterinio stalo stalčiuje, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, ir laikė svetimą, R. D. priklausančią mokėjimo priemonę, t.y., AB bankas „Hansa bankas" banko išduotą mokėjimo kortelę „Visa Elektron" Nr. (duomenys neskelbtini);
iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje 2008-12-31, laikotarpiu nuo 10:39 val. iki 13:02 val., Kuršėnų mieste, pasinaudodami R. D. priklausančia elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai atliko septynias finansines operacijas svetima, R. D. priklausančia elektronine mokėjimo priemone, t.y. AB bankas „Hansa bankas" banko išduota mokėjimo kortele „Visa Elektron" Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. D. priklausančios banko sąskaitos 10:39 val. 34 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Grūstė", nuėmė 12 Lt, 11:49 val. 20 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Grūstė", nuėmė 185,12 Lt, 11:50 val. 09 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Grūstė", nuėmė 32 Lt, 12:30 val. 36 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Saulutė", adresu Pavenčio g. 4, Kuršėnai, nuėmė 309,14 Lt, 13:02 val. 20 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Norfa", adresu Vilniaus g. 2, Kuršėnai, nuėmė 280,28 Lt, bei Pavenčio g. 4, Kuršėnai, AB bankas „Hansa bankas" bankui priklausančiame bankomate, pasinaudodami R. D. priklausančia elektronine mokėjimo priemone 11:01 val. 16 s. pasikėsino atlikti finansinę operaciją ir 11:10 val. 29 s. pasikėsino atlikti finansinę operaciją, viso tuo padarydami nukentėjusiajam R. D. 818,54 Lt turtinę žalą;
iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2008-12-31 laikotarpiu nuo 10:39 val. iki 13:02 val., Pavenčio g. 4, Kuršėnų mieste, pasinaudodami R. D. priklausančia elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai atlikdami septynias finansines operacijas svetima, R. D. priklausančia elektronine mokėjimo priemone, t.y. AB bankas „Hansa bankas" banko išduota mokėjimo kortele „Visa Elektron" Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. D. priklausančios banko sąskaitos 10:39 val. 34 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Grūstė", nuėmė 12 Lt, 11:49 val. 20 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Grūstė", nuėmė 185,12 Lt, 11:50 val. 09 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Grūstė", nuėmė 32 Lt, 12:30 val. 36 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Saulutė", adresu Pavenčio g. 4, Kuršėnai, nuėmė 309,14 Lt, 13:02 val. 20 s. atsiskaitydami parduotuvėje „Norfa", adresu Vilniaus g. 2, Kuršėnai, nuėmė 280,28 Lt, bei Pavenčio g. 4, Kuršėnai, AB bankas „Hansa bankas" bankui priklausančiame bankomate, pasinaudodami R. D. priklausančia elektronine mokėjimo priemone 11:01 val. 16 s. pasikėsindami atlikti finansinę operaciją ir 11:10 val. 29 s. pasikėsindami atlikti finansinę operaciją, apgaule savo naudai įgijo ir pasikėsino įgyti svetimą R. D. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sąskaitos likučio tvirtinimas nepatvirtintas (neteisingas PIN kodas), ir taip padarė R. D. 818,54 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis S. K. prašo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai; panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuriose S. K. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nuosprendį ir bylą nutraukti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir palikti toje dalyje galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį. Nuteistasis teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik tuo faktu, kad jis kartu su R. L. ir P. U. buvo susitikę, kai šie parduotuvėje pirkdami prekes atsiskaitė svetima elektronine mokėjimo priemone. Nuteistojo teigimu, teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį pakako vien bendravimo fakto. S. K. teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėties, kadangi svetimą mokėjimo kortelę turėjo ir naudojosi P. U. ir jis pats patvirtino, kad nei R. L. nei S. K. nesakė, jog mokėjimo kortelė yra pavogta. Taip pat, nuteistasis nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi elektronine mokėjimo kortele pasinaudojo P. U. ir R. L., o S. K. jos neturėjo. Nuteistasis ginčija ir nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien kaltinamojo prisipažinimu. Pasak nuteistojo, R. L. ir P. U. parodymai patvirtina, kad jis nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, o bendravimas su R. L. ir P. U., kurie pirko prekes už kasatoriui nežinomas lėšas, negali būti pagrindas jį nuteisti. Nuteistasis teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnį ir pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Anot nuteistojo, nebuvo nustatyta, kokį vaidmenį jis atliko bendrininkų grupėje, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 4 dalį. Nuteistojo manymu, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį galima tik tada, kai yra visų teismo procese dalyvaujančių subjektų, išskyrus patį nuteistąjį ar išteisintąjį, apeliaciniai skundai, o šioje byloje buvo paduotas tik prokuroro apeliacinis skundas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 302 – 307 straipsniuose išdėstytų reikalavimų, be to, pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, o kasatorius teismų sprendimus ginčija faktų nustatyto aspektu. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su abiejų instancijų teismų nuosprendžiais matyti, kad nei S. K., nei kitų proceso dalyvių skundų dėl faktų nustatymo, inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo, veikų kvalifikavimo, bausmių rūšių parinkimo bei jų dydžių nustatymo požiūriu, nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės vykdymo atidėjimo ir įpareigojimų taikymo dalyje, todėl, pasak prokuroro, kasacine tvarka nuteistasis gali ginčyti teismų sprendimus tik dėl tos dalies klausimų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Prokuroro manymu, kasatoriaus argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 4 dalies pažeidimo neatitinka objektyvios tiesos. Kadangi, kaip nurodo prokuroras, išdėstytos procesinės normos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad nuteistojo ar išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti visais atvejais, tačiau tik tais pagrindais, kurie nurodyti bet kurio iš kasatoriaus įvardytų proceso dalyvių arba prokuroro apeliaciniame skunde, o ne visų jų skunduose. Todėl, prokuroras teigia, kad S. K. neteisingai interpretuoja procesinių normų turinį ir prasmę, normas aiškina savitai, nesilaikydamas jų doktrininės bei praktinės sampratos, nuteistojo nuomonė neatitinka suformuluotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ Nr. 53, 7 p.). Prokuroro teigimu, nuteistojo prašymas perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba plenarinei sesijai neturi prasmės. Dėl BK 75 straipsnio taikymo, prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl ši norma negali būti pritaikyta nuteistajam. Todėl, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas ne tik nepažeidė principinių nuostatų dėl bausmės skyrimo, bet ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Be to, prokuroras, pažymi, kad priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi suformuota teismų praktika. Atsiliepime prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatorius, pareikšdamas prašymą dėl BK 75 straipsnio taikymo, jo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, todėl šioje dalyje skundas neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų ir yra nenagrinėtinas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies, 367 straipsnio 3 dalies taikymo
Nuteistojo S. K. kasacinio skundo teiginys, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį galima tik tada, kai yra ne vieno ar kelių, o visų teismo procese dalyvaujančių subjektų, išskyrus patį nuteistąjį ar išteisintąjį, apeliaciniai skundai, prieštarauja tiek BPK 320 straipsnio 4 dalies turiniui, tiek teismų praktikai. Aptariamoje normoje yra išvardyti proceso dalyviai, kurie gali prašyti nuteistojo ar išteisintojo padėtį pabloginti. Tai prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas. Be to, yra nurodyta, kad ta padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš išdėstytų įstatymo formuluočių akivaizdu, kad nuteistojo ar išteisintojo padėtį gali prašyti pabloginti tiek vienas, tiek keli iš išvardintų proceso dalyvių, o pabloginimų ribą apibrėš patys griežčiausi kurio nors iš jų skunde suformuluoti reikalavimai. Tokį aptariamos normos išaiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pateikęs, apibendrinęs teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6,7 punktai). Šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde prokuroras prašė sugriežtinti S. K. paskirtą laivės atėmimo bausmę ir panaikinti jos vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas S.K. paskirtos bausmės nesugriežtino, tik panaikino jos vykdymo atidėjimą, t. y. nuteistojo padėties nepablogino labiau, nei to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad tenkinti kasatoriaus prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai nėra pagrindo.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ir nutartys; kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta pagal prokuroro ir nuteistojo P. U. apeliacinius skundus. Nuteistasis S. K. apeliacinio skundo nepadavė. S. K. priimto nuosprendžio dalyje prokuroras apeliacine tvarka ginčijo tik S. K. išteisinimą dėl kaltinimo pagal BK 161 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. BK 75 straipsnio pritaikymą. S. K. priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalyje teismo nustatytų aplinkybių, S. K. veiksmų teisinio įvertinimo (veikų kvalifikavimo) prokuroras neginčijo, šie klausimai apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Todėl tuos klausimus kelti savo kasaciniame skunde nuteistasis S. K. neturi teisės. Dėl šios priežasties S. K. prašymai, susiję su jo veiksmų teisniu įvertinimu, ir tuos prašymus pagrindžiantys argumentai paliekami nenagrinėti.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios dvi sąlygos atidėti bausmės vykdymą nuteistajam S. K. šioje byloje nustatytos tinkamai. Jis nuteistas už vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą dvejų metų šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausme. Galimybę atidėti bausmės vykdymą už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims aptariama BK norma sieja su trejų metų riba.
Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra teisinga: ji neatitinka nei bausmės paskirtį reglamentuojančio BK 41 straipsnio turinio, nei bylos medžiagos. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl spręsdamas klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, t. y. be realaus bausmės atlikimo, teismas turi būti itin atidus. Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Būdamas teistas už vagystę ir plėšimą S. K. vėl padarė vieną nusikaltimą nuosavybei ir du nusikaltimus finansų sistemai. Nauji nusikaltimai padaryti, veikiant bendrininkų grupe. Jie padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos pusantro mėnesio, nuo nuosprendžio, kuriuo buvo atidėtas S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, paskelbimo. Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokio pagrindo nesuteikia ir pirmosios instancijos tesimo nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai, t. y. tai, kad: S. K. atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo nusikaltimų iniciatorius, nėra baustas administracine tvarka, mokosi. Nenustačius bent vienos iš įstatymo pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju, pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tas įstatymas negali būti taikomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apskųstą pirmosios instancijos teismo S. K. priimtą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Dėl šios priežasties kasatoriaus prašymas tą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti toje dalyje galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį, negali būti patenkintas.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo S. K. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.