Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-18 · Byla Nr. Ik-784-428/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
Ik-784-428/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-000266-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-784-428/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000266-2012-3Procesinio sprendimo kategorija. 24; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjo A. Ž. atstovei L. Ž. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012-03-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-515-1012; įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti kitą sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl notarės O.Markevičienės notarinių veiksmų.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-9) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1181-192/2012 pagal jo skundą dėl Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarės Onos Markevičienės veiksmų, panaikinant netiksliai atliktus 2011-01-18 ir 2011-01-19 notarinius veiksmus. Atsakovo motyvai, kuriais buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą nepagrįsti, kadangi notarė atsisakė taisyti 2011-01-18 įgaliojimą – įrašyti pareiškėjo atstovės A. Ž. paso duomenis. 2011-01-18 notarė O.Markevičienė gavusi pranešimą apie A. Ž. įgaliojimo Nr. 134 įregistravimą bei priminimą ar nereikės ko nors patikslinti, pakoreguoti, netaisė pirmojo įgaliojimo, o nutarė išrašyti dar vieną. Kauno miesto apylinkės teismas yra priėmęs nutartį, kuria įpareigojo notarę ištaisyti įgaliojimą Nr. 134 – įrašyti L. Ž. paso duomenis. Procesas šioje civilinėje byloje nėra pasibaigęs. Atsakovas nesąžiningai naudojasi savo teise skirti ar neskirti teisinės pagalbos dėl perspektyvos stokos.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Kauno tarnyba) prašė pareiškėjo skundą atmesti, atsiliepime į skundą (b.l. 24-26) nurodė, kad Kauno tarnyba, išnagrinėjusi 2012-02-14 pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl notaro veiksmų panaikinant 2011-01-18 ir 2011-01-19 netiksliai atliktus notarinius veiksmus kaip neteisingai įformintus įgaliojimus, notarei juose nenurodžius įgaliotojo ir įgaliotinės asmens tapatybės dokumentų, jų numerio, išdavimo datos bei jų deklaruotos gyvenamosios vietos, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1,2 p. 2012-03-09 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-N-515-1012, kadangi nustatė, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pareiškėjo teiginys, kad Kauno 10-asis notarų biuras atsisakė koreguoti įgaliojimą laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, kadangi kai pareiškėjas 2012-01-19 pakartotinai kreipėsi į Kauno m. 10-ąjį notarų biurą, buvo surašytas kitas įgaliojimas su analogišku turiniu ir su išsamiais įgaliotinės paso duomenimis. Abejais įgaliojimais pareiškėjo sutuoktinė sėkmingai naudojasi, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas skunde, pateiktame Kauno miesto apylinkės teismui. Taip pat yra nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlikti pataisymus Notarinių veiksmų registracijos knygoje, 5 - oje skiltyje. Notarinis registras yra pildomas pagal notarinio registro tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisykles, patvirtintas 2004-03-15 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.lR-64, kurių 7.5 punkte numatyta, kaip turi būti užpildyta 5 - oji grafa, t.y. „Patvirtintas įgaliojimas". Reikalauti Centrinės hipotekos įstaigos atlikti korekciją įgaliojimų registre, notarė neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi visus pasų duomenis Centrinė hipotekos įstaiga turi. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlikti korekciją Centrinėje hipotekos įstaigoje, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Be to, pareiškėjas nepateikė Kauno tarnybai jokių argumentų, jog jis pageidavo, kad notarė papildytų įgaliojimą punktu apie įgalinimą pareiškėjo sutuoktinę atstovauti jo interesus bankuose, gauti bei pateikti reikalingas pažymas ir dokumentus. Iš to seka, jog pareiškėjas išstudijavęs pirmąjį 2011- 01-18 įgaliojimą, jokių papildomų pageidavimų ar papildymų neturėjo, išskyrus tai, jog, pareiškėjo nuomone, įgaliojime turėjo būti nurodyta įgaliotinės asmens tapatybės dokumentas, jo numeris, išdavimo data bei jos deklaruota gyvenamoji vieta. Tarnyba pažymi, jog jeigu įgaliotojas, šiuo atveju pareiškėjas, nori įgaliojime įvardinti konkrečias įmones, įstaigas, ar organizacijas, kuriose bus atstovaujami jo interesai, privalėjo notarei nurodyti. Toks punktas įgaliojime įrašomas įgaliotojui nurodžius, tačiau ne notaro iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinės bylos duomenų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 2012-02-14 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-118-192/2012 dėl notaro veiksmų, panaikinant 2011-01-18 ir 2011-01-19 netiksliai atliktus notarinius veiksmus, reg.Nr.TP-l-(2.1)-515 (b.l. 27-31). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Kauno tarnyba 2012 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-515-1012 nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, nurodydama, kad pareiškėjo reikalavimas laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (b.l. 89).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-09 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-515-1012 teisėtumo bei pagrįstumo, atsakovo įpareigojimo suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau- ir Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Nagrinėjamu atveju aktuali Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 punktas) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Taigi, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai pagal jo 2012-02-14 prašymą, reg. Nr.TP-1-(2.1)-515, turėjo teisę atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti suteikti (kaip ir nutraukti) antrinę teisinę pagalba negali būti nagrinėjami tokie klausimai, kuriuos spręsti yra priskirta teismo kompetencijai. Konstatuoti ar pareiškėjo teismui pateiktas reikalavimas yra pagrįstas ir ar pareiškėjo teisės pažeistos, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Konstitucijos 30 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymo nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2012-02-14 prašymo reg. Nr. TP-1-(2.1)-515 turinio bei prie jo pridėtų dokumentų, pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-11-81-192/2012, kuri prašymo padavimo metu jau buvo užvesta Kauno miesto apylinkės teisme – pareiškėjo A. Ž. skundas buvo priimtas, pateiktas notarės O.Markevičienės atsiliepimas į skundą, civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje (b.l. 27-42). Be to pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi iš dalies patenkino A. Ž. skundą ir įpareigojo Kauno miesto 10-to notaro biuro notarę Oną Markevičienę papildyti įgaliojimą Nr. 134 išduotą 2011-01-18 A. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) įgaliotinės paso duomenimis (b.l. 95-97). Taigi, nagrinėjamu atveju, ar pareiškėjo reikalavimai pagrįsti, galėjo atsakyti tik teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą. Atstovavimo neperspektyvumas yra akivaizdus tik tada, kai tai galima nustatyti iš pareikšto ar ketinamo pareikšti reikalavimo, pvz., dėl senaties termino arba kai veiksmų ar procesinio sprendimo apskundimas nenumatytas įstatyme ir panašiai, tačiau šiuo atveju atsakovas tokių pagrindų ginčijamame sprendime nenurodė. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį matyti, kad atsakovo sprendimas atsisakyti teikti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui iš esmės yra grindžiamas materialinių teisės normų aiškinimu, kas yra konstitucinė teismo priedermė (Konstitucijos 109, 110 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ginčijamas 2012-03-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-515-1012 laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti kitą sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl notarės O.Markevičienės notarinių veiksmų. Procesas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1181-192/2012 dar nėra pasibaigęs – pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį minėtoje civilinėje byloje 2012-06-01 yra apskundęs atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui (b.l. 93-94). Be to, apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka (Civilinio proceso kodekso 340 str.). Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas. Kadangi administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą bei nesant baigtam procesui Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1181-192/2012 šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įpareigotina pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2012-02-14 prašymą Nr. TP-1-(2.1)-515.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-09 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-515-1012.

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui A. Ž. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2012-02-14 prašymą Nr. TP-1-(2.1)-515.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė