Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja) ir Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. Š. ir jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovui J. Š. ir jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-214/2010 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams J. Š. ir UAB „Vėtrūna" dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nuomos mokesčio priteisimo ir vienašalės restitucijos taikymo, iškeldinimo UAB „Vėtrūna" iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškovu susitarę tik dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Kadangi jų dalys neatidalintos, nėra bendro susitarimo dėl valdymo ir disponavimo teisių, todėl atsakovas negalėjo be jo sutikimo sudaryti nuomos sutarties. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl šių argumentų, kuriais ieškovas iš esmės grindė savo reikalavimus. Teismas formaliai priėmė ginčijamą sprendimą, nesigilindamas į bylos esmę, šalių pateiktus procesinius dokumentus ir duotus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisinius santykius, laikydamas, kad susitarimas dėl dalies turto naudojimo reiškia nuosavybės teisės pakeitimą.

Teismas sprendime nurodė, kad nuomojamos patalpos sudaro 64,21 kv. m. ir jos pagal dovanojimo sutartyje numatytą naudojimosi patalpomis tvarką nepriklauso ieškovui. Tačiau VĮ Registrų centro duomenimis visas ginčo namas priklauso ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise, t. y. visos patalpos priklauso abiem bendraturčiams. Atsakovas gali naudotis jam priklausančia ½ dalimi namo, jame gyventi, tačiau negali pažeidinėti ieškovo teisių (CK 4.83 str.), negali be ieškovo sutikimo išnuomoti bendro namo dalies, už tai gauti atlygį ir priversti ieškovą gyventi su nuolat besikeičiančiais nuomininkais, t. y. atsakovas negali valdyti turto be ieškovo sutikimo.

Ieškovo gyvenamajame name dabar gyvena nuolat besikeičiantys statybininkai. Namo bendro naudojimo patalpos nėra atskirtos ir ieškovo šeima bendro naudojimo patalpomis yra priversta naudotis su svetimais žmonėmis, taigi neturi ramybės ir saugumo. Priešingai teismo sprendimui, nuomininkų netinkamą elgesį :girtavimą, triukšmo patvirtina policijos išduotos pažymos. Nuomos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia LR CK 6.586 str. 1 d. pagrindu, nes ja pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į gyvenamąją patalpą. Pagal LR CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pažalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.Patikslintu ieškiniu ieškovas CK 4.76 straipsnio pagrindu prašė priteisti iš atsakovo ½ gautos sumos už bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio namo dalies nuomą, kas sudaro 9702,87 Lt.Teismas nustatė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus, tačiau netenkino jo reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovui suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, pažeidžiant jo teisėtus interesus. Teismas turėjo pareigą kilusį ginčą inter alia spręsti, atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, tačiau to nepadarė, suteikdamas atsakovui teisę nesąžiningai ir neteisėtai gauti pajamas už išnuomotas gyvenamąsias patalpas, kurių ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui. Tai liudija apie neobjektyvų ir nevisapusišką byloje esančių įrodymų tyrimą (b. I. 109-111).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.

Bylos šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamo namo bendraturčiai. CK 4.81 straipsnyje įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojoje daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal kurio iš bendraturčių ieškinį(CK 4.75 str.).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas J. Š. 1996-06-28 dovanojimo sutartimi, patvirtinta notaro, padovanojo ieškovui A. Š. ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu, mansarda lA2/p, kuriame yra 210,54 kv. m. naudingo ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 5 punktu susitarė, kad ieškovas A. Š. naudosis šio nebaigto statyti gyvenamojo namo patalpomis 1-2/22,15 kv. m., 1-1/16,30 kv. m., 1-3/17,62 kv. m., 1-4/5,20 kv. m., 1-5/16,66 kv. m., 1-12/27,27, rūsio patalpomis R-3/18,80 kv. m„ R-2/12,52 kv. m., ir pusrūsio patalpomis P-3/17,59 kv. m., P-2/17,07 kv. m., P-1/1,05 kv. m., bendrai naudosis patalpa 1-11/7,41 kv. m. Likusi statinio dalis liko atsakovo J. Š.. Ši sutartis ir joje nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis patvirtinta notaro ir sutarties pagrindu 1996-09-27 nekilnojamojo turto registre namo savininkais įregistruoti Jonas ir A. Š.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-01-06 išrašo su istorija 7.3 punkto(juridiniai faktai) matyti, kad įrašas apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, įregistruotas 1996-06-28 dovanojimo sutarties pagrindu, galiojo nuo 1996-09-27 iki 2010-11-10 ir buvo išregistruotas nenurodyto asmens prašymu. Tai reiškia, kad šalys dovanojimo sutartimi susitarė dėl naudojimosi pastatu tvarkos. Įrodymų, jog ji buvo pakeista, panaikinta iki nuomos sutarties pabaigos, nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir išsamiais(NTRĮ 4 str.).

Nustatyta, kad šalys įsirengė atskiras vandentiekio, šildymo , apšvietimo sistemas, ieškovui A. Š. priklausančiai namo daliai taikyta hipoteka( 1997-07-30 įkeitimas AB Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui), kuris įkeitimo sutartyje nurodė bankui, kad įkeičiamas turtas privačios nuosavybės teise priklauso jam pagal 1996-06-28 dovanojimo sutartį, kurioje, kaip minėta, nurodytos atitenkančios ieškovui patalpos, bei viena bendra patalpai-11/7,41 kv.m. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas nepadovanojo ieškovui laiptinės, tačiau pastarasis ja naudojasi nekliudomai. Todėl ieškovo teiginys, jog ieškovo nuomininkai nepagrįstai naudojasi laiptine, atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad atsakovas išnuomojo atsakovui UAB „Vėtrūna" patalpas, kuriomis nesinaudojo ir nesinaudoja ieškovas, nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Iš to seka, kad bendraturčiai naudojasi, disponuoja ir valdo kiekvienas po ½ gyvenamo namo dalimi pagal aukščiau minėtą notarine tvarka patvirtintą ir registruotą Nekintamojo turto registre susitarimą. Išimtis bendraturčių naudojamam turtui būtų ta, jog turto pardavimo atveju bendraturčiai turėtų pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį(CK 4.79 str.l d). Tuo tarpu pareigos bendraturčiui informuoti kitą bendraturtį apie ketinimą sudaryti nuomos sutartį, įstatyme nenustatyta. Nors namas nėra atidalytas, tačiau tarp bendrasavininkų nustatyta, patvirtinta ir nustatyta tvarka įregistruota naudojimosi juo tvarka, kuri atitinka faktinį patalpų naudojimąsi, įrodymų, kad ją pažeistų atsakovas J. Š., ar jo nuomininkai, nėra. Esant šioms aplinkybėms ieškovo teiginys, jog ½ atsakovo gautų atsakovo pajamų iš nuomos priklauso jam dėl to, kad namas nėra atidalytas, nenustatyta juo valdymo bei disponavimo teisė ir jis nedavė sutikimo nuomai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Š., nesant bendrasavininko sutikimo, apsunkino savo turto dalį 1997-07-30 įkeisdamas turtą bankui ir įkeitimo sutartimi įsipareigojęs neperduoti, neįkeisti, nedovanoti ar kitaip neperduoti įkeisto bankui turto nuosavybės teisių ar kitokių teisių kitiems asmenims ir išnuomoti įkeistą turtą tik su banko leidimu(sutarties 2.2., 2.3p) . Taigi, ieškovas A. Š. priėmė savarankiškus , nederindamas su bendrasavininkiu, sprendimus, susijusius su jo naudojama namo dalimi. Taip ieškovas nurodytais veiksmais patvirtinęs, kad gali savarankiškai daryti poveikį jam priklausančiai ½ namo daliai ir išlaikydamas ne visą namą, o tik naudojamą ½ namo dalį, nepagrįstai sprendžia, kad atsakovas negali elgtis savo nuožiūra su savo naudojama ½ dalimi namo.

Ieškovas teiginio, jog naudingas namo plotas padidėjo ir kad padidėjęs plotas priklauso jam, įrodymais nepagrindę. Iš bylos duomenų matyti, kad namo kvadratūros pasikeitimas(sumažėjo) 2004 metais įvyko dėl to, kad pagal žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų NT objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punktą, pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,60 m, plotai neskaičiuojami. Bendras pastato plotas- 367,49 kv.m, buvo 375,46 kv.m. Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatė, kad namo naudingas plotas 2007-09-27 buvo 243,83 kv. m, ieškovo ir atsakovo dalys bendrojoje nuosavybėje nepakitusios. Jokių įrodymų, paneigiančių šią išvadą, teisėjų kolegija nenustatė. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis kreipėsi į teismą dėl naujos naudojimosi namu tvarkos nustatymo ir nėra įrodymų, kad buvo nustatyta nauja naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Iš to seka, kad atsakovas J. Š. turėjo ir turi teisę naudotis pats su šeima gyvenamo namo jam priklausančia dalimi, konkrečiai patalpomis, nustatytomis 1996-06-28 dovanojimo sutartimi, ar jas išnuomoti(CK 4.78 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2008-10-08 gyvenamų patalpų nuomos sutartimi iki 2010-10-01 išnuomojo gyvenamo namo 60 kv.m. bendrojo ploto su autonominiu šildymu, baldais ir buitine įranga , susitarė dėl 2590 Lt/mėn. nuomos mokesčio. Ši nuomos sutartis įregistruota 2009-01-19 Nekilnojamojo turto registre. Ten pat nurodyta, kad išnuomotos patalpos : 1-7, 1-8, 1-13 ir l-16(b.l.39), kurios pagal 1996-06-28 Dovanojimo sutartį, registruotą Nekilnojamojo turto registre, nepriskirtos ieškovui. Iš to seka, kad atsakovui nebuvo kliūčių išnuomoti jo(atsakovo) naudojamas patalpas atsakovui UAB „Vėtrūna" be ieškovo, kaip bendrasavininko, sutikimo ir gauti už jas nuomą(CK 4.76 str.). Ieškovas neįrodė, kad UAB „Vėtrūna" naudojasi, būtent, jo(ieškovo) naudojamomis patalpomis(CPK 178 str.). Todėl apelianto teiginys, jog atsakovas neturėjo teisės išnuomoti patalpų UAB „Vėtrūna", nes nesusitarta dėl valdymo ir disponavimo, o tai padaręs be jo sutikimo pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Esmės nekeičia ta aplinkybė, jog pagal Nuomos sutartį atsakovas išnuomojo 60 kv.m UAB „Vėtrūna", o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad realiai išnuomojo konkrečias patalpas: 1-7, 1-8, 1-13 ir 1-16, kurių bendras plotas 64,21 kv. m. Ieškovas neįrodė, jog išnuomotos konkrečios patalpos: 1-7, 1-8, 1-13 ir 1-16, pagal 1996-06-28 Dovanojimo sutartį, registruotą Nekilnojamojo turto registre, priskirtos ieškovui.

Ieškovas 2008-1 1-27 ieškinio teiginį, jog atsakovo nuomininkai girtauja , triukšmauja ir tuo pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, grindžia Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Šilainių policijos nuovados raštu Nr.20-24-2-S-1274, 2009-04-08 V. Š.. Jame nurodyta, kad pagal V. Š. telefoninį pranešimą dėl 2009-03-12 22.40 viešosios rimties trikdymo antrame namo aukšte, atvykę patrulių rinktinės patruliai buto gyventojus įspėjo dėl viešosios rimties trikdymo. Pagal 2009-03-06 pareiškimą dėl viešosios rimties trikdymo antrame namo aukšte, pareiškimo nagrinėjimo terminas pratęstas siekiant nustatyti konkrečius asmenis , trikdančius viešąją tvarką. Byloje nėra įrodymų, kuo pasibaigė minėto pareiškimo nagrinėjimas. Kitų įrodymų, išskyrus minėtą raštą, nėra. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovo nuomininkai 2009-03-12 22.40 trikdė viešąją rimtį. Vienok, ši aplinkybė nepakankama išvadai, jog atsakovo nuomininkai pastoviai netinkamai elgiasi ir tuo pastoviai pažeidžia ieškovo teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuomos sutartis jau pasibaigusi ir kaip pripažino ieškovas apeliacinės instancijos teisme, šiuo metu statybininkai name nebegyvena. Tokiu būdu nėra aplinkybių, sudarančių ieškovui ir jo šeimos nariams nepatogumus naudotis namu.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas nustatė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus, tačiau netenkino jo reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija iš sprendimo turinio sprendžia, kad teismas nenustatė nuomos sutarties negaliojimo pagrindų, tačiau per klaidą nurodė priešingai. Dėl šios klaidos negali būti panaikinamas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas.

Aptartais motyvais atmestus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydį patvirtina pateiktas 2011-03-03 pinigų priėmimo kvitas. Įvertinus bylos sudėtingumą, reikalavimų skaičių, tai, jog advokatė ruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje, darytina išvada, jog atstovavimo išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, turi būti patenkinamos pilnai(CPK 93 str. 1 d., 98 str.) . Iš ieškovo priteistino teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą( CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,

nutaria

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

26,00 Lt (dvidešimt šešis Lt) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Anykščių rajono apylinkės teismui.