Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-417-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
1A-135-417-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
E. S.
Advokatai
Rimvydas Paulauskas
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–135–417/2009

Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistojo gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, tai yra 650 Lt, įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš E. S. priteista 351,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. rugsėjo 25 d., apie 03.00 val., bare „Kilena“, esančiame adresu Vingio g. 29, Klaipėdos m., kilusio, o vėliau ir lauke prie baro besitęsiančio konflikto metu Klaipėdos m., Vyturio g. 17, vaikų darželio „Vyturėlis“ teritorijoje, norėdamas pavyti nukentėjusįjį J. Č. , tyčia į nukentėjusįjį metė beisbolo lazdą, kuria pataikė nukentėjusiajam į dešinę koją, tuo nukentėjusiajam padarydamas dešinės išorinės kulkšnies lūžimą. Nuo smūgio nukentėjusiajam suklupus, nuteistasis E. S. , tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam J. Č. vieną smūgį per sėdmenis, vieną smūgį per kairės rankos riešą, vieną smūgį per dešinės rankos riešą bei vieną smūgį per dešinę ranką virš alkūnės, tuo nukentėjusiajam padarydamas dešinės plaštakos pirmojo piršto skeveldrinį lūžimą. Taip nuteistasis E. S. nukentėjusiajam J. Č. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo.

Šalies argumentai

A. E. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad apylinkės teismas konstatavo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir kad nukentėjusysis naudojo ginklą. Taip pat apeliantas pažymi, kad konfliktas kilo dėl jo (E. S. ) tinkamai vykdomų pareigų, t. y. netinkamai besielgiančių klientų raminimo. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš esmės ir paties nukentėjusiojo veiksmai buvo netinkami. Todėl apelianto E. S. įsitikinimu, jam galėjo būti paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė bei trumpesniam laikui atidėtas jos vykdymas.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra pagrindo. Apelianto kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo J. Č. parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo bei teismo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusysis J. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme, J. Č. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. jam su draugais J. C. , A. A. ir M. G. būnant bare „Kilena“, prie jų priėjo kavinės apsaugos darbuotojas E. S. ir paprašė išeiti iš kavinės. M. A. atsakęs, jog kavinė dirbanti iki 3 val., todėl jie dar būsią. Netrukus po 5–10 min. prie jų vėl priėjo E. S. ir nieko nesakęs numetė J. Č. nuo kėdės, po to tarp jų kilo konfliktas. Išeinant iš kavinės E. S. dar nurodė jiems daugiau čia nebesilankyti. Išėjus iš kavinės ir lauke laukiant taksi automobilio, jis pastebėjo, jog apeliantas E. S. nuėjo link automobilio, iš kurio išsitraukė beisbolo lazdą ir pradėjo eiti link jo. Išsigandęs, jog gali būti sumuštas, norėdamas apsiginti ir tuo pačiu pagąsdinti, jis išsitraukė dujinį pistoletą, ir įspėjęs, kad pastarasis nesiartintų, nes kitaip kils problemų, vieną kartą iššovė į viršų. Supratęs, jog kartu su draugais išvažiuoti nespės, J. Č. , išsigandęs galimo smurto, pradėjo bėgti link vaikų darželio „Vyturėlis“, kur besivejantis E. S. metęs į jį beisbolo lazdą, kuri pataikė į dešinę koją, ir jis parkrito ant žemės. Netrukus prie jo pribėgo ir nuteistasis E. S. . Tada J. Č. į pastarąjį atstatė ginklą, tačiau E. S. neišsigando, ir beisbolo lazda jam sudavė iš pradžių į dešinę ranką, kurioje buvo pistoletas, po to į kairę ranką, vėliau į dešinę ranką virš alkūnės bei į sėdmenis ir į kojas (t. 2, b. l. 97–102).

Panašias įvykių aplinkybes parodė ir teisiamojo posėdžio metu apklausiami liudytojai J. C. , M. G. (t. 2, 102–104, 138).

Taigi, kaip matyti iš minėtų proceso dalyvių teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, visi vienareikšmiai nurodė, jog pirmasis prie nukentėjusiojo ir jo draugų priėjo nuteistasis E. S. ir paliepė šiems kuo greičiau išeiti iš baro. Po pastarųjų nepaklusimo apeliantas E. S. priėjęs antrą kartą nukentėjusįjį nuvertė nuo kėdės, dėl to ir kilo apelianto skunde nurodytas konfliktas.

Teisėjų kolegija, vertindama šias įvykių aplinkybes, pažymi, kad akivaizdu, jog po tokio apsaugos darbuotojo E. S. elgesio nukentėjusysis bei jo draugai neliko abejingi ir natūralu, kad tai sukėlė J. Č. pasipiktinimą, kuris buvo išreikštas emocionaliais žodžiais, pastabomis bei replikomis. Tačiau, kaip matyti, konflikto kilimo priežastys buvo ne nukentėjusiojo ir jo draugų elgesys, o paties nuteistojo E. S. veiksmai. Vargu ar apelianto E. S. elgesį, o būtent, baro kliento nuvertimą nuo kėdės būtų galima įvardyti kaip tvarkos palaikymą. Net ir atsižvelgiant į tai, kad J. Č. bei kiti kartu buvę asmenys neatsižvelgė į tą vakarą dirbusios barmenės įspėjimą išeiti iš baro anksčiau, nei jis užsidaro, kolegijos nuomone, E. S. siekdamas užtikrinti tinkamą savo pareigų vykdymą privalėjo tai daryti kitokiais veiksmais nei nuversti klientą nuo kėdės. Juk tikrai apeliantui E. S. dirbančiam apsaugos darbuotojo darbą, bare, kur paprastai žmonės būna apsvaigę nuo alkoholio ir ne visada adekvačiai reaguoja į pastabas, įspėjimus ar prašymu, turėjo būti aišku, kad toks šiurkštus nukentėjusiojo, kaip pats įvardija, drausminimas, sutramdymas, sukels tarp jų konfliktą. Be to, net jei nukentėjusiojo elgesį, būtent atsisakymą anksčiau laiko išeiti iš baro, galima būtų vertinti kaip netinkamą ir provokuojantį, nesuprantamas E. S. elgesys išėjus į lauką. Šiuo atveju neaišku, dėl kokių priežasčių šis nuėjo į savo automobilį ir pasiėmęs beisbolo lazdą toliau ėjo aiškintis su nukentėjusiuoju ir jo kompanija, kurie jau laukė atvykstančio taksi automobilio. O pastarajam stengiantis pabėgti, šį vijosi ir stabdė mesdamas lazdą į kojas. Juk tokiu atveju, jei nukentėjusysis J. Č. netinkamai elgėsi bare, t. y. jo viduje, ir ten E. S. jį sudrausmino, nuteistajam iš esmės nebeliko jokios priežasties tą patį daryti lauke. Iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, jog visas konfliktas vyko tik baro viduje, o ne jo prieigose, kas galėtų paaiškinti E. S. elgesį lauke.

Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti tokią išvadą: E. S. , būdamas nepatenkintas nukentėjusiojo elgesiu, pažymėtina, po to, kai pastarasis E. S. buvo nuverstas nuo kėdės, lauke išsitraukdamas iš savo mašinos turėtą beisbolo lazdą siekė ne ko kito, kaip „pamokyti“ J. Č. už nepaklusimą, pastarajam iššovus turėtu dujiniu pistoletu įspėjamąjį šūvį, E. S. dar labiau supyko, todėl apimtas pykčio vijosi bėgantį nuo jo nukentėjusįjį tam, kad pastarajam atkeršytų už gąsdinimą ginklu. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kėsinimasis, jei toks ir būtų buvęs, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, pasibaigė, kitaip tariant, paties nuteistojo (net ir po šūvio tikslingai su beisbolo lazda rankose einant link nukentėjusiojo) buvo atremtas. Be to, jei tikslas buvęs tik apsiginti, tai, nukentėjusiajam pradėjus bėgti iš įvykio vietos, šis tikslas akivaizdžiai buvęs pasiektas ir nuteistasis E. S. šią aplinkybę ne tik turėjo suvokti, bet neabejotinai ir suvokė.

Tai, kad nukentėjusysis J. Č. , iššaudamas įspėjamąjį šūvį, siekė atremti E. S. kėsinimąsi, neginčytinai įrodo ir liudytoja V. G. , patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog atkreipusi dėmesį į lauke kilusį triukšmą ji, žiūrėdama pro baro duris, mačiusi, kaip nuteistasis iš automobilio išsiėmęs beisbolo lazdą ir ja lyg mojuodamas ėjęs link nukentėjusiojo, kuris stovėjęs netoli baro durų nugara į jas (t. 2, b. l. 105–106). Be to, liudytojai J. C. bei M. A. visiškai analogiškai nurodė, jog būtent E. S. su beisbolo lazda ėjęs link nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 74–75, t. 2, b. l. 102–104).

Tad nurodytos faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, aiškiai paneigia nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentą, jog jo veiksmus išprovokavo paties nukentėjusiojo J. Č. netinkamas elgesys, o E. S. siekdamas atremti puolimą tik aplinkybių priverstas sužalojo J. Č. .

Pirmosios instancijos teismas E. S. skirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, E. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl atsižvelgiant į tai, jog apelianto E. S. padaryta veika priskiriama tyčinio pobūdžio nesunkiems nusikaltimams, jis teisiamas pirmą kartą, be to, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, priėmė pagrįstą išvadą, kad bausmės, kurios dydis aiškiai mažesnis nei BK 138 str. 1 d. sankcijos vidurkis, tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtosios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui yra optimalus laikas, kurio metu E. S. laikydamasis nustatyto įpareigojimo bei tinkamai vykdydamas paskirtąją baudžiamojo poveikio priemonę galės pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo E. S. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Violeta MiliuvienėEduardas Maškevičius