Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, (iš dalies per programą „Zoom“) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

- 2024 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme (2024 m. balandžio 16 d. paleistas atlikęs bausmę);

- 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto (2024 m. liepos 17 d. paleistas atlikęs bausmę);

- 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pavogė kavą 150,75 Eur vertės. Kavą pardavė už mažiau nei pusę kainos, o už gautus pinigus pirko narkotines medžiagas, maistą ir mokėjo už nuomojamą kambarį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes.

A. G. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – liudytojos (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog vaizdo įraše pavadinimu „D23_20240322212807“. Asmuo (atpažįstamas kaip A. G.) 21.38.19 ateina į kavos skyrių. 21.38.27 minėtas asmuo atsitraukia užtrauktuką mėlyno džemperio, 21.38.32 val. iki 21.31.23 val. iš prekių lentynos paima kavą ir įsideda į džemperio vidų, 21.31.26 val. iš trečios lentynos nuo viršaus paima juodos spalvos skardinę ir dešinėje rankoje laikydamas juodos spalvos skardinę išeina iš kavos skyriaus, pasišalindamas iš vaizdo kameros zonos. 2024 m. balandžio 25 d. D. G. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad gautuose vaizdo įrašuose iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vagystės faktas ir tyrimui reikšmingas asmuo t. y. A. G., kuris buvo atpažintas iš veido bruožų.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. A. G. pagrobtos kavos vertė yra 150,75 Eur (3,015 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. G. suprato, jog pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad A. G. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, A. G. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. G. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 95-146), nedirba (1 t., b. l. 148-149). Iš pateikto A. G. prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu yra reabilitacijos centre, labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, į kurį kreipėsi savarankiškai ir kur gydosi nuo turimos priklausomybės (2 t., b. l. 16).

A. G. yra teistas ir baustas už svetimo turto pagrobimą, įskaitant ir administracine tvarka, nors kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu vogė dėl turimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, taip pat dėl būtinų poreikių patenkinimo – sumokėti už kambario nuomą, nupirkti maisto, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu niekur oficialiai nedirbo, t. y. nepasirinko kito elgesio varianto būtiniausius poreikius tenkinti teisėtais būdais. Tai rodo, jog jam ankščiau taikytos valstybės prievartos priemonės (baudos, laisvės apribojimo bausmės) nepadarė poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis sistemingai vykdė nusikalstamas veikas nuosavybei 2024 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (nuteistas už veiką padarytą 2024 m. sausio 27 d.), 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (nuteistas už veiką padarytą 2024 m. vasario 6 d.), 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (nuteistas už veiką padarytą 2024 m. vasario 22 d.) už baudžiamuosius nusižengimus buvo paskirtos arešto bausmės. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 25 d. yra gauta baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu, kurioje asmuo yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos). Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė kaltinamajam skirti tokio paties dydžio arešto bausmę, kaip ir buvo prašoma skirti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismas nustatydamas arešto dydį atsižvelgia į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais A. G. buvo paskirta arešto bausmė. Už pakartotinį analogiško pobūdžio baudžiamojo nusižengimo skirtina bausmė negali būti mažesnė, nei paskirta už ankstesnę nusikalstamą veiką, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl A. G. nustatytinas didesnis už vidurkį šios bausmės rūšies skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, dydis. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą A. G. nėra tikslinga, nes kaip ankščiau minėta jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamas veikas darė siekdamas finansinės naudos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą A. G. skirtina 39 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. G. skirtina – 26 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamasis įsakymas, kuris nėra įsiteisėjęs, taip pat jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje galutinis sprendimas dar nepriimtas. Šiuo teismo nuosprendžiu A. G. skirtina bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrinama, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 150,75 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t, b. l. 16).

A. G. 2024 m. liepos 10 d. rašytiniame įsipareigojime nurodė, jog atlygins UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą iki 2024 m. lapkričio 1 d. (1 t., b. l. 80).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 150,75 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis atitinka A. G. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. G. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 150,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. priteisti civiliniam ieškovui 150,75 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų septyniasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.