- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-196-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03260-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- G. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 357-9 taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. M. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 21 d., o pabaiga – 2017 m. birželio 21 d.2017 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-9 nutarta taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, drausmine tvarka jis nebaustas, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šį Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis anksčiau teistas vienuolika kartų, kas rodo jo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, be to, būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas, neįgyvendinta bausmės paskirtis ir nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.Skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 11 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad turi vidurinį išsilavinimą bei jam patinkančią specialybę – automobilių kėbulų poliruotojas, pagal kurią sėkmingai dirbo eilę metų būdamas laisvėje ir pagal kurią dirbs išėjęs iš pataisos namų. Be to, laisvėje jis mokinosi vairavimo mokykloje ir išsilaikė C, CE kategorijas. Mokytis pataisos įstaigoje ir įgyti specialybę, pagal kurią laisvėje jis tikrai nedirbs, nemato prasmės. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad turi ketverių metų dukrą, kurios išlaikymui, būdamas laisvėje, mokėjo alimentus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokėti alimentų nebegali, nes neturi darbo. Tik atvykęs į pataisos namus – 2016 m. balandžio mėnesį jis pateikė būrio viršininkui raštišką prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau įdarbintas nebuvo. G. M. skunde pripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra jo problema. Todėl nuo praeitų metų gegužės mėnesio lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus ir šiuo savo sprendimu yra labai patenkintas. Nuteistojo G. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog G. M. koreguoja savo elgesį tinkame linkme nežymiai: bausmės atlikimo metu jis kartą paskatintas už nepriekaištingą elgesį, drausmine tvarka nebaustas, yra išklausęs privalomų pataisos programų temas, šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, minėtos aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Nuteistajam G. M. nustatyta vidutinė, t. y. 51 balas pagal OASys metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė šios išvados. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad G. M. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų nuo pat pilnametystės, šis teistumas nuteistajam jau dvyliktas. Nors G. M. daromi nusikaltimai nėra labai sunkūs, tačiau jie daromi sistemingai, dauguma nusikaltimų yra turtinio bei smurtinio pobūdžio. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka dėl sugyventinės terorizavimo. Dėl smurto prieš sugyventinę tai jau trečiasis teistumas, jam nustatyta aukšta smurto tarp sutuoktinių (sugyventinių) rizika. Be to, svarbu įvertinti, jog nors G. M. kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta, tačiau Socialinio tyrimo išvados rengėjai pažymi, jog savo kaltę jis minimizuoja. Nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. M. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. Nuteistasis yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, turi šaltkalvio profesiją, tačiau pagal ją niekada nedirbo, yra dirbęs automobilių salonų valymo firmoje, tačiau dažniausiai dirbdavo nelegaliai. Pataisos įstaigoje G. M. nesimoko, nesiekia įgyti jokio amato, mano, jog tai beprasmis laiko leidimas. Vadinasi, nuteistasis dar nesuvokia pozityvaus užimtumo teikiamos naudos bei fakto, jog kuo daugiau jis įgis žinių bei įgūdžių, tuo sėkmingiau laisvėje galės integruotis į darbo rinką. Nors G. M. teigia, kad siekė įsidarbinti pataisos namuose, tačiau bylos medžiagoje tai patvirtinančių duomenų nėra. Be to, net jeigu nuteistasis iš tiesų, kaip teigia skunde aukštesniajam teismui, vieną kartą raštiškai kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, tai nelaikytina aktyviu siekiu dirbti. Savo darbinę motyvaciją G. M. galėtų išreikšti ir dirbdamas nemokamus darbus, tvarkydamas aplinką ir pan. Tačiau šiuo metu nuteistasis apie įsidarbinimo perspektyvas tik kalba, o realių veiksmų nesiima. Aukštesnysis teismas įvertina aplinkybę, kad nuteistasis neturi savo nuosavo būsto, grįžęs į laisvę jis planuoja nuomotis būstą Tauragėje, tačiau G. M. santaupų neturi, todėl finansinis nepriteklius jam yra rimtas iššūkis. Be to, nuteistasis turi nepadengtų ieškinių bei pareigą išlaikyti mažametę dukterį. Finansiškai kurį laiką nuteistąjį gali paremti artimieji, tačiau be realaus įsidarbinimo ir pastovių lėšų gavimo, sėkminga probacija sunkiai tikėtina. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. M. anksčiau taikytas lygtinio paleidimo institutas nebuvo efektyvus, nors teismas nuteistajam pasitikėjimą parodė du kartus, tačiau abiem atvejais lygtinio paleidimo sąlygų G. M. neišpildė. Jam taip pat nepavyko įvykdyti visų įpareigojimų tuo metu, kai teismas bausmės vykdymą atidėjo. Vadinasi, G. M. pavyzdingą elgesį nesugeba išlaikyti ilgesnį laiko tarpą, nuolat grįžta prie ankstesnių įpročių bei neteisėtų veiklų.Nors nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau tai nereiškia, jog piktnaudžiavimo alkoholiu problema jau yra išspręsta. G. M. dažniausiai nusikalsta būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas neblaivus, jis linkęs elgtis impulsyviai bei agresyviai. Alkoholį jis nesaikingai vartoja daugelį metų, anksčiau nuteistasis niekada nėra bandęs gydytis nuo turimos priklausomybės, todėl keli apsilankymai anoniminių alkoholikų susirinkimuose tėra pradžia sprendžiant šią problemą. Be to, Socialinio tyrimo išvada liudija, jog G. M. sistemingai vartodavo ir narkotines medžiagas, nors šiuo metu neigia tai darąs, tačiau jokių užsiėmimų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija jis nelanko, todėl, būdamas laisvėje, vėl gali pasiduoti neigiamiems įpročiams. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad G. M. suvokia šių medžiagų žalą tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams.Šiuo metu nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys, emocinio stabilumo stoka, alkoholio vartojimas. Šie veiksniai, išskyrus paskutinįjį, iš esmės nėra šalinami ar minimizuojami. Nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis, savo iniciatyva jis nesiima jokių socialinės reabilitacijos veiksmų, kas neleidžia aukštesniajam teismui tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos. Psichologinės paramos paslaugos bei elgesio pataisos programos lankymas suteiktų nuteistajam galimybę mažinti mąstymo problemas bei pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik konkrečių planų turėjimas bei pastangos juos realizuoti gali patvirtinti G. M. pasiryžimą bei motyvaciją reintegruotis į visuomenę, tapti doru bei sąžiningu piliečiu, suvokiančiu ne tik savo teises, bet ir pareigas tiek savo šeimos nariams, artimiesiems, tiek visiems kitiems visuomenės nariams.Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl, nenustačius akivaizdaus siekio mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė (51 balas) ir netgi neartima žemai rizikai (0-40 balų), nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.