Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-12 · Byla Nr. 2KT-47/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
2KT-47/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-47/2010Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. liepos 07 d. nutarties, kuria pareiškėjai A. B. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2649-221/2009, peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Kauno apygardos teismo gauta apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-95-343/2010, kurioje nagrinėjamas A. B. atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo. A. B. Kauno apygardos teismui pareiškė nušalinimą. Pareiškėja teismo nušalinimo pareiškime išdėstė abejones dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nešališkumo, nurodė, jog šio teismo teisėjai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes palaiko artimus ryšius su ieškove L. K. ir jos artimaisiais, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas klastoja dokumentus baudžiamosiose bylose, inicijuoja neteisėtus veiksmus prieš pareiškėjos sūnų A. B. ir vykdo kitas nusikalstamas veikas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškimą dėl teismo nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjai A. B. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Nurodė, kad šioje byloje A. B. pareiškė du nušalinimo pareiškimus Kauno apygardos teismui, kaltino bylą nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją bei kitus Kauno apygardos teismo, jog šie sąmoningai vilkina nagrinėjamą bylą, atlieka kitokius neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus bylose. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendė, kad A. B. veiksmai, kai reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas teismo nušalinimo pareiškimas, kuriuo šmeižiami ir įžeidinėjami teisme dirbantys teisėjai, o nepateikiama jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl visų teismo teisėjų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, jei anksčiau ši pareiškėja jau buvo padavusi teismui nepagrįstą pareiškimą dėl teismo nušalinimo, vertintini kaip piktnaudžiavimas teismo nušalinimo teise (CPK 95 str. 1 d.). Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-78/2009 ankstesnį pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo atmetęs iš esmės tapačiais argumentais grįstą ir kito atsakovo V. B. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-95-343/2010 nagrinėjimo (civilinė byla Nr. 2KT-12/2010). Ši aplinkybė turėjo būti žinoma A. B., nes Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 20 d. išsiuntė 2010 m. balandžio 19 d. priimtos nutarties nuorašą (t. 3, b.l. 165). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priėjo prie išvados, kad atsižvelgus į sąmoningus bei sistemingus pareiškėjos veiksmus, kuriais teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose dėstomos ne objektyviais įrodymais pagrįstos abejonės dėl Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo, o reiškiami nepagrįsti, teisėjus įžeidžiantys bei teisminę valdžią diskredituojantys tapataus turinio kaltinimai, pareiškėjai A. B. yra skirtina 1000 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. liepos 23 d. gautas pareiškėjos A. B. pareiškimas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria A. B. skirta 1000 Lt bauda, peržiūrėjimo. Pareiškėja prašo panaikinti jai paskirtą baudą. Nurodo šiuos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. liepos 7 d. nutartyje pateikia nepakankamus argumentus, kurie pagrįstų išvadą, kad buvo piktnaudžiaujama procesine teismo nušalinimo teise.

2. 1000 Lt bauda yra paskirta už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise, nors iš tiesų minėtosios baudos paskyrimas yra teisėjų persekiojimo teismine tvarka rezultatas. Tai įrodo ta aplinkybė, kad buvo pareikštas tik vienas teismo nušalinimo pareiškimas A. B. vardu, o Lietuvos apeliacinis teismas paskyrė baudą už sistemingą teismo nušalinimų pareiškimų reiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškėjos A. B. veiksmus pirmosios instancijos teisme išnagrinėtoje ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir A. B. paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nustatyti, ar asmuo pagal paskirtį naudojosi teisėjų (teismo) nušalinimo teise, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą ar ją panaikinti.

Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija. Šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Nušalinimo teise asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai pareiškime dėl teisėjo (teismo) nušalinimo išdėstomi argumentai, kurie sudaro sąlygas atsirasti racionalumu pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų galimo šališkumo. Naudojimasis nušalinimo teise sistemingai, dėstant argumentus, nepagrįstus konkrečiais įrodymais, neatitinka šios procesinės teisės paskirties. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog nušalinimo teisė naudojama kaip priemonė veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teisinėje valstybėje tokie procesiniai veiksmai negali būti toleruojami. Tuomet, kai nušalinimo pareiškimuose dėstomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla, o tik siekiama, nesant įrodymų, diskredituoti vieną ar kitą teisėją, teismą, nesant įrodymų nuolatos kaltinti juos neteisėtų veiksmų atlikimu, galima daryti tik vieną išvadą - asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog jomis piktnaudžiaujama, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas”, bylos Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas”, bylos Nr. 3K-3-1212/2001, kat. 84; 87.1; 92). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Šiuo atveju baudos paskyrimas nereiškia teisės į teisminę gynybą suvaržymo ar pažeidimo.

Nustatant, ar asmuo piktnaudžiavo procesine teismo nušalinimo teise, nebūtina, jog pareiškėjas skirtingus pareiškimus dėl teismo nušalinimo grįstų tapačiais argumentais. Dar daugiau, netgi nėra būtina, kad tas pats asmuo būtų kelis kartus pareiškęs teismui nušalinimus. Tai reiškia, kad sistemingumas nėra būtinas asmens piktnaudžiavimo procesu požymis, o tik viena iš aplinkybių, kuri, be kita ko, gali būti reikšminga sprendžiant dėl baudos dydžio už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo. Sąžiningas proceso dalyvis teismo nušalinimo pareiškimą turi pagrįsti konkrečiais įrodymais. Jeigu tokių įrodymų nėra, o pareiškimas grindžiamas tik pareiškėjo samprotavimais, kurie aiškiai nedera su pagrindiniais teisės reikalavimais ir dėl pareikšto nušalinimo gali būti užvilkintas bylos nagrinėjimas, vien šios aplinkybės jau sudaro pagrindą pareiškėjo elgesį vertinti kaip neatitinkantį sąžiningumo standartų. Tuo atveju, kai teismo nušalinimo pareiškimai grindžiami tais pačiais ir dar net nepagrįstais faktine medžiaga motyvais, tik patvirtinama nuomonė, kad asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja procesine teismo nušalinimo teise ir sąmoningai vilkina procesą.

Taigi teismo nušalinimo pareiškimų teikimo sistemingumas nėra būtinas piktnaudžiavimo procesu požymis. Svarbiausiu piktnaudžiavimo procesine teismo nušalinimo teise požymiu yra reiškiamų pareiškimų nepagrįstumas faktine medžiaga. Aplinkybė, kad pareiškėja teismo nušalinimo pareiškimą reiškė tik vieną ar kelis kartus, neturi teisinės reikšmės nustatant, ar pareiškėja A. B. piktnaudžiavo procesine teismo nušalinimo teise. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjos pateiktas teismo nušalinimo pareiškimas, kurį pareiškėja pripažįsta pateikusi, buvo grindžiamas įrodymais nepagrįstais argumentais. Taigi pareiškėjos A. B. nurodytas argumentas, kad nesant teismo nušalinimų pareiškimų sistemingumo jai nepagrįstai buvo paskirta 1000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise, yra nepagrįstas.

Pareiškėjos argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. liepos 7 d. nutartyje pateikia nepakankamus argumentus, kurie pagrįstų išvadą, kad buvo piktnaudžiaujama procesine teismo nušalinimo teise, yra nepagrįstas. Teismo nušalinimo pareiškimas teisėjui (teismui) turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais t.y. aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo pagrįstumą, turi įrodyti nušalinimo pareiškimą teikiantis asmuo (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pareikšti nušalinimo pareiškimai bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai ir visam Kauno apygardos teismui. Minėtųjų pareiškimų A. B. nepagrindė jokia faktine medžiaga. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pagrįstai abu kartus atmetė šiuos pareiškimus kaip aiškiai nepagrįstus (2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2KT-78/2009; 2010 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje 2 KT-47/2010).

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad A. B. paduoti konkrečiais įrodymais nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo, kuriuose teisėjai sąmoningai kaltinami nusikaltimų padarymu, bendradarbiavimu su nusikalstamomis grupuotėmis diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus. Teisingumo vykdymo procesinė veikla, laikantis įstatymų reikalavimų, nėra ir negali būti vertinami kaip asmens persekiojimas. Tad pareiškėjos argumentas, kad bauda paskirta siekiant ją persekioti teismine tvarka, yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog A. B. pareiškime dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Tačiau atsižvelgus į pareiškėjos A. B. garbingą amžių ir sveikatos būklę, gaunamų pajamų dydį paskirtoji bauda yra mažintina. Pareiškėjai nepaneigus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartyje padarytų išvadų dėl jos piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise, tačiau atsižvelgus į pareiškėjos amžių, sveikatos būklę bei gaunamų pajamų dydį jai skirtina 500 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 107 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. liepos 7 d. nutartį, kuria A. B. paskirta 1000 (vieno tūkstančio) Lt bauda už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise, pakeisti.

Pareiškėjai A. B. (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skirti 500 (penkių šimtų) Lt baudą.

Lietuvos apeliacinio teismopirmininkas Egidijus Žironas