Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo M. L. ir jo atstovės pagal įstatymą L. B. atstovei pagal pavedimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2011-07-10 apie 20.00 val. ties tvenkiniu „Prūdelis“, esančiu šalia namo Prūdelio g. 2, Šiauliuose, panaudodamas fizinį smurtą prieš M. L., tai yra kumščiu suduodamas vieną smūgį M. L. į akį bei vieną smūgį į nosį, padarė nukentėjusiajam M. L. nosies kaulų lūžį ir nubrozdinimą kairiame paakyje, ir dėl nosies kaulų lūžio, sukėlusio nosies deformaciją, M. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

E. B. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-07-10 su L. B. buvo prie Talkšos ežero. Maždaug po valandos L. B. paskambino jo pažįstamas ir paprašė ateiti prie „Prūdelio“ tvenkinio, nes ten susirinko kompanija. Prie „Prūdelio“ tvenkinio su L. B. atėjo apie 18.30 val. Ten buvo M. L., L. B. draugas, pravarde „S.“, ir M. draugė G.. M. palydėjo G. į autobusų stotelę ir grįžo atgal. Iš pradžių viskas buvo normalu – visi sėdėjo, bendravo. Jis (E. B.) sugalvojo nueiti išsimaudyti ir kartu pasikvietė M.. Šis nesutiko eiti maudytis, nes buvo stipriai išgėręs. Kai E. B. grįžo išsimaudęs, M. pradėjo jį provokuoti ir kaltinti sakydamas, neva, jis kažką įdavė policijai. Jie su M. ėmė ginčytis, pyktis. M. jam pasakė: „Nori, aš tau trenksiu?“ Jis mėgino M. nuraminti. Šis į raminimus nereagavo ir stovėjo pasiruošęs muštis, tačiau nespėjo pakelti rankos, nes jis (E. B.) sudavė jam pirmas. Mano, kad jeigu nebūtų pirmasis sudavęs M., šis būtų jam trenkęs. M. sudavė gindamasis. Iš viso M. sudavė du smūgius – pirmas smūgis buvo į veido sritį ties nosimi, antrasis – į kairiąją akį virš antakio. Smūgius sudavė vieną po kito. Nuo smūgių M. nugriuvo ant žemės, jie ėmė ristis. Juos išskyrė L. B.. Kai juos išskyrė, M. paėmė ant žemės gulėjusį peilį. L. B. liepė M. padėti peilį atgal. Pamatęs, kad M. pasiėmė peilį, jis (E. B.) išėjo. Eidamas susitiko brolius D., papasakojo jiems apie įvykusį konfliktą. Šie liepė grįžti atgal ir viską išsiaiškinti. Kai grįžo su D. į įvykio vietą, broliai priėjo prie M. ir paklausė, kas atsitiko. M. pasakė, kad jis (E. B.) trenkė jam į galvą akmeniu, kad kažką įdavė policijai. Tada vienas iš D. spyrė jam koja į galvą ir ranka trenkė į žandikaulį, sudavė per kojas ir jis nugriuvo. Tuo metu vienas iš D. padavė M. akmenį. M. norėjo šį akmenį mesti į jį (E. B.), tačiau jis spėjo pasitraukti. Po to priėjęs M. G. sudavė jam kelis kartus į galvą. Jis nugriuvo ir prarado sąmonę. M. prieš jį jokio fizinio smurto nenaudojo, jį sumušė D.. Nuo žemės jį pakėlė G., kuri į įvykio vietą atvažiavo taksi automobiliu po L. B. draugo, pravarde „S.“, skambučio. Šiuo taksi automobiliu jis (E. B.), M., G. ir „S.“ parvažiavo iki M. namų, kur išsiskyrė. Važiuojant taksi automobiliu nesipyko. Konflikto metu buvo neblaivus. Su M. susimuša nebe pirmą kartą. Kai būna blaivūs, nesimuša, vos tik išgeria alkoholio – ima muštis. Ligonių kasos pareikštą ieškinį pripažįsta visiškai ir sutinka atlyginti. Ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, mano, kad reikalaujama atlyginti suma yra per didelė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. L., ir dėl šios veikos yra kaltas.

Byloje nustatyta, kad 2011-07-10 apie 20.00 val. prie Šiauliuose esančio „Prūdelio“ tvenkinio tarp kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo M. L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. B. kumščiu sudavė vieną smūgį M. L. į akį ir vieną smūgį į nosį. Apie tai, kad sudavė nukentėjusiajam vieną po kito du smūgius: vieną – į nosį, antrą – į akį, teisme pripažino pats kaltinamasis. Kad buvo sumuštas E. B., teisme nurodė nukentėjusysis M. L., apie tai parodė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. B. bei liudytoja G. P., kurios nors pačios tiesiogiai M. L. sužalojimo aplinkybių nematė, tačiau tą joms patvirtino pats nukentėjusysis, o G. P. apie tai pranešė ir telefonu paskambinęs įvykį matęs bei kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju prie tvenkinio buvęs asmuo. Kaip matyti iš kaltinamojo E. B. parodymų ir paties nukentėjusiojo M. L. pripažintų aplinkybių, konfliktas, perėjęs į fizinio smurto prieš M. L. panaudojimą, kilo dėl provokuojančio neblaivaus nukentėjusiojo elgesio, nes M. L. ėmė kaltinti E. B. tuo, kad šis įskundė kažkokį asmenį policijai, o po to grasino suduosiantis E. B. ir, kaip nurodė teisme kaltinamasis, stovėjo pasiruošęs muštis. Kaltinamasis E. B. teisme aiškino, jog po tokių M. L. išsakytų žodžių ir stovėjimo muštynių poza pajautė grėsmę, išsigando, kad bus sumuštas ir dėl to pirmasis sudavė smūgius M. L.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes E. B. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Byloje nėra duomenų, jog E. B. būtų reikėję nuo M. L. gintis, kadangi šis jokių pavojingų veiksmų, liudijančių apie realią ir akivaizdžią grėsmę E. B., neatliko. Teismo nuomone, E. B. neteisingai įvertino situaciją, gynėsi nuo tariamo užpuolimo ir sužalojo M. L. – padarė jam nosies kaulų lūžį ir nubrozdinimą kairiame paakyje. Nosies kaulų lūžimas ir nubrozdinimas kairiame paakyje nukentėjusiajam nustatytas teismo medicinos specialisto išvada ištyrus pateiktus medicininius dokumentus bei atlikus nukentėjusiojo apžiūrą. Kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas įvertintas tik nosies kaulų lūžis, sukėlęs nosies deformaciją. Tokiu būdu, visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų – kaltinamojo E. B. prisipažinimas, nukentėjusiojo M. L., jo atstovės pagal įstatymą L. B. bei liudytojos G. P. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai – neginčijamai patvirtina, kad E. B. prieš nukentėjusįjį M. L. panaudojo fizinį smurtą, kuris sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. E. B. veika dėl M. L. sveikatos sužalojimo pagal faktiškai atsiradusius padarinius pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas tikslina kaltinime E. B. inkriminuotų smūgių skaičių, pripažindamas, jog E. B. sudavė M. L. vieną smūgį į akį bei vieną smūgį į nosį. Aplinkybę, jog iš viso buvo suduoti du smūgiai, teisme pripažino pats E. B. ir toks kaltinimo patikslinimas nesunkina E. B. padėties bei neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Skirdamas E. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. E. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir tai, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dar viena E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. L. elgesys, kuris iš dalies nulėmė tai, kad E. B. prieš jį nusikalto (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. E. B. nusikalto būdamas neteistas ( b.l. 87-88), tačiau du kartus – 2011-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 180 str. 1 d. numatytos veikos padarymą ( b.l. 93-101), 2011-11-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 284 str. 1 d. numatytos veikos padarymą (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu buvo atleistas ir baudžiamosios bylos jo atžvilgiu buvo nutrauktos. E. B. administracine tvarka nebaustas ( b.l. 105), policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 104), mokosi Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje, mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip gerai besimokantis, autoritetą kitų mokinių tarpe turintis moksleivis, kuris domisi pasirinkta specialybe, aktyviai dalyvauja mokykliniuose renginiuose, nepažeidinėja mokinio elgesio taisyklių. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas, teismas E. B., kaip pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui, skiria su laisvės atėmimu nesusijusią BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Bausmės trukmė, esant dviem nustatytoms E. B. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai sunkinančiai aplinkybei, nustatytina mažesnė už baudžiamajame įstatyme (BK 48 str.) numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. B. nepilnamečio nukentėjusiojo M. L. interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje atstovė pagal įstatymą ieškinį sumažino iki 4000 Lt.

Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam M. L. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžis, sukėlęs nosies deformaciją. Dėl šio sužalojimo M. L. buvo operuotas, jautė skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo, po operacijos atsirado miego sutrikimų, nukentėjusysis jaučia nosies skausmą prieš orų permainą. Šios aplinkybės patvirtina, jog M. L. dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė skausmą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir iš dalies pats savo rizikingais veiksmais sukūrė situaciją, kėlusią grėsmę jo saugumui, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkių ar ilgai besitęsiančių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo fizinei sveikatai buvimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas (CK 6.282 str. 1 d.) turėjo įtakos neturtinei žalai padidėti. Byloje nustatyta, kad į gydymo įstaigą nukentėjusysis kreipėsi ne iš karto po jam padarytų sužalojimų, o tik kitą dieną po įvykio, kas neabejotinai turėjo įtakos nosies deformavimuisi, operacijos eigai, lėmė ilgesnį ir sunkesnį pooperacinį periodą. Visą tai įvertinęs ir siekdamas nukentėjusiojo M. L. bei kaltinamojo E. B. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam M. L. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 litų.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta ir nukentėjusiąja ( b.l. 34). Savarankiško ieškinio L. B. byloje nereiškė ir žalos atlyginimo nereikalavo, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė patyrusi moralinę žalą dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukentėjusiuoju, o kartu ir asmeniu, turinčiu teisę reikalauti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, laikomas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinė byla Nr. 2K-453/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo E. B. padarytos nusikalstamos veikos L. B. nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiąja ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. L. atstove pagal įstatymą ( b.l. 34, 36). Teismas pažymi, kad L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja, procese ji galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus atstovė pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusioji.

Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 1927,91 Lt civilinį ieškinį dėl M. L. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų (b.l. 22-23, 24), M. L. dėl nosies kaulų lūžimo buvo gydomas VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Valstybinė ligonių kasa už M. L. gydymą šioms įstaigoms sumokėjo 1927,91 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši suma turi būti priteista iš atsakingo už M. L. sveikatos sutrikdymą asmens, t.y. E. B.. Dėl to civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą iš kaltinamojo E. B..

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-04 pažymos Nr. VI-400(7.2840), nukentėjusiajam M. L. ir jo atstovei pagal įstatymą L. B. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2011-10-21 sprendimą Nr. SP-3826(7.2840). Nukentėjusiajam M. L. ir jo atstovei pagal įstatymą L. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 460 Lt. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo E. B..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo M. L. atstovės pagal įstatymą L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. B. M. L. naudai 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 1927,91 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt septynis litus 91 ct) M. L. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybės naudai iš E. B. 460 (keturis šimtus šešiasdešimt) litų proceso išlaidų už M. L. ir L. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.