- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-798-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00220-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- V. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtą nutarimą Nr. 95-500, taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. D. 2010 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 10 punkte ir jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. rugpjūčio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 30 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. rugpjūčio 27 d.) – 3 metai 3 dienos.
3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 95-500, kuriuo nutarė V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvidešimt kartų skatintas, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis V. D. skunde prašo įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, nes nutarties argumentai patvirtina, jog jei asmuo padarė sunkų nusikaltimą, tai jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo negalima. Apylinkės teismas neatsižvelgė į pataisos įstaigos darbuotojų, kurie kiekvieną dieną su juo bendrauja, nurodytas aplinkybes.
5.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą neįvertino teigiamų duomenų, tai, jog jis jau kelis metus gyvena laisvėje, važinėja dirbti į Kauno miestą, o savaitgaliais grįžta į namus. Per šį laiką nepadarė naujų nusikaltimų ar nusižengimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismas neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, tęsė darbinę veiklą. Teigiamai V. D. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2018 m. gegužės 29 d. buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmės atlikimą tęsti į atvirąją koloniją. Per visą bausmės laikotarpį yra dvidešimt kartų paskatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerą elgesį ir stropų darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, po to perkeltas ir į atvirąją koloniją, suteiktos atostogos, pareikštos padėkos, ne kartą padidintos apsipirkimo sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis V. D. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu V. D. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nors V. D. anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus (motinos) mirtį, padarymą. Nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose numatytą nusikaltimą, nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistojo problemos piktnaudžiaujant psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra priskiriamos jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tiek išlieka aktualus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog yra tikimybė, jog pavartojus alkoholio, galėtų išreikšti savo pyktį. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis V. D. lankė įžanginę grupę dėl alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis nesiėmė daugiau jokių priemonių padedančių atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Teisėjo kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio. Ši aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant V. D. asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės bei likusios bausmės santykį.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. D. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis penkis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. D. skatintas 20 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad V. D., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymima, jog nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymas), už kurį nuobauda nebuvo skirta, o apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, padarė kiek daugiau nei prieš metus laiko, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2019 m. spalio 1 d.
11. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, V. D. nustatoma žema – 22 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 46 balų, o nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 10 balų. Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 10 vertintini kaip statiniai ir 12 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam V. D. koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus V. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima, kurią sukūrė bausmės atlikimo vietoje, gyvenamosios vietos turėjimu. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų (sugyventinės) buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. D. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. D. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.