- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-4349-857/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00286-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Biržų rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Biržų rajono 1-ojo notaro biuro notarei Violetai Deveikienei, R. V., Telia Lietuva, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius”, UAB „Gelvora“ dėl mirusiojo turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu ir teismo nagrinėjamu pareiškimu prašydama nustatyti, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgijo turtą lygiomis dalimis. Taip pat prašo nustatyti, kad S. V. priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priklausiniai: pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.62 str., pradėjo paveldėjimo procedūras dėl turto, likusio po S. V. mirties (duomenys neskelbtini). Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, pareiškėja 2017-10-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Biržų rajono 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Paveldėtinas turtas įgytas santuokoje ir todėl paveldėjimo palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajai S. V. priklausančią turto dalį yra išduodamas tik tuomet, kai bus atskirtos santuokoje įgyto turto dalys ir atitinkamai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Gyventojų registro duomenimis S. V. ir R. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-01-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą R. V. dėl atvykimo į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį likusio turto išdavimo. Duomenų, kad santuokoje įgytas turtas buvo padalintas nėra. Pareiškėja neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad S. V. ir R. V. bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta.
Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-09-06 išsiuntė raštą, prašydama informuoti apie ketinimą priimti palikimą, likusį po S. V. mirties, tačiau laiškai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte”. Nei iki nurodytos datos, nei iki šios dienos jokios informacijos iš asmenų institucijoje negauta ir jie iki šiol nėra savo veiksmais išreiškę valios dėl likusio turto paveldėjimo. Turimais duomenimis palikėjos S. V. turtas, įgytas santuokoje su R. V., paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausiniai: pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Gyventojų registro duomenimis S. V. mirė (duomenys neskelbtini). S. V. ankstesnė pavardė (iki santuokos sudarymo) buvo S. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – R. V.. Mirus S. V., po jos mirties įstatyminiai įpėdiniai jos palikimo nepriėmė, todėl pareiškėja pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Pareiškėja negali baigti paveldėjimo procedūros ir gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nebus nustatytos palikėjos ir jo sutuoktinio turto dalys.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Biržų rajono 1-ojo notaro biuro notarė Violeta Deveikienė atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareikštais reikalavimais sutinka, kadangi iš tiesų reikalinga nustatyti, kad S. V. priklauso atsiliepime išvardytas turtas. Prašo leisti bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius” atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad R. V. nuosavybės teise priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini), yra susidariusi ir priteista 225,81 EUR skola Bendrovei už suvartotą elektros energiją: 89,66 EUR - Biržų r. apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 136,15 EUR - Biržų r. apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad būtų nustatyta palikėjos S. V. ir jos sutuoktinio R. V. santuokoje įgyto turto dalis. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Kiti suinteresuoti asmenys – R. V., Telia Lietuva, AB ir UAB „Gelvora“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų nepareiškė, jiems apie civilinės bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 str., 133 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 1 d. 3 p., jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – R. V.. Mirus S. V., po jos mirties įstatyminiai įpėdiniai jos palikimo nepriėmė, todėl pareiškėja pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu.
Vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str., notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu.
Testamentų registro duomenimis palikimo po S. V. mirties įstatyminiai įpėdiniai nepriėmė. Pareiškėja nurodė, jog pradėjo paveldėjimo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Palikėjo sutuoktiniui R. V. siųsti VMI pranešimai dėl turto paveldėjimo, kuriais pranešama, jog tuo atveju, jei įstatyminiai įpėdiniai nepriima palikimo, palikimas paveldėjimo teise gali pereiti valstybei, prašoma informuoti apie apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Duomenų, jog įstatyminiai įpėdiniai priėmė palikimą, byloje nėra. Duomenų, kad R. V. būtų kreipęsis į notarą, prašydamas išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.
Paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.
Vadovaujantis CK 3.87 str. 1 d. ir 2 d. bei CK 3.88 str., įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad mirusioji santuokoje įgijo nekilnojamojo turto, kurį ji iki mirties valdė kartu su savo sutuoktiniu. Jos dalis šiame turte nėra nustatyta, todėl siekiant, kad šį turtą priimtų pareiškėja, kadangi sutuoktinis šio turto nepriėmė, būtina nustatyti mirusiosios S. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgijo turtą lygiomis dalimis.
Nustatyti, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priklausinius: pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.