- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2000-254/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2304-470/2014 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui M. K., institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį pasiima dukrą G. K. penktadienį 18 val. arba šeštadienį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Nesant galimybei atvykti, atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi dienas; ieškovė kiekvieną dieną leidžia atsakovui bendrauti su dukra per „Skype“ programą valandą laiko; vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su dukra dvi savaites. Apie atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi savaites; ieškovė kas mėnesį informuoja atsakovą apie dukters sveikatą, ugdymą, lavinimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė piktybiškai jam neleidžia matytis su dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nutarė kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį pasiima dukrą G. K. penktadienį 18 val. arba šeštadienį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Nesant galimybei atvykti, atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi dienas; ieškovė kiekvieną dieną leidžia atsakovui bendrauti su dukra per „Skype“ programą valandą laiko; vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su dukra dvi savaites. Apie atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę prieš dvi savaites; ieškovė kas mėnesį informuoja atsakovą apie dukters sveikatą, ugdymą, lavinimą. Teismas nustatydamas laikinąją bendravimo su vaiku tvarką vadovavosi vaiko interesais ir sprendė, kad vaiko interesų ir gerovės užtikrinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus, nes priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė, kad atsakovas daro neigiamą įtaką dukrai, jos psichologiniam ir moraliniam auklėjimui, taip pat teismas nustatydamas tėvo ir vaiko bendravimą per kompiuterinę programą Skype, neįvertino, kad 5 m. dukra nemoka naudotis kompiuterine programa Skype, o ieškovė net neturi kompiuterio. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovė prašo leisti atsakovui bendrauti su vaiku, tik jam esant blaiviam ir tik jos gyvenamoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsikirsdamas į ieškovės argumentas, atsakovas pažymi, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu ir niekada nenaudojo smurto ieškovės ar dukters atžvilgiu. Pažymi, kad ieškovės namuose yra kompiuteris ir ji gali parodyti kaip bendrauti per Skype kompiuterinę programą. Akcentuoja, kad šiuo atveju atsakovas prašė nustatyti tik minimalią bendravimo su vaiku tvarką
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą ir nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2010-03-28, vaikas liko gyventi su motina, bet nei ieškinyje, nei kituose šalių procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta jokių aplinkybių, kaip skyrium gyvenantis tėvas bendravo su dukra per tuos ketverius metus, kai vaikas gyvena tik su motina; koks jų tarpusavio ryšys: ar jis artimas, ar jį reikia atkurti. Į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ypač jeigu jos susijusios su vaiko įprastos gyvenamosios vietos pakeitimu, kuomet tėvas siekia bendrauti su dukra kelias dienas nepertraukiamai ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Siekiant apsaugoti vaiko interesus turi būti nustatyta ar toks bendravimas, kokio prašo atsakovas, nesukels vaikui emocinių išgyvenimų, didesnės ar mažesnės socialinės bei psichologinės žalos. Skundžiamojoje nutartyje, nėra jokių faktinių argumentų analizuojamu klausimu, teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio nuostatomis, neatsižvelgdamas į konkretaus šalių vaiko poreikius ir interesus. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė tik pažymėdamas, kad prašyme nurodyti motyvai leidžia teismui daryti išvadą, kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės gali nukentėti vaiko teisės ir interesai. Tačiau prašyme, be bendrųjų įstatyminių nuostatų dėl tėvo bendravimo su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu vaiku, nurodyta tik tai, kad vaiko motina pažeidžia jo teises bendrauti su dukra ir nėra jokių argumentų dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir jų atitikimo vaiko interesams. Pažymėtina, kad jau ieškinyje, o taip pat ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl vaiko tėvo asmeninių savybių, kurios galėtų neigiamai įtakoti vaiko interesus. Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą visiškai neįvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių. Kadangi apeliacinės instancijos teismas išsiaiškinti aukščiau nurodytų aplinkybių negali, atsakovo prašymo pagrįstumas privalo būti svarstomas iš naujo, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.