Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-04-23 · Byla Nr. N1-480-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
N1-480-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14625-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-480-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14625-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3;1.2.14.1.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi Ąžuolo progimnazijos 8 klasėje, neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. kovo 29 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie gatvėje ėjusios nukentėjusiosios A. B., matant nukentėjusiajai, atvirai iš rankų ištraukė ir pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausančią 30 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 10 eurų vertės piniginė ir joje 10 eurų, tuo nukentėjusiajai padarė 50 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais E. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. M. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad mokosi Prienų Ąžuolo progimnazijoje, šioje mokykloje žemesnėje klasėje mokosi jo draugas P. R.. 2018 m. kovo 29 d., apie 16 val. kartu su P. R. einant Prienuose Maironio gatve, pamatė priekyje einančią senyvo amžiaus moterį, kuri rankoje nešėsi rankinę. Tuo metu kitų žmonių gatvėje nebuvo. P. R. pasakė, kad jam reikia pinigų ir kad sugalvojo iš priekyje einančios moters atimti rankinę. P. R. neprašė, kad kartu atimtų iš moters rankinę, jis ėjo paskui jį. Priėjęs prie minėtos moters, tuo metu ant galvos buvo užsidėjęs striukės gaubtuvą, nieko jai nesakęs sugriebė už rankoje laikomos smėlio spalvos rankinės, tačiau iš karto jos neištraukė. Moteriai jis nieko nesakė, jai neliepė atiduoti rankinės ir prieš ją nenaudojau jokio smurto. Po to moteris atsisuko ir tada jis dar stipriau patraukė rankinę ir ją iš moters rankų ištraukęs kartu su P. R. nubėgo. Jis nematė kaip moteris parkrito ant žemės, prieš moterį nenaudojo jokio smurto ir iš jos nieko nereikalavo. Nubėgę prie netoliese esančio darželio tvoros apžiūrėjo rankinę ir joje esančią rudos spalvos piniginę, kiek prisimena joje rado 10 eurų. Pinigus pasiėmė, o rankinę išmetė į J.Basanavičiaus gatvėje esantį kiemą. Pinigus išleido kartu su P. R. (b.l. 70).

Nukentėjusioji A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 29 d., apie 16 val., viena ėjo Prienuose, Maironio gatve, rankoje laikė smėlinės spalvos rankinę. Einant gatve pajuto, kad kažkas iš nugaros sugriebė už rankinės ir ją tempė. Pagalvojusi, kad tai pažįstamas, atsisuko ir tuomet pajautė, kad kažkas stipriai dar kartą patraukė ir ištraukė jos rankinę. Nuo to ji parkrito ant žemės. Matė, kad nuo jos nubėgo aukštas vaikinas, kuris buvo kažką užsidėjęs ant galvos, jo veido nematė, toliau nuo jos stovėjo dar vienas žemas vaikinas, abu vaikinai nubėgo. Rankinėje buvo rudos spalvos piniginė, kurioje buvo 10 eurų, dvi kupiūros po 5 eurus, rankinės vertė 30 eurų, piniginės vertė 10 eurų. Vaikinas, iš rankų ištraukęs rankinę, jai nieko nesakė, negrasino, nieko nereikalavo, prieš ją nenaudojo jokio smurto. Kadangi jai priklausantys daiktai grąžinti, ji dėl jų jokių pretenzijų neturi. Negrąžinti tik 10 eurų. Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad jai padaryta žala atlyginta ir įtariamajam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Ji neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir šio prokuroro sprendimo neskųs (b.l. 10, 13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. R. parodė, kad E. M. yra jo draugas, kartu mokosi toje pačioje mokykloje, tik skirtingose klasėse. 2018 m. kovo mėn., tiksliai kurią dieną neprisimena, po pietų, tiksliai kurią valandą neprisimena, jis kartu su M. B., kuris mokosi toje pačioje mokykloje, vaikščiojo po miestą, prie autobusų stoties susitiko E. M.. Visi trys mieste dar susitiko M. Č., visi ėjo prie pašto pasikviesti dar vieną draugą. Jiems būnant netoli pašto, E. M. pasakė, kad jam reikia pinigų, kad jis yra ankščiau iš močiučių vogęs rankines ir jiems siūlė eiti kartu, tačiau jie atsisakė. Maironio gatve pamatė einančią močiutę, ji rankose nešėsi rankinę, kokia buvo neprisimena. Jis atsiliko, o E. M. nuėjo prie močiutės. Kaip E. M. ištraukė iš močiutės rankinę nematė, nes buvo užėjęs už automobilio, tik matė, kaip E. M. bėgo su rankine per kiemą, jis tuo metu buvo tame kieme ir paskui nuėjo prie vaikų darželio tvoros. Ten atėjo E. M., matė, kaip E. M. pinigus davė M. ir M.. Paskui kiti vaikinai nuėjo, o jis liko su E. M.. Kur rankinę, kurią pagrobė iš močiutės padėjo E. M. nematė (b.l. 16).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. S. parodė, kad 2018 m. kovo 29 d., apie 17.50 val. išėjęs į kiemą pamatė, kad po kiemo tujas kažkas landžioja. Priėjęs arčiau pamatė du vaikinus, vienas buvo liesas, tamsaus gymio su akiniais, apsirengęs rudos spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis. Kitas buvo žemo ūgio. Priėjęs prie vaikino paklausė ko jis ieško, vaikinas jam nieko aiškiai negalėjo pasakyti. Tada jis vaikinui liepė išeiti. Po keleto minučių priėjęs prie savo tvoros pamatė tą patį vaikiną jau su kitu vaikinu ir matė, kaip jie kažką bando ištraukti. Tada vėl priėjo prie vaikinų ir jie pabėgo. Tada jis priėjo prie tos vietos, kur buvo vaikinai, tujose pamatė moterišką šviesią rankinę. Jam kilo įtarimas dėl rastos rankinės ir jis paskambino 112 ir pranešė apie rastą rankinę. (b.l. 20).

Atstovas pagal įstatymą R. Č. liudytojo apklausos metu parodė, kad E. M. yra jos sūnus, kuris mokosi Prienų Ąžuolo progimnazijoje. Sūnus jos neklauso, daro ką nori, nesako kur būna ir su kuo. Būna, kad negrįžta namo. Apie, tai, kad sūnus įvykdė vagystę, sužinojo iš policijos pareigūnų, pats sūnus jai nieko nepasakoja. Ji stengiasi prižiūrėti sūnų, kad jis neįvykdytų naujų nusikaltimų (b.l. 22).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienuose, Maironio g. 4 (b. l. 7).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. kovo 29 d., apie 16 val., Prienuose, Maironio g., pribėgęs prie gatvėje nukentėjusiosios A. B., jai matant atvirai iš rankų ištraukė ir pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausančią 30 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 10 eurų vertės piniginė ir joje 10 eurų, tuo nukentėjusiajai padarė 50 eurų turtinę žalą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė –bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 79-81, 83). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, patvirtino, jog žala jai atlyginta, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja (b.l. 84).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. M. neteistas (b.l. 50-51), 2017 m. gruodžio 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 52-54), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), mokosi Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje (b. l. 58), charakterizuojamas kaip linkęs praleisti pamokas, psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas (b. l. 63).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. M. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 12 mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, nebendrauti su P. R., M. Č. ir M. B..

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 73-74) ir nepilnamečio atidavimas prižiūrai (b.l. 75-76) paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, nebendrauti su P. R., M. Č. ir M. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, nebendrauti su P. R., M. Č. ir M. B..

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam E. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam E. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

E. M. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė