- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- AN2-130-935/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00482-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- BĮ Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – skyrius) viršininkės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Institucijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu B. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 200 Eur dydžio bauda, nes jis 2021 m. birželio 26 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 ir 8.10 punktų reikalavimus, neužtikrino viešbučio teritorijoje laikomų vokiečių aviganių veislės šunų tinkamos priežiūros, todėl šie, išbėgę į bendrojo naudojimo teritoriją, užpuolė bei apkandžiojo kitą šunį. Institucijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarime klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. T. nebuvo išspręstas.
Šalies argumentai
2. Nukentėjusiosios A. T. atstovė advokatė skunde dėl Institucijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo prašė šį nutarimą pakeisti ir išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo iš esmės, iš B. B. nukentėjusiajai priteisti 183,34 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, iš Institucijos bei atsakomybėn patraukto asmens priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino nukentėjusiosios A. T. atstovės advokatės skundo ir Institucijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą. Nutartimi nukentėjusiajai A. T. iš Institucijos buvo priteista 2000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucijos skyriaus viršininkė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria iš Institucijos nukentėjusiajai buvo priteista 2000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-788-2022, 2AT-14-489/2022).
6. Institucijos skyriaus viršininkė nurodo, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla nebuvo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą. Pareiškėja ir teisės pažeidėjas susitarė dėl dalies padarytos žalos atlyginimo bei dalies bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime nukentėjusiosios A. T. atstovė advokatė prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, iš Institucijos skyriaus priteisti nukentėjusiosios naudai patirtas 665,50 Eur išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar ANK 666 straipsnio 2 dalies neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
8. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Institucijos priteisė dalį nukentėjusiosios patirtų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti, nes šios išlaidos susidarė dėl Institucijos atstovų kaltės, netinkamo teisės pažeidimo tyrimo, nepagrįstų procesinių sprendimų, kurie buvo panaikinti, priėmimo.
9. Nukentėjusiosios atstovė pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą yra nurodęs, jog kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą. Kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises, yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra vertintinas kaip kliūtis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra pasisakęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Vis tik žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir teismams taikant teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarime yra nurodyta, kad vien tai, jog atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teises aktus, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstituciją).
10. Atsiliepime pažymima, kad nėra jokio pagrindo sutikti su pozicija, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos negali būti atlygintos, nes administracinio nusižengimo byla nebuvo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, kaip yra numatyta ANK 666 straipsnio 2 dalyje. A. T. yra nukentėjusioji, todėl jai administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta ir negalėjo būti nutraukta. Vis tik nukentėjusioji proceso metu patyrė išlaidų, kurios turėtų būti atlygintos.
11. Nukentėjusiosios atstovė teigia, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su argumentais, vertinant atstovavimo išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui, tai skundą nagrinėjantis teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismą dėl ANK 666 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atstovė aiškina, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusioji nebūtų skundusi neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų, ji nebūtų patyrusi išlaidų, tačiau tuo pačiu ji nebūtų turėjusi galimybės įgyvendinti teisės kreiptis į teismą. Nukentėjusiajai neatlyginus patirtų atstovavimo išlaidų ji atsidurtų blogesnėje padėtyje gindama savo pažeistas teises, nei būtų atsidūrusi, jeigu nebūtų gynusi savo pažeistų teisių. Taip iš esmės yra ribojama teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisė turėti advokatą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.
12. Atsiliepime teigiama, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, neatsiejamas nuo konstitucinio teisingumo principo, pagal kurį įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali būti išimčių, dėl kurių asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala dėl pareigūnų/institucijų neteisėtų veiksmų nebūtų atlyginama. Vis tik pagal ginčijamą teisinį reguliavimą nukentėjusysis, kuris dėl pareigūnų/institucijų netinkamų veiksmų patiria atstovavimo išlaidų, negali gauti jų atlyginimo, jei nepradedama nauja byla dėl neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos skyriaus viršininkės apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliaciniame skunde yra ginčijama tik Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties dalis, kuria nukentėjusiajai A. T. iš Institucijos buvo priteista 2000 Eur patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik skundžiamos nutarties ginčijamos dalies teisėtumą bei pagrįstumą.
14. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi aptartos įstatymų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškomos iš teisės pažeidimą padariusio asmens, t. y. kaltininko. Kitų subjektų, iš kurių būtų galima išieškoti aptariamas nukentėjusiojo išlaidas, įstatymas nenumato.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje, nėra pagrindo tvirtinti, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, išieškojimo klausimų. Tuo pačiu darytina išvada, kad nepagrįstas nukentėjusiosios atstovės teiginys, jog egzistuojantis teisinis reguliavimas apsunkina asmens galimybes ginti savo teises, kreiptis į teismą, nes toks asmuo neturi teisės prisiteisti patirtų išlaidų iš subjekto, iš kurio jis pageidauja.
16. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. T. raštu susitarė su B. B. dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo. Paminėti asmenys susitarė, kad B. B. įsipareigoja A. T. iki 2023 m. vasario 20 d. sumokėti 1200 Eur jos patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Paminėtą pinigų sumą sudaro: 1) 183,34 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) 417,66 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) 599 Eur advokato išlaidoms atlyginti (b. l. 110). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. B. ir A. T. rašytiniame susitarime sutarė, jog nukentėjusioji, pasirašydama susitarimą, patvirtina, kad 1200 Eur suma visiškai kompensuoja jos ir jos nepilnamečio sūnaus patirtą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. visiškai kompensuoja tiek turėtas pinigines/turtines išlaidas, tiek patirtus dvasinius išgyvenimus, tiek bylinėjimosi išlaidas. Pinigų suma, dėl kurios sumokėjimo buvo susitarta, nukentėjusiajai buvo sumokėta 2023 m. vasario 17 d. (b. l. 111). Nukentėjusiosios atstovė advokatė pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 27 d. pateikė prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad nukentėjusioji nepalaiko savo prašymo iš B. B. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat, atsižvelgus į tai, kad B. B. atlygino dalį patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, likusią dalį išlaidų, t. y. 3000,40 Eur ji prašo priteisti tik iš Institucijos (b. l. 108). Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti gali būti išieškomos tik iš kaltininko, t. y. administracinio nusižengimo byloje atsakomybėn patraukto asmens. Šių išlaidų išieškojimas iš institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, ar institucijos, nagrinėjusiosios administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nėra galimas. Nukentėjusiajam teisės aktuose nėra numatyta teisė laisva valia pasirinkti subjektą, iš kurio jis pageidauja proceso išlaidų priteisimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusioji susitardama su B. B. dėl dalies išlaidų, kurios buvo patirtos naudojantis advokato paslaugomis administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, laisva valia pasirinko savo teisių gynimo būdą, todėl ji turi prisiimti ir tokio teisių gynimo nulemtas teisines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 105 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nuspręsti, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vis tik ir tokiu atveju proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš teisės pažeidėjų, tokių išlaidų paskirstymo klausimo sprendimas priskiriamas teismo diskrecijai.
18. Skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad dalis nukentėjusiąją atstovavusių advokatų suformuluotų prašymų jų teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo apskritai nepagrįsti, pavyzdžiui, prašymai dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos priteisimo. ANK 664 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Taip pat nėra aišku, kodėl išlaidas, susijusias su nukentėjusiosios atstovo susirašinėjimu dėl taikaus ginčo išsprendimo, pasiūlymo parengimo ir aptarimo su viešbučio atstove (b. l. 75), turėtų atlyginti Institucija ar teisės pažeidėjas. Taigi šiuo atveju nukentėjusiosios atstovų elgesys nevertintinas kaip atsakingas ir sąžiningas.
19. Nukentėjusiajai manant, kad dėl valstybės institucijų atstovų kaltės jai buvo padaryta žala, įstatymai neužkerta kelio jai siekti padarytos žalos atlyginimo (taip pat ir patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo) kitu procesiniu būdu (pavyzdžiui, kreipiantis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka).
20. Nagrinėjamu atveju Institucijos skyriaus viršininkės apeliacinis skundas yra tenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties dalis, kuria nukentėjusiajai A. T. iš Institucijos buvo priteista 2000 Eur patirtoms išlaidoms advokatui apmokėti, yra naikinama, todėl nukentėjusiosios atstovės advokatės prašymas iš Institucijos skyriaus priteisti išlaidas, kurias nukentėjusioji patyrė, nes jos atstovė advokatė rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiajai A. T. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo priteista 2000 Eur patirtoms išlaidoms advokatui, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, apmokėti, panaikinti ir šių išlaidų iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nepriteisti.
Nukentėjusiosios atstovės advokatės prašymą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus A. T. priteisti 665,50 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.