- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- 1-2447-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23904-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Civilinis ieškovas
- E. A.
- Civilinis atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.1.15.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui K. G.,
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini)s, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.08 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 132A, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 102, 114 punktų reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) ir važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y., buvo neatidus ir neatsargus, atbuline eiga išvažiavo iš Kalvarijų g. 101A kiemo (kryptis link Ozo g.), rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, kur susidūrė su motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. A.. Eismo įvykio metu buvo sužalota motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė E. A., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio dieną išvažiavo iš parkavimo aikštelės į Kalvarijų g., rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą ir nepastebėjo važiuojančio motociklo. Pamatė motociklą tik tada, kai jau buvo pradėjęs apsisukimo manevrą, dėl to įvyko susidūrimas. Po susidūrimo priėjo prie motociklininkų, motociklo vairuotojas paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tą jis ir padarė, dar patraukė automobilį iš įvykio vietos. Nukentėjusioji E. A. gulėjo ant žemės, matėsi, kad jai skauda. Po įvykio E. A. buvo sąmoninga. Motociklo vairuotojas, jo žiniomis, nenukentėjo. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi (duomenys neskelbtini) metus, praeityje buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, parkavimo nusižengimus. Supranta savo padarytos veikos pavojingumą, sukeltas neigiamas pasekmes, gailisi dėl to, ką E. A. teko iškęsti. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tą patvirtina tarp jo bei nukentėjusiosios sudarytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. E. A. atlygino 4 000 eurų. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras ir kiti teismo dalyviai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. G. kaltę pripažino visiškai ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes aiškino analogiškai kaip teisiamojo posėdžio metu (1 t., 92 – 94, 141 – 142 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. A. paaiškino, kad su vyru Ž. A. 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.00 val., važiavo Kalvarijų g. su motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo keleivio vietoje už vyro. Važiavo antra eismo juosta link Šiaurės miestelio, netoli Kalvarijų turgaus, prie pastato Nr. 101A, pajuto, kaip jos vyras Ž. A. staigiai pradėjo stabdyti. Pajuto, kaip ją pradėjo traukti arčiau vyro, tuo momentu ji pasviro šiek tiek į kairį šoną ir pamatė lengvojo automobilio duris, tuo metu motociklas jau buvo atsirėmęs į automobilį. Įvyko susidūrimas, ji nukrito nuo motociklo ant dešinės pusės nugaros apačios ir sėdmenų. Po kritimo pajuto stiprų skausmą, kiek pamena, pasisuko ant kairės pusės šono. Matė, kad jos vyras dar bandė laikyti motociklą, kad motociklas nenuvirstų ant jos, tačiau vyras neišlaikė motociklo ir motociklas nuvirto ant žemės. Atsimena, kad prie jų priėjo keli žmonės, labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Ją apžiūrėję medikai išvežė į ligoninę (1 t., 54 – 56 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. A. parodė, kad su žmona 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.00 val., važiavo Kalvarijų g. motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklą vairavo jis, žmona E. A. sėdėjo keleivio vietoje, už jo. Važiavo antra eismo juosta, link Šiaurės miestelio, netoli Kalvarijų turgaus. Prie pastato Nr. 101A pastebėjo pirmoje eismo juostoje stovintį lengvąjį „BMW“ automobilį, kurio vairuotojas nebuvo įjungęs avarinio signalo, nerodė jokio posūkio, todėl jis toliau važiavo antra eismo juosta link Kalvarijų turgaus. Staiga automobilis „BMW“, kuris stovėjo pirmoje eismo juostoje, pradėjo važiuoti. „BMW“ automobilis bandė apsisukti kirsdamas pirmą ir antrą eismo juostas, kurios veda link Kalvarijų turgaus ir įsukti į priešingą eismo juostą, link Žalgirio g. Jis, pamatęs, kad nespės pravažiuoti, staiga pradėjo stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, tačiau motociklo priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW“ kairės pusės galinę dalį. Žmona E. A. nukrito nuo motociklo, ant dešinės pusės, jis bandė dar palaikyti motociklą. Žmona šiek tiek pasirideno toliau nuo motociklo, tuomet jis motociklą paleido, nes nebegalėjo išlaikyti. Motociklas nukrito ant dešinės pusės. Tuomet prie jų priėjo keletas žmonių, labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir medikai, medikai apžiūrėjo žmoną ir ją išvežė į ligoninę. Jis liko įvykio vietoje, kiek pamena, vairuotojas kelis kartus sakė: „aš kaltas“. Supildžius visus dokumentus, policijos pareigūnai išvažiavo. Dar kartą nori paminėti, kad automobilį „BMW“ jis matė iš toliau, kadangi automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje nerodydamas jokių įspėjamųjų ar posūkio ženklų, o tik jam motociklu priartėjus prie automobilio, automobilio vairuotojas pradėjo apsisukinėti. Jo manymu, automobilio „BMW“ vairuotojas tikrai turėjo matyti, kadangi jis važiavo antra eismo juosta, jo greitis nebuvo didesnis negu 50 km/val. Motociklo priekinė lempa ganėtinai didelė ir stipriai šviečia, netgi šviesiu paros metu, gerai matosi jos skleidžiama šviesa, tai pat motociklas skleidžia gana garsų važiavimo garsą. Jis mano, kad automobilio vairuotojas tikrai turėjo jį matyti (1 t., 69 – 71 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 18 d., 19.08 val., buvo gautas pranešimas, jog Kalvarijų g. 101A, Vilniuje, susidūrė automobilis ir motociklas, nukentėjo du žmonės (1 t., 22 b. l.).
Iš 2022 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai pastebėjo važiuojamoje kelio dalyje nuvirtusį motociklą, šalia jo gulinčią E. A., kuri skundėsi kojos skausmu, ant dešinės kojos šlaunies matėsi plėštinė kraujuojanti žaizda. Šalia moters buvo vyras Ž. A., kuris vairavo motociklą. Asmuo taip pat skundėsi kairės kojos skausmu. Motociklo vairuotojas pareigūnams paaiškino, kad važiavo Kalvarijų g., didėjančia tvarka, ties Kalvarijų g. 101A pastebėjo automobilį „BMW“, kuris iš pirmos eismo juostos bandė apsisukti ir važiuoti link Žalgirio g., dėl ko staigiai stabdant motociklą, sustoti laiku nepavyko ir Ž. A. vairuojamas motociklas atsitrenkė į „BMW“ automobilio galinę kairę dalį (į galinį kairį sparną). Įvykio vietoje buvęs „BMW“ vairuotojas K. G. paaiškino, kad vairuodamas minėtą automobilį, atbuline eiga išvažiavo iš Kalvarijų g. 101A kiemo (kryptis link Ozo g.), tuomet iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrą eismo juostą, bei iškart bandė apsisukti ir važiuoti link Žalgirio g., tačiau vos tik persirikiavo į antrą eismo juostą, pajuto smūgį į galinę kairę automobilio dalį. Laukiant, kol atvyks policija bei medikai, K. G. automobilį iš įvykio vietos patraukė ir pastatė „A“ juostoje ties Kalvarijų g. 132A, teigdamas, kad sulaukė daug įspėjamųjų garsinių signalų iš kitų vairuotojų, todėl nenorėdamas trukdyti eismui automobilį ir patraukė. Nukentėjusioji E. A. buvo nuvežta į ligoninę dėl kojos traumos. „BMW“ automobilio vairuotojas nenukentėjo, kartu vykusi keleivė taip pat nenukentėjo. Ž. A. ir K. G. buvo blaivūs (1 t., 23 – 24 b. l.).
Iš paaiškinimuose nurodytų duomenų matyti, kad po įvykio tiek K. G., tiek Ž. A. vienodai aiškino įvykio aplinkybes, ką vėliau nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu (1 t., 25 – 28 b. l.).
Iš 2022 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad apie 19.08 val., Kalvarijų g. 101 A, Vilniuje, K. G., vairuodamas automobilį „BMW“, keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis ir norėdamas apsisukti, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio motociklo ‚Yamaha“, kurį vairavo Ž. A. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo keleivė E. A.. Abu vairuotojai blaivus. Tą pačią dieną VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja informavo, kad greitosios medicinos pagalbos brigada po eismo įvykio pristatė motociklo keleivę E. A., kuriai diagnozuoti nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimai, dešinės šlaunies nubrozdinimas. Po apžiūros paleista gydytis ambulatoriškai (1 t., 30 b. l.).
Iš 2022 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad atliekant eismo įvykio tyrimą, dalyviams buvo nustatinėjamas sveikatos sutrikdymo mastas. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, išnagrinėjusi E. A. pateiktus medicininius dokumentus, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad jai nustatyta žaizda su poodine kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame/priekiniame paviršiuje, skysčio sankaupa minkštuose audiniuose ties sėdinkauliu. Sužalojimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų (1 t., 31 b. l.).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais pateiktų duomenų matyti iškart po įvykio apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 101, Vilniuje, automobilio „BMW“ ir motociklo „Yamaha“ išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje, įvertintos oro sąlygos, matomumas, kelio danga, ženklinimas, išsamiai aprašytos tiek automobilio, tiek motociklo judėjimo kryptys, nustatyti transporto priemonių defektai (1 t., 32 – 39 b. l.).
Iš apžiūros protokoluose pateiktų duomenų matyti tyrimo metu apžiūrėtos transporto priemonės: motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 40 – 49 b. l.).
Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas BPC centro garso įrašas – užfiksuotas pranešimas apie automobilio ir motociklo avariją (1 t., 50 b. l.).
Iš specialisto išvadoje Nr. G 624/2023(01) nurodytų duomenų matyti, kad E. A. nustatyta dešinės šlaunies žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, sugijusi antriniu būdu randu ir kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, padaryta kietu buku daiktu (-ais) arba atsitrenkiant į plokštumą bei esant maksimaliam kaklo atsilenkimui. Sužalojimas padarytas iki suteikiant medicininę pagalbą, t. y. 2022 m. gegužės 18 d., neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Kitų, nei nurodyta 1-ame išvados punkte, sužalojimų nėra. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) arba atsitrenkiant į plokštumą, galimai nugriuvus, bei esant maksimaliam kaklo atsilenkimui. Nesant detalių situacinių aplinkybių, pasisakyti apie nukentėjusios padėtį sužalojimų padarymo metu nėra galimybės. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati smūgiuojant (1 t., 83 85 b. l.).
Iš eksperto V. K. (V. K.) ir teismo eksperto J. R. (J. R.) ekspertizės akte Nr. PEKG 17(70)2024(01) nurodytų duomenų matyti, kad E. A. 2022 m. gegužės 18 d. nagrinėjamo eismo įvykio metu, nukritus nuo motociklo, patyrė didelės kinetinės energijos dešinės pusės šlaunies sėdmens srities traumą, pasireiškusią šlaunies žaizda, bei kraujosruvomis minkštuose audiniuose. Sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi šlaunies žaizdos užtrukusio gijimo lydimo potrauminiais skausmais, sveikata sutriko 10 dienų. Sugijus šlaunies žaizdai susiformavo randas. Medicinos dokumentų įrašais nėra nustatyta, kad E. A. gretutinės ligos buvo komplikuotos (pvz. nėra nustatyta diabetinės mikro ar makroangiopatijų, minkštųjų audinių trofikos sutrikimų, dėl kurių žaizdos gijimas galėjo užtrukti), todėl šios ligos bei suteikta medicinos pagalba neturėjo įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (1 t., 128 – 131 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 102 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
KET 114 punkte nustatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad K. G., pažeisdamas KET 101, 102 ir 114 punktų reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus. K. G., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 132 A., Vilniuje, buvo neatidus ir neatsargus, kadangi atbuline eiga išvažiavo iš Kalvarijų g. 101A kiemo, kryptimi link Ozo g., ir rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, susidūrė su motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. A., o motociklo keleivė E. A. eismo įvykio metu buvo sužalota ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltę pripažino visiškai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios E. A. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, liudytojo Ž. A. parodymai ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y., BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir BPC garso įrašas, K. G. ir Ž. A. paaiškinimai iškart po eismo įvykio, tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, specialistų išvados, ekspertizės aktas, kuriame ekspertai įvertino E. A. patirtus sužalojimus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, byloje esančios fotonuotraukos. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog K. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)
Teisme buvo gautas K. G. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja E. A.. Prašyme nurodyta, kad K. G. atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja, atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
BK 38 straipsnis numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas nustatė, kad K. G. nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme K. G. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo kritiškas savo elgesiui, nemenkino savo veiksmų. Taip pat nustatyta, kad K. G. yra jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (1 t., 151 b. l.), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus, paskutinį kartą 2024 m. sausio 12 d. reguliuojamojoje sankryžoje, į kitą važiuojamosios dalies pusę, perėjo kelio važiuojamąją dalį, degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui, paskirtą baudą sumokėjo (1 t., 148 – 149 b. l.). Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad K. G. ir E. A. susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai visą turtinę ir neturtinę žalą. Dalyvaudama teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad su K. G. susitaikė. Ji neprieštaravo, jog baudžiamasis procesas būtų baigtas kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Teismo vertinimu, K. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pats baudžiamasis procesas jau turėjo įtakos K. G. elgesiui, byloje nėra duomenų jog, išskyrus šį įvykį, K. G. būtų anksčiau sutrikdęs žmogaus sveikatą.
Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl kaltinamasis K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, o jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. G. padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, dirbantis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, baudžiamojo poveikio priemonės atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam neskirtinos. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo ypač didelę reikšmę, kuri kartu užtikrins ir prevenciją.
Dėl kitų klausimų
Kardomoji priemonė K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme skirta nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytinas. Proceso išlaidų nėra.
Nukentėjusioji E. A. byloje pareiškė 10 200 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo (1 t., 62 – 65 b. l.), tačiau nukentėjusioji susitarusi su kaltinamuoju atsisakė turtinio reikalavimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pažymėjo, kad su kaltinamuoju susitarė taikiai dėl žalos atlyginimo ir žala jai buvo atlyginta tiek iš kaltinamojo, tiek iš civilinės atsakovės, ką teisme patvirtino ir civilinės atsakovės įgaliotas atstovas. Teismas pažymi, kad K. G. susitarė su nukentėjusiąja ir atlygino jai 4 000 eurų sumą už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Be kita ko, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai draudimo kompanija atlygino 1 500 eurų neturtinės žalos ir 440,01 eurų turtinės žalos sumą. Teismo posėdžio metu draudimo bendrovės įgaliotas atstovas pažymėjo, kad iš viso draudimo bendrovė E. A. išmokėjo 4 000 eurų per tris kartus. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. A. patvirtino, kad tiek draudimo bendrovė, tiek K. G. atlygino jai padarytą turtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad K. G. visiškai atlygino nukentėjusiajai E. A. padarytą žalą, dėl ko, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, pradėtas civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl nukentėjusiosios E. A. civilinio ieškinio nutraukti.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.