- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-16
- Bylos Nr.
- A-248-295-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Nacionalinės vandens
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiksmus 2006 m. balandžio 7 d. raštu Nr.R2-412 atsisakant teikti informaciją neteisėtais bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo 2006 m. vasario 1 d. rašte nurodytą informaciją.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Litesko“ 2006 m. kovo 14 d. rašte Nr.01-52-2006 nurodyta informacija yra vieša, o šios bendrovės reikalavimai pripažinti tokią informaciją konfidencialia yra neteisėti. Atsakovas yra valstybės institucija, todėl visi jo sprendimai ir jų priedai yra vieši, o sprendimų motyvai turi būti pateikti piliečiams. Atsakovo veiksmai atsisakant pateikti savo spendimus ir su jais susijusius priedus yra neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad jis išsamiai atsakė pareiškėjui į jo 2006 m. vasario 1 d. prašymą ir informavo pareiškėją apie atsisakymo pateikti konfidencialią medžiagą priežastis. Atsakovas nurodė, kad jis negali pateikti pareiškėjo prašomų duomenų, nes tai yra UAB „Litesko“ komercinė paslaptis.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad informacijos priskyrimas komercinėms paslaptims priklauso nuo informacijos valdytojo valios ir atsakovas jam patikėtos informacijos negali atskleisti. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jis nesutinka, jog pareiškėjui būtų atskleista konfidenciali informacija. Pareiškėjas nėra įgaliotas prašyti šios informacijos. Jis nepagrindė, kuo jo pareikštas prašymas yra susijęs su jo veiklos tikslais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. vasario 1 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti informaciją apie UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002 - 2006 metų suderintas investicijas ir sprendimus su neatskiriamais priedais, informaciją apie UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002 - 2006 metų suderintas amortizacinių atskaitymų normas ir sprendimus dėl jų; pateikti duomenis apie tai, kokio dydžio UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2002 - 2006 metų amortizaciniai atskaitymai buvo įtraukti į bazinę šilumos kainą. 2006 m. vasario 6 d. raštu Nr.R2-17 atsakovas pranešė, kad jis negali pateikti prašomos informacijos, nes UAB „Litesko“ 2005 m. balandžio 28 d. rašte Nr.01-54-2005 nurodė, kad visa informacija apie šilumos ir karšto vandens bazinių kainų nustatymą, perskaičiavimą, investicijų derinimą laikoma konfidencialia ir tretiesiems asmenims negali būti teikiama. Apskundus šį atsakymą ikiteismine tvarka Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2006 m. kovo 1 d. nustatė, kad atsakovas gavęs pareiškėjo 2006 m. vasario 1 d. prašymą pakartotinai raštu nesikreipė į UAB „Litesko“ su prašymu leisti pateikti informaciją pareiškėjui, bei nustatė kitus atsakovo rašto trūkumus ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2006 m. vasario 1 d. prašymą iš naujo. Atsakovas 2006 m. kovo 6 d. raštu Nr.R2-279 kreipėsi į UAB „Litesko“ dėl konfidencialios informacijos, o UAB „Litesko“ 2006 m. kovo 14 d. raštu atsakė atsakovui, kad prieštarauja, jog informacija būtų teikiama pareiškėjui, nes ji laikytina konfidencialia. 2006 m. balandžio 7 d. raštu Nr.R2-412 atsakovas ištaisęs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendime nurodytus trūkumus pareiškėjui išsamiai atsakė, kad jam negali suteikti prašomos informacijos. Teismas nurodė, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją (žinias, kuriomis įstaiga disponuoja), tačiau to paties įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, jog šis įstatymas netaikomas informacijai, kuri sudaro įmonės komercinę paslaptį. Komercinėms paslaptims būdingas dispozityvumas, nes informacijos priskyrimas komercinei paslapčiai priklauso nuo informacijos valdytojo valios. Civilinio kodekso 1.116 straipsnis numato, kokia informacija laikytina komercine (gamybine) paslaptimi. Ši informacija turi turėti potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra ją patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A(8)-559/2003 taip pat nurodyta, kad viešąją informaciją sudaro visa informacija, kuria disponuoja valstybės ar savivaldybių įstaigos, išskyrus informaciją, sudarančią komercinę paslaptį. Teismas nurodė, kad UAB „Litesko“ pateikta atsakovui informacija laikytina konfidencialia atsižvelgiant į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, o jei valdyba bendrovėje nesudaroma, šias funkcijas atlieka bendrovės vadovas (19 straipsnio 4 dalis). UAB „Litesko“ nedviprasmiškai pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija ir sprendimai yra įmonės komercinė paslaptis. Tokios paslapties apsaugą atsakovas turėjo garantuoti. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakydamas teikti pareiškėjui informaciją veikė teisėtai. Teismas negali įpareigoti atsakovą teikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, kuri yra komercinė paslaptis.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą neteisėtu bei nepagrįstu ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atsisakė jam pateikti savo sprendimus teigdamas, kad jie yra konfidencialūs. Pirmosios instancijos teismas tokią atsakovo poziciją pripažino pagrįsta, tačiau su tuo negalima sutikti. Valstybės institucijos sprendimai yra vieši ir jie negali būti slepiami nuo visuomenės bei laikomi komercine paslaptimi. Jokie teisės aktai nesuteikia privačioms bendrovėms teisės nustatyti ir reikalauti, kad valstybės institucijoms įstatymu priskirtų funkcijų įgyvendinimas būtų įslaptintas. Pareiškėjas nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog viešų dokumentų bendrovės sprendimu negalima paskelbti konfidencialia informacija (Civilinė byla Nr.3K-3-228/2004). UAB „Litesko“ veikla yra susijusi su didele dalimi visuomenės ir yra vieša. Su šia veikla susijusi informacija negali būti konfidenciali. Pareiškėjas nurodo, kad Šilumos ūkio įstatymo 5 straipsnis, 32 straipsnio 2 dalis, Energetikos įstatymo 19 straipsnis, Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimas Nr.IX-1130 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“, Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimas Nr.307 „Dėl Šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“ vartotojams suteikia teisę į informaciją. Tokia teisę garantuoja ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 bei 5 straipsniai, Europos Bendrijos Steigimo sutarties 153 straipsnis, Europos tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva Nr.93/13/ EEB „Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais“, Europos tarybos 1990 m. birželio 29 d. direktyva Nr.90/377/EEB „Dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainą galutiniams pramonės vartotojams, skaidrumo“. Be to, būtina atsižvelgti ir į Europos parlamento ir tarybos 1998 m. gegužės 19 d. direktyvą Nr.98/27/EB „Dėl teismo draudimų ginant vartotojų interesus“. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas ir UAB „Litesko“ nesilaikė ūkio ministro įsakymo „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr.4-136) nuostatų, pagal kurias ne energijos įmonės nustato, kas yra komercinė paslaptis, o tai gali nustatyti tik Valstybinė energetikos inspekcija (22 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad jo pozicijos pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(8)-1664/2005).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnis draudžia valstybės institucijai teikti asmenims informaciją, kuri yra įmonių komercinė paslaptis. Tai pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A(8)-559/2003. Atsakovas nurodo, kad Šilumos ūkio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų ir gamintojų duomenis apie šilumos tiekimo ir gamybos veiklą bei teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Pareiškėjas nepasinaudojo teise gauti informaciją iš privačios energetikos įmonės. Atsakovas nurodo, kad jo pozicijos pagrįstumą analogiškoje byloje pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr.A(10)-1091/2006). Atsakovas nurodo, kad komercinėms paslaptims būdingas dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, nes informacijos priskyrimas komercinėms paslaptims priklauso nuo informacijos valdytojo valios. Komercinė paslaptis bei informacijos tapimas ja - tai dalykai, priskirtini civilinių teisinių santykių reglamentavimo sričiai, todėl viešojo administravimo institucijos, kurioms tokia pareiga nėra įsakmiai nustatyta įstatyme, neturi teisės vertinti, ar informacija iš tiesų yra komercinė paslaptis, ar ne. Komercinių paslapčių apsaugos svarbą yra pripažinęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas byloje Akzo Chemie B. V. ir Chemie U.K. LTD prieš Komisiją (1986 m. birželio 24 d. sprendimas byloje 53/85).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad taisyklės, jog konkretaus viešą veiklą (pvz., šilumos tiekimą) vykdančio subjekto visa su šia veikla susijusi vidaus informacija bei dokumentai taip pat yra vieši, neįtvirtina joks teisės aktas, nes priešingu atveju bet kas galėtų reikalauti visos informacijos ir vidaus naudojimo dokumentų, komercinių ir gamybinių paslapčių iš telekomunikacijų, energetikos, vandentvarkos, transporto, programinės įrangos ir daugelio kitų ūkio sričių bendrovių. Atsakovas negali atskleisti jam patikėtos trečiojo suinteresuotojo asmens komercinės paslapties, nes priešingu atveju būtų pažeisti įstatymų reikalavimai, padaryta žala trečiojo suinteresuotojo asmens teisėtiems interesams. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad atsakovas atsisakydamas teikti pareiškėjui informaciją veikė teisėtai tuo pagrįstai užtikrindamas atsakovo žinioje esančios trečiojo suinteresuotojo asmens informacijos, sudarančios jo komercinę paslaptį, apsaugą ir konfidencialumą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pakartodamas argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti- to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatymu, minėta teisė gali būti ribojama.
Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. To paties straipsnio 3 dalis numato išimtis, kada šis įstatymas netaikomas, tai yra, kai informacija pagal šį įstatymą neteikiama. Tarp kitų atvejų numatyta, kad neteikiama informacija, kuri sudaro komercinę paslaptį (6 punktas).
Informacija, kurios gavimo siekia pareiškėjas, yra apie trečiojo suinteresuoto asmens ūkinę komercinę veiklą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovui nurodė, kad šie duomenys sudaro komercinę paslaptį ir tretiesiems asmenims neteiktini. Komercinės paslapties samprata pateikta Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje. Tokia paslaptimi pripažįstama informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, nustato valdyba. Tai reiškia, kad dėl informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai sprendžia ne trečiasis asmuo, kuriam ši informacija patikėta tam tikrais tikslais, o informacijos savininkas. Todėl šioje byloje nenagrinėtinas klausimas, ar trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui patikėta ir pareiškėjo prašoma pateikti informacija pagrįstai pripažinta komercine paslaptimi. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši informacija pareiškėjui neteiktina, atitinka teisinį šių santykių reglamentavimą bei teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje A10-1091/2006).
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pateikti ne tik informaciją, atsakovo gautą iš trečiojo suinteresuotojo asmens, bet ir atsakovo sprendimus dėl UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ investicijų ir amortizacinių normų atskaitymų derinimo. Atsakovas atsakyme pareiškėjui nurodė, kad sprendimų pateikimas pažeistų įstatymų nuostatas, kuriomis užtikrinta įmonės komercinės paslapties apsauga. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovo sprendimai yra komercinę paslaptį sudaranti informacija ir todėl pareiškėjui neteiktini. Tačiau teismas nesiaiškino prašomų pateikti sprendimų turinio ir ar juose iš tikrųjų yra informacijos, kuri pagal įstatymų nuostatas neteiktina tretiesiems asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jei pareiškėjas prašo informacijos, kurios tam tikra dalis priklauso informacijai, nustatytai šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose, teikiama tik ta informacijos dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose. Teismo išvada, kad atsakovo sprendimai yra informacija, priskirtina komercinei paslapčiai, padaryta, nenustačius visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų faktų, todėl yra nepagrįsta. Dėl šios priežasties teismo sprendimas naikintinas, o kadangi bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti būtina rinkti naujus įrodymus, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracini ų bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.