Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.5.2.2; 3.2.6.1; 3.2.6.4

2016 m. vasario 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. L. ieškinį atsakovei H. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė H. D. kartu su nepilnamete dukra gyvena 3 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nepilnametei dukrai yra sudarytos tinkamos buities sąlygos ilsėtis ir mokytis. Atsakovė nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpų valytoja, kad jos mėnesio pajamos yra 130 Eur bei 56 Eur išlaikymas dukrai iš Garantinio vaikų išlaikymo fondo (viso – 186 Eur). Atsakovė teigė, kad tėvas niekada savanoriškai neteikė išlaikymo dukrai. Dalį išlaikymo ieškovas sumokėjo priverstinai išieškojus antstoliams. Dukros tėvas neaplanko dukros, nedalyvauja jos auklėjime, nepasveikina gimimo dienos proga arba metinių švenčių proga. Nepilnametė A. L. gyvena kartu su motina, atsakove H. D.. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje. Po pamokų lanko (duomenys neskelbtini), kur mokosi dailės. Jos užsiėmimai kainuoja 150 Eur per metus. Motinos teigimu, mergaitė specialiųjų poreikių neturi, yra sveika. Skyriaus darbuotojai apsilankius mergaitės namuose, su ja buvo bendraujama motinai nedalyvaujant. Pokalbio metu, A. L. nurodė, kad ji tėvo nepažįsta, jį yra mačiusi tik nuotraukose. Visą laiką gyvena tik su mama, kuri ja rūpinasi, rengia, gamina maistą, nuperka visas reikalingas priemones mokyklai. Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir išsakytą nuomonę, faktinę padėtį, teigia, kad ieškinys iš esmės yra priešingas nepilnametės šalių dukros interesams, nes juo siekiama ženkliai sumažinti lėšas, skirtas dukros poreikių tenkinimui (b.l. 66-69).

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius nesutinka su ieškovo reikalavimais, kadangi jie nepagrįsti. Ieškovas yra registruotas darbo biržoje ir jam 5 kartus yra siūlyti darbai, tačiau 4 kartus buvo pasirenkamas kitas kandidatas, o 1 kartą – ieškovas laiku neatvyko pas darbdavį. Darbo biržos raštuose nėra detalizuota dėl kokių priežasčių darbdavių buvo pasirenkami kiti kandidatai. Įrodymų apie tai, kad jis nebuvo pasirenkamas būtent dėl sveikatos problemų, byloje nėra, todėl taip teigti nėra pagrindo. Galimas variantas, jog A. L. pats nebuvo pakankamai iniciatyvus ir aktyvus pas darbdavius, todėl iki šiol niekur nedirba. Iš ieškovo pateiktų dokumentų taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovas yra ligotas ir silpnos sveikatos. Jokių duomenų apie tai, kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas, ieškovas nepateikė. Neįgalumas jam nėra nustatytas. Todėl teigti, kad ieškovas negali dirbti, negalima. Be to, išlaikymas vaikui A. L., gim. 2001-07-05, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimu jau buvo sumažintas nuo 450 Lt iki 350 Lt, todėl dar jo mažinti negalima. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti apribotas vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realiai prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Skyrius prašo ieškinį atmesti, kaip pažeidžiantį nepilnamečio vaiko teises (b.l. 74-75).

2016-01-15 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas A. L. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad neteikė vaikui išlaikymo, nes mažai dirbo, neturėjo darbo. Galvoja, kad nepagrįstai turi mokėti vaikui išlaikymą, kadangi paliko atsakovei namą. Neatsimena, kad būtų atsisakęs darbo, kurį jam siūlė darbo birža. Kartais jam būdavo sukilusi temperatūra, todėl jis negalėdavo iškarto pasirašyti darbo sutarties. Dukros nelanko, nes atsakovė jo neįsileidžia į namus. Teigia gaunantis apie 102 Eur pašalpą. Ieško darbo per skelbimus laikraščiuose. Iki 2007 metų dirbo nereguliariai. Jokio turto neturi, kadangi jį pardavė antstoliai. Jo išsilavinimas vidurinis, neturi jokios specialybės, daugiau išlaikytinių neturi. Antstoliai turtą pardavė ne tik dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, bet ir dėl to, kad jis turėjo skolų ir kitiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3781-127/2007 ieškovo A. L. ieškinys buvo patenkintas iš dalies bei pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-20 sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir sumažintas iš tėvo priteistas išlaikymas dukrai A. L., gim. 2001-07-05, iki 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b.l. 4).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui (2007-11-05 sprendimu), iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Į bylą pateikta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Kalesninių seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas gyvena vienas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta ir teismo posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis laikotarpiu nuo 2014 metų sausio mėnesio iki 2014 metų gruodžio mėnesio ieškovas gavo 101,37 Eur socialinę pašalpą (b.l. 10, 12), o laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio, ieškovas gavo 102 Eur socialinę pašalpą (b.l. 11, 13). Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma, jog laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-05-29 ieškovas iš nurodytos institucijos išmokų negavo (b.l. 17). Vilniaus teritorinės darbo biržos Šalčininkų skyriaus pažymoje yra nurodyta, kad ieškovas yra įregistruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Šalčininkų skyriuje. 2015-01-15 jam išrašyta rekomendacija į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko darbo vietai, tačiau buvo pasirinktas kitas kandidatas. 2015-02-12 ieškovui buvo išrašyta rekomendacija į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dailidės darbo vietai, tačiau ieškovas neatvyko laiku pas darbdavį. 2015-03-19 ir 2015-03-24 jam buvo išrašytos rekomendacijos į kitas darbo vietas, tačiau buvo pasirenkami kiti kandidatai (b.l. 21). Sutiktina su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, kad Darbo biržos raštuose nėra detalizuota dėl kokių priežasčių darbdavių buvo pasirenkami kiti kandidatai. Įrodymų apie tai, kad jis nebuvo pasirenkamas būtent dėl sveikatos problemų, byloje nėra, todėl taip teigti nėra pagrindo. Galimas variantas, jog A. L. pats nebuvo pakankamai iniciatyvus ir aktyvus pas darbdavius, todėl iki šiol niekur nedirba. Iš ieškovo pateiktų dokumentų taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovas yra ligotas ir silpnos sveikatos. Jokių duomenų apie tai, kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas, ieškovas nepateikė. Neįgalumas jam nėra nustatytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendime, kuriuo buvo pakeistas priteisto išlaikymo dydis, buvo nurodyta, kad tais metais ieškovas darbo neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jam siūlomo darbo atsisakė. Todėl nagrinėjamu atveju teismas negali konstatuoti, kad ieškovo turtinė ar socialinė padėtis iš esmės pasikeitė. Nors ieškovas ir teigia, kad jis turi sveikatos problemų ir pateikia savo medicininius dokumentus, tačiau nedarbingumas jam nustatytas nėra, o medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovas negali dirbti, darbo lygio sumažėjimas taip pat nekonstatuotas. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo A. L. vardu nėra registruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 38). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo A. L. vardu nėra įregistruotų kelių transporto priemonių. Tačiau pažymėta, kad A. L. vardu registruotos ir priede nurodytos kelių transporto priemonės 2014-10-01 buvo automatiškai išregistruotos po 90 dienų negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (b.l. 46-48).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovei H. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-45). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovei H. D. nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė – keleivinis automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 47).

Išanalizavus byloje esančius rašytiniu įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo ir sveikatos pablogėjimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis nebuvo priimtas į darbą dėl sveikatos sutrikimų ar kitų svarbių priežasčių. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų galinčių patvirtinti jo teiginius, kodėl jis negali susirasti darbo, siekiant teikti vaikui jau priteistą ir sumažintą išlaikymą. Akivaizdu, kad ieškovas sąmoningai nesiekia įsidarbinti ir gauti oficialių pajamų. Visumoje, vertinant išlaikymą teikiančio tėvo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ne tik į faktinę išlaikymą privalančio teikti ieškovo turtinę padėtį, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų tokias pajamas, iš kurių galėtų teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovas galėtų dėti pastangas darbo paieškai, o ne visą naštą perkelti vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametė dukra. Teismas mano, kad ieškovas turi dėti daugiau pastangų ir pagerinti savo materialinę padėti, kadangi jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių tam neegzistuoja.

Nors atsakovė ir turi nekilnojamojo turto, jos turtinė padėtis ar jos pagerėjimas negali įtakoti ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio dėl to, kad priteistas išlaikymas jau vieną kartą buvo sumažintas ir jo sumažinimas iki 50 Eur per mėnesį visiškai neatitiktų nepilnametės šalių dukros interesų. Kadangi vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir taip tenka didesnės išlaidos vaiko išlaikymui ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimui. Be to, į bylą yra pateiktas antstolės Teresos Gerasimovič patvarkymas, iš kurio matoma, kad ieškovo skola už išlaikymą yra didelė, ir kad jis savanoriškai dukrai išlaikymo neteikia. Išlaikymo įsiskolinimas išieškomas antstoliui realizuojant skolininko turtą. Todėl teigti, kad ieškovo turtinė padėtis pakito dėl objektyvių priežasčių taip pat negalima.

Pažymėtina, kad esant net menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nesiima pakankamų priemonių gauti didesnėms pajamoms, nepilnamečio vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. L..

Dėl to ieškovo siūlomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimas iki 50 Eur kas mėnesį, neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, o taip pat jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prioritetinių vaiko interesų (CK 1.5 str., 3. 3 str.), todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Kadangi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-15 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. L. yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki 2016-04-15 (b.l. 49, 108), todėl iš jo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.