Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo A. O. skundu atsakovui A. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono policijos komisariatui dėl sprendimo priimto Tauragės m. PK 2006-05-25 panaikinimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A.Z., ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą atsisakytina priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kadangi byla nepriskirtina nagrinėti administraciniam teismui.

Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 ir 4 dalis, viešojo administravimo subjektu laikoma institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą, t.y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Iš skundo turinio matyti, kad A.Z. nėra valstybės tarnautojas, pareigūnas ar kitas fizinis asmuo, kuriam įstatymas suteikia viešojo administravimo įgaliojimus, ir skundžiami A.Z. veiksmai nėra kilę iš viešojo administravimo veiklos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio 2 dalimi ir 6.250 straipsniu, numatančiais neturtinės žalos atlyginimą, pažeidus asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Šis reikalavimas kidinamas iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25 str.). Pareiškėjas, gindamas paminėtą subjektinę teisę, gali ieškiniu kreiptis į apylinkės teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 1 dalis) pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pavadinimo ir skundo motyvuojamoje dalyje išdėstomų aplinkybių, pareiškėjas nesutinka ir su 2006 m. gegužės 25 d. Tauragės rajono PK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors pareiškėjas ir nesuformuluoja skundo reikalavimo dėl šio nutarimo teisėtumo, nereiškia reikalavimo dėl jo panaikinimo, tačiau teismas, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, pasisako ir dėl šio nutarimo apskundimo tvarkos, bei tokio pobūdžio ginčų priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui.

2006 m. gegužės 25 d. Tauragės rajono PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalis (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336 (nuo 2004 m. liepos 24 d.)(Žin., 2004, Nr. 115-4276) readakcija)) numatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 168 straispsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 (nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.) (Žin., 2007, Nr. 81-3312) redakcija)) taip pat numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Taigi, iš šių BPK 168 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno priimto nutarimo teisėtumo klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl toks reikalavimas, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir pareiškėjas savo abejones dėl šio nutarimo teisėtumno turėtų realizuoti laikydamasis aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutarė:

pareiškėjo A.O.skundą atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.