- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-2184-1004/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00514-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S., E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas, "Turto bankas", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Advokatai
- Giedrius Vitkauskis
dalyvaujant pareiškėjų J. S., E. S. ir suinteresuoto asmens G. S. atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui ir suinteresuotam asmeniui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S., E. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjai pareiškimu (b. l. 1 – 4) prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sudaręs santuoką su G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje privatizavimo būdu pagal (duomenys neskelbtini) sutartį motinos G. S. vardu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvai išsituokė, santuokos nutraukimas buvo patvirtintas metrikacijos skyriuje. 2021 metais G. S. norėdama pareiškėjams padovanoti jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nuvyko pas notarą ir sužinojo, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas nebuvo padalintas, todėl jos turimas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas santuokos metu. Pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo po tėvo mirties, kadangi tiek mirusysis, tiek jų motina G. S. iki šiol buvo įsitikinę, kad butas priklauso tik motinai, kaip tai įregistruota valstybės įmonėje Registrų centras. 2022-01-21 Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro pateikta informacija patvirtina, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
3. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjai per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė tėvo palikimo, todėl dėl svarbių ir objektyvių priežasčių prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas prašė pareiškėjų pareiškimą patenkinti, kadangi pareiškėjai pateikė svarių argumentų, kad būtų pagrindas dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo, o pareiškimo tenkinimas suteiks teisę pareiškėjams priimti palikimą ir disponuoti minimu nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimu ir teismo posėdžio metu neprieštaravo pateiktam pareiškėjų pareiškimui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Papildomai paaiškino, kad kreipėsi dėl konsultacijos į teisininkus, kur buvo paaiškinta, jog butas įgytas privatizavimo metu ir registruotas suinteresuoto asmens vardu, todėl nėra pagrindo imtis jokių papildomų teisinių veiksmų dėl šio buto nuosavybės.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad iki 2022-02-01 nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo J. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.
7. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. S. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl J. S. palikimo priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į tai, kad nėra bylos šalių prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
9. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 13) ir E. S. (b. l. 6) tėvas J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ištuokos liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) J. S., gim. (duomenys neskelbtini), išsituokė su G. S. (b. l. 7). Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjų tėvai yra J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 – 9, 10 – 11). Pateikta (duomenys neskelbtini) sutarties kopija patvirtina, kad G. S. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. S. (b. l. 15). Pateikti Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro duomenys patvirtina, kad po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla yra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2022-01-21 Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, nėra (b. l. 16).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
11. Pareiškėjai nepriėmė po tėvo J. S. mirties atsiradusio palikimo. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo nėra priėmę ir kiti įpėdiniai. Pagal įstatymą, J. S. palikimo paveldėtojai yra jo vaikai pareiškėjai J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Suinteresuoti asmenys G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
12. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
13. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
15. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
16. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
17. Palikimo atsiradimo laiku pagal įstatymą laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjai ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki 2004 m. sausio 3 d. Pareiškėjai ir kiti įpėdiniai nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė.
18. Pareiškėjai nurodo, kad jie terminą parleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjams dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimu ir teismo posėdžio metu nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių.
19. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. S.. Todėl esant ir šiam rašytiniam įrodymui, kuris turėjo įtakos termino palikimui priimti praleidimui, bei atsižvelgiant į visas teisinę reikšmę turinčias objektyvias aplinkybes, spręstina, kad pateisinamos priežastys sutrukdė pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą bei ir sąlygojo ilgesnį terminą (iki pareiškimo pateikimo teismui) kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ginti pažeistas teises.
20. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į paveldimo turto apimtį galima spręsti, jog tenkinus pareiškėjų pareiškimą nebus pažeisti suinteresuotų asmenų teisėti interesai ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į tai, jog terminą palikimui priimti praleidę įstatyminiai įpėdiniai (pareiškėjai) ir suinteresuotas asmuo G. S. tik šio proceso metu buvo atstovaujami atstovo advokato padėjėjo, pripažintina, kad suinteresuotų asmenų interesai nėra svarbesni ir nenusveria šiuo atveju būtinumo laikytis civilinių santykių stabilumo, tačiau yra pagrindu taikyti šalių interesų pusiausvyros principą (CK 1.5 straipsnis). Pareiškimo tenkinimas suteiks teisę pareiškėjams priimti palikimą ir disponuoti minimu nekilnojamuoju turtu. Išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdami į notarą pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidūs ir nerūpestingi. Pareiškėjų nurodytos svarbios priežastys ir susiklosčiusios objektyvios aplinkybės pagrįstai galėjo lemti, kad jie laiku nerealizavo teisės per įstatyme nustatytą terminą notaro biure priimti palikėjo palikimą.
21. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjams atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo J. S. mirties, tuo tenkinant pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, o termino palikimui priimti po tėvo J. S. mirties atnaujinimas nepažeidžia įpėdinių ar suinteresuotų asmenų teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
22. Byla vesta elektronine forma, todėl tik 4,48 Eur išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo nepriteistinos iš pareiškėjų valstybei, nes jos neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 577, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nepriteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.