Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, nedirbantis, teistas 2019-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo alkoholizmo;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2018 m. spalio 30 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, asmeninio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine R. I. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 prom. girtumas), tyčia kumščiu sudavė R. I. į kairįjį šoną, po to, pagriebęs peilį nuo virtuvėje esančio stalo, juo perpjovė sutuoktinės R. I. kairės rankos pirštą, krūtinės ląstą bei dūrė į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurymine durtine-pjautine pilvo sienos kairės pusės žaizda su didžiosios taukinės sužalojimu, taukinės bei storžarnės iškritimu ir kraujo (200 ml) išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, durtine pjautine krūtinės kairės pusės (ties vidurine pažastine linija V-o šonkaulio lygyje) ir kairės plaštakos (delno nykščio pakylos srityje) žaizdomis.

Taip M. I. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą.

Be to, M. I. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis 2019 m. sausio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju tėvu J. I. metu, būdamas neblaivus, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, peiliu sužalojo J. I. kairės kojos šlaunį, padarydamas joje pjautinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Taip M. I. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, M. I. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

2019 m. sausio 3 d., apie 23.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, asmeninio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine R. I. metu, būdamas neblaivus, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, po ko pagriebė peilį nuo virtuvėje esančio stalo, kuriuo perpjovė R. I. dešinės rankos plaštaką, joje padarydamas pjautinę žaizdą, po to, stovėdamas nukentėjusiajai už nugaros, sulenkta per alkūnę dešine ranka apglėbė nukentėjusiajai kaklą ir, bandydamas ją smaugti, apdraskė R. I. kaklą bei veidą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip M. I. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Liudytoja A. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad dirba Vilniaus greitosios pagalbos specialiste. Buvo 2018 m. spalio 30 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gavo iškvietimą dėl pilvo traumos. Nuvykus vyras juos pasitiko gatvėje, palydėjo iki buto. Parodė sutuoktinę, kuri gulėjo lovoje. Ji sakė, kad tarp jų kilo konfliktas, paaiškėjo, kad vyras dūrė jai peiliu. Apžiūrėjus moterį, jie iškvietė policiją. Kaltinamasis buvo neblaivus ir agresyvokas, todėl prie jo buvo vairuotojas. Moters būklė buvo stabili. Atvyko policija, išsivedė vyrą į virtuvę. Prieš jiems išeinant, girdėjo policininkus kalbant apie dar vieną vyrą. Teismo salėje yra tikrai ši moteris, kuriai suteikė pagalbą, o vyro išvaizdos neprisimena. Moteris sakė, kad konfliktas įvyko dėl neskanaus maisto, jis ją padūrė, nuplovė peilį ir paslėpė. Vyras buvo ganėtinai neblaivus, kalbėjo nerišliai, neigė kaltę ir sakė, kad nedūrė, o jie ir neklausinėjo, jiems svarbu suteikti pagalbą. Jis buvo agresyvus, pyko ir verkė. Vyras visą laiką buvo šalia kambaryje, sėdėjo ant grindų. Moteris buvo rami, greičiausiai irgi neblaivi. Jos būklė buvo stabili, pjūvis nedidelis, tačiau matėsi išlindusi dalis žarnyno. Negalėjo tuo metu nustatyti, ar viduje nėra kraujavimo, bet tai rimtas sužalojimas. Ji gulėjo lovoje, žaizda buvo uždengta kažkokiomis marškomis. Rūbai jos buvo purvini, kambarys netvarkingas. Pas ją ant rankos matėsi žaizda, jie pagalvojo, kad kai dūrė peiliu, ji galėjo ranka dengtis, bet to jie nematė, žaizdą užklijavo. Jos rūbai, marškos buvo kruvini.

2018 m. spalio 30 d. įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini) – apžiūros protokole nurodyta ir nuotraukomis užfiksuota, kad ant bute esančios vonios matosi vertikalios tamsiai raudonos spalvos juostos. Ant grindų po vonia matosi raudonos spalvos dėmė. Ant skalbimo mašinos ir sienų matosi vertikalios raudonos spalvos juostos. Ant grindų per vidurį vonios guli skuduras, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės. Ant vonios durų rankenos matosi raudonos spalvos dryžiai. Ant grindų, ties įėjimu į vonią, matosi tamsiai raudonos spalvos dėmės. Ant spintelės guli peilis su žalios spalvos rankena. Ant stalo netoli įėjimo durų, padėtas peilis su mėlynos spalvos rankena. Prie viryklės ir įėjimo durų ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės. Viename iš kambarių ant sofos esančios paklodės matosi apie 30 cm skersmens pailga tamsiai raudonos spalvos dėmė. Ant antklodės taip pat daug tamsiai raudonos spalvos dėmių. Prie sofos guli daug pakuočių nuo medikamentų, bintų. Ant džinsų, gulinčių ant grindų, yra didelė raudonos spalvos dėmė. Kambaryje betvarkė, visur guli šiukšlės, drabužiai, ant grindų guli lėkštė su maisto likučiais, puodukas. Iš vonioje esančios skalbimo mašinos buvo išimtas raudonos spalvos chalatas, gelsvos spalvos megztinis ir pilkos spalvos rankšluostis, jie visi buvo šlapi. Kitas kambarys atrodo tvarkingai. Įvykio vietoje paimti nuoplova nuo virtuvės grindų, džinsinės kelnės, du peiliai, chalatas ir megztinis (t. 1, b. l. 25-44).

2019 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole fiksuoti nukentėjusiosios R. I. drabužių, paimtų 2018-10-30 įvykio vietos apžiūros metu, duomenys. Nustatyta, kad apžiūrimo chalato dešinėje pusėje yra matoma kiauryminė, pjautinė skylė, ant chalato yra dėmių, panašių į kraujo žymes. Apžiūrimi džinsai ganėtinai gausiai sutepti dėmėmis, panašiomis į kraują. Apžiūrimo megztinio dešinėje pusėje yra kiauryminė pjautinė skylė. Drabužių pažeidimai atitinka R. I. sužalojimo vietą (t. 1, b. l. 46-51).

VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus pateiktoje Greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad R. I. greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta 2018 m. spalio 30 d., 00.12 val., atvyko 00.26 val., kviesta dėl traumos pilvo srityje. Pacientės žodžiais, vyras dūrė peiliu į pilvą, taip pat sužalojo kairę plaštaką. Pacientei nustatyta pilvo sienos žaizda (t. 1, b. l. 57-58).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 4409/2018(01), remiantis R. I. medicininių dokumentų duomenimis, padarytos išvados, kad R. I. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos kairės pusės žaizda su didžiosios taukinės sužalojimu ir su taukinės bei storžarnės iškritimu, ir kraujo (200 ml) išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę bei dvi atskiros durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės (ties vidurine pažastine linija V-o šonkaulio lygyje) ir kairės plaštakos (delno nykščio pakylos srityje) žaizdos. Visi šie sužalojimai (žaizdos) padaryti duriančiai-pjaunančių savybių daiktu(-ais) ar įrankiu (-iais), tikėtina, peiliu. Žaizdos padarytos vienu ar maždaug vienu laiku, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Kokių nors medicininių požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti žaizdų padarymo seką, nekonstatuota. Sužalojimas visumoje ir pilvo sienos žaizda, imant atskirai, dėl kiauryminio šios žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. p.). Kitos dvi (krūtinės ir plaštakos) žaizdos būtų vertinamos pagal jų įgijimo, sveikatos sutrikdymo trukmę, tikėtina, nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. R. I. padarytos žaizdos savęs paties žalojimui nebūdingos, nors sužalotos kūno sritys sava ranka nesunkiai pasiekiamos. R. I. padaryti sužalojimai- žaizdos būdingos smūgių kito asmens ranka sudavimui. Kairės plaštakos žaizda galėjo būti padaryta ir ginantis, prisidengiant plaštaka. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis smūgiais. Sužalojimai-žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančių savybių daiktu (-ais) ar įrankiu (-iais), tikėtina, peiliu, tačiau kokiu konkrečiai pagal esamus duomenis nustatyti negalima. Pagal žaizdų R. I. kūne lokalizaciją ir pobūdį tikėtina, kad sužalojimo metu ji stovėjo ar sėdėjo ir jos bei sužalojusiojo kūnų padėtys buvo priešpriešinės (t. 1, b. l. 107-108).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. S 456/2018(01), atlikus serologijos ir DNR tyrimą, pateiktos išvados, kad nuoplovoje nuo virtuvės grindų (paimtoje 2018-10-30 apžiūrint įvykio vietą) rastas žmogaus kraujas, nustatytas R. I. DNR profilis su 99,99999999999999997 % tikimybe. Ant 2 peilių (paimtų 2018-10-30 įvykio vietoje) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 113-114).

2018-10-30 1.28 val. M. I. alkotesteriu nustatytas 2,43 prom. girtumas (t. 2, b. l. 155).

2019 m. sausio 5 d. įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini) – apžiūros protokole nurodyta ir nuotraukomis užfiksuota, kad virtuvėje esančioje spintelėje rasti trys virtuviniai peiliai, kurie buvo padėti ant kitų virtuvės įrankių. Šalia esančioje spintelėje rasti dar šeši peiliai, iš kurių du yra su rudos spalvos rankenomis, o visi likę su juodos spalvos rankenomis. Už virtuvės spintelių, ant rudos spalvos medinių grindų, matosi trys rausvos spalvos dėmės. Viename iš kambarių ant grindų mėtosi tušti alkoholio buteliai ir drabužiai. Apžiūros metu paimti 9 peiliai ir nuoplova nuo virtuvės grindų (t. 1, b. l. 177-192).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 920/2019 (01), remiantis J. I. medicininių dokumentų duomenimis, pateiktos išvados, kad J. I. kliniškai nustatyta sena kairės šlaunies pjautinė žaizda aštriu, pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Pasakyti konkrečiai apie sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės. J. I. nustatytas vienas sužalojimas. Sužalojimas nebūdingas kritimui. Tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie sužalojimus, būdingus savigynai. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 23).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 904/2019(01), remiantis R. I. 2019-03-20 apžiūros duomenimis, pateiktos išvados, kad R. I. nustatyta randu sugijusi žaizda dešinėje plaštakoje, labiausiai tikėtina pjautinė, ir galėjo būti padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu). Randu sugijusi žaizda padaryta prieš 2-3 mėnesius iki apžiūros. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas kritimui. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užpuolimo metu, dengiantis ranka kūną. Randu sugijusi žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 73-74).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. S 97/2019(01), atlikus serologijos ir DNR tyrimą, pateiktos išvados, kad nuoplovoje nuo virtuvės grindų (paimtoje 2019-01-05 įvykio vietos apžiūros metu) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. I. DNR profilis su 99,99999999999999997 % tikimybe (t. 2, b. l. 78-79).

Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Dėl įrodymų vertinimo, veikos teisinio kvalifikavimo

Byloje surinkti ir pateikti įrodymai, o būtent, įvykio vietos, daiktų apžiūrų duomenys, specialistų išvadose nurodyta informacija, taip pat paties kaltinamojo M. I., liudytojų R. S., A. S. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų R. I. ir J. I. parodymai patvirtina, kad 2018 m. spalio 30 d. apie 00.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, M. I. sutuoktinei R. I. peiliu buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos kairės pusės žaizda su didžiosios taukinės sužalojimu, taukinės bei storžarnės iškritimu ir kraujo (200 ml) išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, durtinė pjautinė krūtinės kairės pusės ir kairės plaštakos žaizda, kurie pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2019 m. sausio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, M. I. tėvui J. I. peiliu buvo padaryta kairės šlaunies pjautinė žaizda, įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvardyti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2019 m. sausio 3 d., apie 23.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, M. I. sutuoktinei R. I. peiliu buvo padaryta žaizda dešinėje plaštakoje, apdraskytas kaklas ir veidas, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių aplinkybių byloje surinkti įrodymai pilnai sutampa, patvirtina ir papildo vienas kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, tad teismas remiasi šiais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja minėtas faktines aplinkybes kaip įrodytas.

Spręsdamas, ar nurodyti nukentėjusiųjų R. I. ir J. I. sužalojimai buvo padaryti kaltais tyčiniais M. I. veiksmais, kurie jam yra inkriminuojami kaltinamajame akte, teismas rėmėsi, be aukščiau aptartų įrodymų, ir paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis M. I. dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (2019-01-03 veika R. I. atžvilgiu), padarymo prisipažino visiškai ir teismui patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu (2018 m. spalio 30 d.) buvo namuose, prieš tai vartojo alkoholį. Nors nurodo, kad įvykio detalių nepamena, tačiau prisimena pastebėjęs kraujuojančią žmoną, po ko iškvietė greitąją pagalbą. Dūrį peiliu padarė jis, nes daugiau nieko nebuvo. Žmona jam sakė, kad įvyko konfliktas dėl sriubos, jis supyko ir dūrė jai peiliu į kairę pilvo pusę. Tai greičiausiai įvyko virtuvėje, prie kriauklės. Jis taip pat pripažino, kad 2019 m. sausio 3 d. peiliu sužalojo sutuoktinei ranką, tačiau nepamena, ar ją smaugė. Liudytoja A. S. – Vilniaus greitosios pagalbos specialistė – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą vyras juos pasitiko gatvėje, palydėjo iki buto, nuvedė iki moters, jos būklė buvo stabili, pjūvis nedidelis, tačiau tai rimtas sužalojimas, matėsi išlindusi dalis žarnyno, taip pat ant rankos buvo matyti žaizda. Nukentėjusioji jai sakė, kad kilusio konflikto dėl neskanaus maisto metu jos vyras jai dūrė peiliu. Liudytojas R. S. teismui patvirtino, kad lankė R. I. ligoninėje, ši jam sakė, kad peiliu jai dūrė M. I. Nukentėjusioji R. I. duoti parodymus teisme atsisakė, tačiau juos davė apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Šiais duomenimis teismas remiasi kaip papildančiais kitus byloje surinktus įrodymus. Apklausta nukentėjusioji R. I. patvirtino, kad 2018 m. spalio 29 d. vakare namuose tarp jos ir M. I. kilo konfliktas, kurio metu šis kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairįjį šoną, po to užsimojęs peiliu perpjovė jos ranką, šaukė „papjausiu“, galiausiai dūrė jai peiliu į kairįjį šoną, po ko jis iškvietė medikus. Ji taip pat nurodė, kad 2019 m. sausio 3 d. ryte namuose jos sutuoktinis M. I., būdamas neblaivus, be priežasties vieną kartą trenkė kumščiu jai į veidą, tuomet su virtuviniu peiliu perpjovė dešinės rankos plaštaką ir, bandydamas smaugti, apdraskė jai kaklą bei veidą. Nukentėjusioji parodymus patvirtino įvykio vietoje. Minėti proceso dalyviai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, prisiekę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių jie siektų melagingai apkalbėti M. I. Jų parodymai iš esmės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas šią įrodymų grupę vertina kaip patikimą ir ja vadovaudamasis sprendžia, kad R. I. abiem atvejais sužalojo būtent M. I., veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato savo veikos pavojingumą, jos padarinius ir jų norėjo.

Sprendžiant dėl J. I. sužalojimo aplinkybių, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis M. I., nors ir pripažinęs savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. sausio 3 d., tačiau tyčinę kaltę dėl savo tėvo J. I. sužalojimo peiliu 2019 m. sausio 2 d. neigė. Jis tvirtino teismui, kad tėvą sužalojo jis, tačiau netyčia, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Jis peiliu pjaustė maisto produktus, tėvas atėjo į virtuvę ir jis (kaltinamasis) jam įpjovė. Buvo neblaivus, detalių kaip sužalojo nepamena, galimai sukosi paimti indo, gal pasilenkė. Vertindamas šiuos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teismas atsižvelgė į tai, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį ir į nustatytą paties kaltinamojo elgesį po įvykio. Nors M. I. teigia, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau dėl padaryto uošvio sužalojimo į medikus jis nesikreipė, nors akivaizdu, kad žaizda buvo didelė, kraujavo, J. I. skaudėjo. Nukentėjusios R. I. 2019-01-05 duoti parodymai patvirtina, kad būtent ji sutvarstė J. I. koją, o liudytojas R. S. patvirtino, kad būtent jis vežė nukentėjusįjį pas medikus, kai pastebėjo žaizdą. Taigi, kaltinamasis nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė, siekė nuslėpti įvykį, kas nėra būdinga nelaimingo atsitikimo situacijai. Be to, kaltinamojo teisme išsakytos pozicijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš specialisto išvados duomenų (t. 2, b. l. 23), J. I. buvo padaryta 10 cm ilgio žiojėjanti žaizda, su dalinai pažeistu poodžiu. Tokio ilgio ir gylio žaizdos atsitiktinis, nevalingas atsiradimas, dar įvertinus ir skirtingas peilį laikiusio asmens (stovinčio) ir nukentėjusiojo (žaizda padaryta kojoje) pozicijas, yra mažai įtikinamas. Liudytojas R. S. nurodė, kad nukentėjusiajam J. I. padaryta žaizda buvo didelė, uošvis jam pasakė, kad tai padarė M. I., buvo susijaudinęs, išreiškė susirūpinimą, kad sūnus jį nužudys. Kalbant su kaltinamuoju šis bandė kaltę suversti pačiam uošviui, sakė, kad šis pats susipjaustė. Liudytoja R. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad M. I. jai pasakė, jog peiliu sužalojo tėvui koją, tačiau niekas to neįrodys, nes jis sakys, kad tėvas pats susižalojo koją. Nukentėjusysis J. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tik tai, kad su sūnumi kartais konfliktuoja, sūnus kartais jį apstumdo, daugiau nieko blogo nedaro, o 2019 m. sausio 4 d. pas jį atvyko jo žentas R. S. ir nuvežė jį į ligoninę, kadangi ant jo kairės kojos pamatė žaizdą, kaip ir kada atsirado žaizda, jis neatsimena. Duoti parodymus teisme nukentėjusysis atsisakė. Įvertinus visumą minėtų įrodymų teismas sprendžia, kad nors nukentėjusysis J. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neatsiminė sužalojimo atsiradimo detalių, tačiau šias aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Surinkti įrodymai patvirtina, kad J. I. buvo sužalotas bute kartu su juo buvus tik vienam kaltinamajam, kuris, be kita ko, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Sužalojimas padarytas panaudojant peilį. Pats sužalojimo pobūdis, jo vieta, ilgis ir gylis daugiau atitinka sąmoningą, kryptingą veiksmą peiliu, o ne nelaimingą atsitikimą. Nukentėjusysis J. I., neužilgo po įvykio bendraudamas savo namų aplinkoje su artimu asmeniu – R. S., patvirtino jam, kad sužalojimą padarė M. I., išreiškė susirūpinimą, kad jį nužudys. Šie įrodymai sutampa, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus ir konstatuoja, kad M. I. J. I. sužalojo veikdamas nors ir spontaniškai, tačiau sąmoningai, suvokdamas tiek savo veikos pavojingumą, tiek jos padarinius ir jų norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Pats kaltinamasis savo poziciją dėl J. I. sužalojimo įvykdymo nuolat keitė. Iš pradžių žmonai sakė, kad sužalojo peiliu tėvą, bet niekas to neįrodys, nes jis teigs, kad senolis susižalojo pats. Vėliau svainiui R. S. sakė, kad J. I. susižalojo pats. Apklaustas pareigūnų jis kaltę pilnai pripažino teigdamas, kad sužalojo tėvą peiliu kilusio ginčo metu. Sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą 2019-01-06 jis negalėjo paaiškinti teismui, kodėl dūrė tėvui. Nagrinėjant bylą teisme poziciją taip pat keitė, iš pradžių kaltę pripažino pilnai, vėliau nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Šie kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, neatitinka kitų įrodymų, todėl teismas netiki M. I. ir nesivadovauja jo parodymais dėl J. I. sužalojimo.

Apibendrindamas išsakytus argumentus bei vadovaudamasis aukščiau minėtais įrodymais, teismas pripažįsta įrodytomis kaltinimo faktines aplinkybes, kad M. I. asmeninio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė sutuoktinei R. I. į kairįjį šoną, po to peiliu perpjovė sutuoktinės R. I. kairės rankos pirštą, krūtinės ląstą, bei dūrė juo į pilvo sritį, taip sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Taip pat, kad M. I. asmeninio konflikto metu tyčia peiliu perpjovė savo tėvui J. I. kairės kojos šlaunį, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Taip pat, kad M. I. asmenino konflikto metu tyčia peiliu perpjovė sutuoktinės R. I. dešinę plaštaką bei apdraskė jai kaklą ir veidą, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Kadangi minėtais veiksmais viena veika buvo sunkiai sutrikdyta, o kita veika – nežymiai sutrikdyta M. I. šeimos nario – sutuoktinės – sveikata, taip pat nežymiai sutrikdyta M. I. šeimos nario – tėvo – sveikata, nustatytos kaltinamojo veikos kvalifikuojamos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą.

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; už kvalifikuotą fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 2 dalis) – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. I. padarė labai sunkią (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir dvi nesunkias (BK 11 straipsnio 3 dalis), tyčines, smurtines, baigtas nusikalstamas veikas, kuriomis buvo sunkiai bei nežymiai sutrikdyta kaltininko sutuoktinės sveikata, taip pat nežymiai sutrikdyta senyvo amžiaus kaltininko tėvo sveikata. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. I. tyčia nebuvo iš anksto suplanuota, jis veikė spontaniškai, būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju padarytų nusikalstamų veikų modelį charakterizuoja tai, kad jos visos buvo padarytos panaudojant peilį, kas iš esmės rodo didesnį padarytų veikų pavojingumą. Nors po to, kai kaltinamasis sunkiai sužalojo savo sutuoktinę, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltinamasis, praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui, peiliu vėl sužalojo savo sutuoktinę, taip pat ir tėvą, taip nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajai R. I. padaryta durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje nebuvo didelė ir jos gijimas truko neilgą laiko tarpą bei buvo sėkmingas, šiuo metu nukentėjusiajai jokių sunkių padarinių nenustatyta, po atliktos operacijos jokių liekamųjų reiškinių nėra. Kaip patvirtino liudytojo R. S. parodymai, nukentėjusiajam J. I. padaryta žaizda šiuo metu taip pat yra sugijusi. Liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į M. I. elgesį 2018-10-30 po sužalojimo. Jis ėmėsi minimalių veiksmų, siekdamas padėti nukentėjusiajai, kad kilusios pasekmės būtų lengvesnės, o būtent uždengė žaizdą, siekdamas stabdyti kraujavimą, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusieji R. I. ir J. I. jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinių ieškinių nepareiškė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl dviejų kaltinamajame akte nurodytų baudžiamajame įstatyme numatytų veikų: sunkaus ir nežymaus nukentėjusiosios R. I. sveikatos sutrikdymo, prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad visos nusikalstamas veikos buvo padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio. 2018-10-30 1.28 val. M. I. buvo nustatytas 2,43 prom. girtumas. Tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiųjų R. I., J. I., liudytojų R. S., A. S. parodymai patvirtina, kad nagrinėjamų įvykių išvakarėse M. I. gausiai vartojo alkoholinius gėrimus ir pagal išsakytus klinikinius požymius buvo nuo jų apsvaigęs. Alkoholis neabejotinai turėjo įtakos kaltininko nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apklausti kaltinamojo artimieji patvirtino, kad būtent išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus.

Teismas atsižvelgė ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. M. I. yra 57 metų amžiaus, gyvena tėvui priklausančiame bute kartu su tėvu ir sutuoktine, nedirba ir nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Nagrinėjamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau po to buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už šią veiką jam buvo skirta laisvės apribojimo bauda su įpareigojimais, kurie dalies jis nevykdo, aiškių pateisinančių tokį savo elgesį priežasčių nenurodo. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas ir negydytas.

Įvertinęs visumą minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį atitiktų ir būti pasiekti jos tikslai kaltinamajam už labai sunkų tyčinį nusikaltimą skiriant laisvės atėmimo bausmę, trumpesnę nei sankcijos vidurkis. Už nesunkius tyčinius nusikaltimus jam parinktina arešto bausmė, nustatant jo trukmę, trumpesnę nei sankcijos vidurkis.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas, tuo tarpu BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi, šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nes priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes bendrina bausmių apėmimo būdu.

Šioje byloje konstatuotas nusikalstamas veikas M. I. įvykdė iki jo atžvilgiu buvo priimtas 2019 m. balandžio 12 d. teismo nuosprendis (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 3 d.), kuriuo jam skirta bausmė už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Tokiu atveju skirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 9 dalį. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ši veika labai skiriasi pagal pavojingumą nuo labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, atsižvelgus ir į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su bausme, skirta 2019-04-12 nuosprendžiu taikant bausmių apėmimo būdą. Į bausmę įskaitytinas pagal 2019-04-12 nuosprendį atliktas bausmės laikas, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį ir 2 dalį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis M. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-10-30 1.20 val. iki 2018-10-31 14.09 val. (t. 2, b. l. 168). Antrą kartą jis laikinai sulaikytas 2019-01-05 2.10 val., 2019-01-06 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri panaikinta 2019-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. 2, b. l. 83, 105-107, 113-116). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam M. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, paliekamos iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 866,17 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiųjų R. I. ir J. I. gydymo, atlyginimo, kurį pagrindė pateiktais suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašais (t. 2, b. l. 163-166).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 639,12 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiajai R. I. skirtos ligos išmokos, kurį pagrindė pažymomis apie R. I. nedarbingumo laikotarpį bei ligos išmokos mokėjimo dokumentais (t. 1, b. l. 133-140).

Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta. Civilinių ieškovų nurodoma turtinė žala privalomojo sveikatos draudimo fondo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams atsirado dėl nukentėjusiesiems R. I. ir J. I. taikyto gydymo bei R. I. skirtos ligos pašalpos. Prašomas sumas pagrindžia pateikti minėti dokumentai, tad reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini. Prašoma suma priteistina iš kaltininko M. I. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

2018-10-30 įvykio vietoje paimti du peiliai, chalatas, megztinis ir džinsinės kelnės, vokas su nuoplova nuo grindų ir M. I. bei R. I. DNR pavyzdžiai, taip pat 2019-01-05 paimti 9 peiliai ir vokas su nuoplova, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 52, 53, 194, 195), yra menkaverčiai daiktai, todėl jie, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą penkių metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019-01-02 J. I. sužalojimas) 50 parų arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019-01-03 R. I. sužalojimas) 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – penkis metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, ir skirti galutinę bausmę – penkis metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti M. I. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-10-30 1.20 val. iki 2018-10-31 14.09 val. ir nuo 2019-01-05 2.10 val. iki 2019-01-16, taip pat pagal 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. I. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civiliniam ieškovui iš M. I. 866,17 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civiliniam ieškovui iš M. I. 639,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus: du peilius, chalatą, megztinį ir džinsines kelnes, voką su nuoplova ir M. I. bei R. I. DNR pavyzdžius, paimtus 2018-10-30, taip pat 9 peilius ir voką su nuoplova, paimtus 2019-01-05, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.