Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. L., S. D., L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas N. D. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajai priklausiusi pusė 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jam juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Jis po G. D. mirties per 6 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jai priklausiusio minėto turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti (b. l. 2-3).Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona G. D., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo dalį gyvenamojo namo (butą Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą bei dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą registruotos jo vardu. Kadangi jis – G. D. sutuoktinis, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti žmonai priklausantį turtą. Kad paveldėti, jis per 6 mėnesius turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, nežinojo galiojančių įstatymų, buvo įsitikinęs, kad turtas savaime tampa jo nuosavybe, nes jis registruotas jo vardu ir jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Jis nusprendė iš valstybės išsipirkti po jam priklausančiu namu (butu), ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais esantį žemės sklypą, todėl kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrių. Sužinojo, kad išsipirkti žemę iš valstybės negali, nes neturi žmonai priklausančio turto paveldėjimo dokumentų. Tuomet kreipėsi į notarą. Kadangi nuo žmonos mirties buvo parėję daugiau nei 6 mėnesiai, notaras dokumentų nepriėmė. Kad paveldėti žmonai priklausantį turtą, jis turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Todėl būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po žmonos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po žmonos mirties jis liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name (bute), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno ir jo žmona. Po žmonos mirties jam atiteko visi namų ūkyje buvę bei žmonai priklausę namų apyvokos ir asmeniniai daiktai, visą šį laiką jis butą, ūkinį pastatą prižiūrėjo, pagal poreikį remontavo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu priėmė palikimą po žmonos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su pareiškimu. Ji yra dukra. Tėtis kalbėjo teisybę. Jie abu kartu gyveno, užgyveno tą namą, mama mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties tėtis liko gyventi su jais, sesuo ir brolis buvo nepilnamečiai, bet jie nepriėmė mamos palikimo, susitarė, kad tėtis toliau tvarkysis. Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su pareiškimu. Jis tuo metu buvo nepilnametis. Jis, tėtis ir jaunesnė sesuo toliau liko gyventi name. Tėtis iki dabar gyvena ten.Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.Pareiškėjo nurodytas pareiškime jam palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – J. S. ir V. D.. Be to, šios nenurodė, kad girdėję, jog dėl G. D. palikimo priėmimo tarp įpėdinių būtų buvęs koks tai ginčas. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Pareiškėjo sutuoktinės G. D. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: mirties liudijimu (b. l. 5), kad G. D. mirė (duomenys neskelbtini); santuokos liudijimu (b. l. 6), kad pareiškėjas ir G. D. susituokė (duomenys neskelbtini); Testamentų registro išrašu (b. l. 7), kad registre nėra duomenų apie G. D. testamentą, palikimo priėmimo faktą ir kitų duomenų; Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 8-9), kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis; Gyventojų registro išrašu (b. l. 10), kad G. D. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); Gyventojų registro išrašu (b. l. 11), kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju pareiškėjas laikomas priėmusiu G. D. palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjo pateikta rašytinė medžiaga, jo, suinteresuotų asmenų ir liudytojų teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas savo sutuoktinės G. D. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas G. D. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 ir 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) palikimą po savo sutuoktinės G. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.