Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-558-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-12
Bylos Nr.
2S-558-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
A. F., O. F. Kolegija
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-558-275/08

Teisėjas Andžej Maciejevski Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugpjūčio 12 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė ir Tatjana Žukauskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui R. G. dėl savavališkai atliktų žemės kasimo darbų, tretieji asmenys A. F., O. F.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą R. G. savo lėšomis per 10 dienų po sprendimo įsiteisėjimo dienos užpilti neteisėtai ir savavališkai iškastą pamatų duobę prie gyvenamojo namo, esančio Riovonių g. 16, Vilniuje bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas.

Atsakovas R. G. pateikė teismui pareiškimą dėl minėto 2007-12-18 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, įgyvendindamas CPK 137 str. reikalavimus, privalėjo išsiaiškinti ar toks ieškinys tuo momentu iš viso galėjo būti nagrinėjamas teisme. Ieškinys yra datuotas 2007-09-17, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priėmė 2007-08-29, o nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ta pati institucija priėmė tik 2007-11-26. Pastarąjį nutarimą, kuriame konstatuojama, kad jis tariamai atliko pamatų duobės žemės kasimo darbus bei pamatų klojinių montavimo darbus, jis apskundė dar 2007-12-05 Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl šis nutarimas, kol neįsiteisėjo negali būti vykdomas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė ne tik minėtą nutarimą, bet ir 2007-08-10 statinio statybos sustabdymo aktą, taip pat 2007-08-29 surašytą savavališkos statybos aktą. Todėl konstatuoti, kad atsakovas atlieka darbus neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas turėjo šios civilinės bylos nagrinėjimą stabdyti, iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėti atsakovo skundai. Teismas negalėjo įvertinti prie atsakovo pareiškimo pridedamo rašytinio įrodymo – 713 kv.m. ploto namų valdos žemės sklypo ribų plano, kurį pasirašė atsakovas ir tretieji asmenys, o 1997-11-07 nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį tarp minėtų asmenų dėl minėto žemės sklypo naudojimo pagal aukščiau nurodytą planą. Teismui taip pat nebuvo žinoma tai, kad prieš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007-08-13 rašytinį nurodymą sutvarkyti avarinės būklės tvorą, seniūnijos darbuotojai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje bei tuo metu vertino, kokios gali būti pasekmės, jeigu maždaug 6 metrų ilgio metaliniai tvorą laikantys vamzdžiai, į kuriuos įstatyti kiti metaliniai tvoros rėmai, o taip pat 6-7 mm storio suvirinto plieno lakštai, prilaikantys didelę masę žemės ir betono, nuolat veikiami gamtos veiksnių, virstų į kaimyninį S. M. sklypą. Būtent dėl to, kad tvora kėlė ir kelia realią grėsmę aplinkinių žmonių gyvybei ir jų turtui, o ne siekiant atlikti kažkokius tariamus statybos darbus be leidimo, Vilkpėdės seniūnijos seniūnas išdavė nurodymą atlikti avarinės būklės tvoros remontą, o kita institucija išdavė leidimą avariniams kasinėjimams. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime už akių konstatavo, kad atsakovas savavališkai vykdė darbus, pažeisdamas Statybos įstatymo 23 str., nes leidimas atsakovo atliekamiems darbams yra nereikalingas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-04-16 nutartimi atmetė atsakovo R. G. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad iškėlus teisme bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui, ieškinys su priedais atsakovui daug kartų buvo siunčiami jam į namus bei į darbovietes, tačiau procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Atsakovo darbovietėje – Mykolo Riomerio universitete – jis atsisakė priimti teismo procesinius dokumentus be jokių motyvų, atsisakymas priimti dokumentus tinkamai įformintas (CPK 124 str. 2 d.). Todėl pagal CK 124 str. 2 d. bei atsižvelgiant į CPK 7 str. 2 d., teismas laikė, kad atsakovui buvo žinoma apie iškeltą bylą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-26 nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad jis tariamai atliko pamatų duobės žemės kasimo darbus bei pamatų klojinių montavimo darbus, pažeisdamas Statybos įstatymo ir poįstatyminio akto reikalavimus, tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai. Atsakovo 2007-12-05 surašytą ir 2007-12-06 įteiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl statybos sustabdymo akto buvo atsisakyta priimti 2007-12-12, atsakovo šios nutarties atsisakyti priimti skundą neskundė. Nors byloje nėra tokios nutarties, tačiau tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (CPK 182 str. 1 p.). 2007-12-28 atsakovas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl 2007-08-10 statinio statybos sustabdymo akto, tačiau šis skundas buvo pateiktas tik po 2007-12-18 sprendimo už akių priėmimo. Antra vertus, statinio statybos sustabdymo aktas sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės, nes šis aktas nėra savarankiškas savavališkos statybos fakto įrodymas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis apskundė teismui ieškovo 2007-08-29 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei 2007-08-28 savavališkos statybos aktą. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dokumentai, kuriais buvo grindžiamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimas už akių, yra panaikinti ar kad jie buvo ginčijami teismine tvarka. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jo atliekamiems darbams nereikalingas statybos leidimas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 12 p. statybos leidimas, projekto rengimo dokumentai nereikalingas tik I grupės nesudėtingiems statiniams, tuo tarpu II grupės nesudėtingiems statiniams pagal minėto reglamento 14 p. statybos leidimas nereikalingas tik statiniui griauti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iškasė 5x4 m ploto ir 6 m gylio duobę, kuri, vertinant pagal protingumo ir racionalumo kriterijus, net neturint tam specialių žinių, akivaizdžiai per didelė, kad būtų kasama tik tam, kad sutvirtinti tvorą. Tvorai sutvirtinti užtektų žymiai mažesnio gylio ir ploto duobės. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad duobė kasama tam, kad dėti pamatus ir įrenginėti rūsio patalpas, o tokiu atveju pagal minėto reglamento priedą statomas objektas jau negali būti priskirtas I grupės nesudėtingam pastatui, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tokio turėjimą ar kad kreipėsi dėl statybos leidimo gavimo. Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai neturi jokios reikšmės priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-16 nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo argumentas, jog iškėlus teisme bylą, ieškinys su priedais atsakovui buvo daug kartų siunčiamas jam į namus ir darbovietes, jokios reikšmės neturi, nes prieštarauja paties teismo 2008-03-19 nutarčiai, kurioje daroma išvada, kad atsakovas negalėjo paduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėl svarbios priežasties, todėl atsakovui atnaujintinas terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog dokumentai, kuriais buvo grindžiamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimas už akių, yra panaikinti ar kad jie buvo ginčijami teismine tvarka yra visiškai nepagrįstas, nes pačią civilinę bylą 2008-03-12 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, kaip matyti iš civilinėje byloje esančio teismo lydraščio Nr. 2-8795-611/2007, išsireikalavo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, kuris 2008-03-15 lydraščiu Nr. I-2297/484/2008 grąžino apylinkės teismui civilinę bylą Nr. 2-8795-611/2007. Be to, būtina pabrėžti, kad galiojantis ABT įstatymas nenumato atskiro procesinio dokumento, kuris administracinės bylos eigoje galėtų būti, reikalui esant, pateiktas kaip įrodymas, jog administracinės bylos nagrinėjimas šiuo metu dar nėra baigtas, o administracinis teismas yra išėjęs priimti teismo sprendimo, kurį skelbs 2008-05-06. Todėl teismui, pateikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir buvo pateiktas būtent kreipimąsi į teismą patvirtinantys įrodymai - skundų kopijos, kuriuose, beje, yra žymos, kad jie priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nepakankamai ištyręs civilinėje byloje esančius tiek oficialius, tiek rašytinius įrodymus, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigia, kad tvoros sutvirtinimo darbams atsakovas turėjo gauti statybos leidimą, nors iš pateiktų ir esančių civilinėje byloje oficialių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas kaip 289/713 žemės sklypo Nr. 0101-0068-0310 savininkas, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007-08-13 rašytinį nurodymą Nr. A6-3936 sutvarkyti avarinės būklės tvorą, atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, privalėjo atlikti ne statybos darbus kaip nepagrįstai teigia teismas, bet tvoros sutvirtinimo avarinio kasinėjimo darbus. Tuo tikslu įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės padalinys yra išdavęs leidimą, kuris po to buvo dar pratęstas. Dėl to akivaizdu, kad teismas skundžiamoje nutartyje apie statybos leidimo reikalingumą pasisako visiškai be jokio pagrindo. Nors galiojančio CPK 14 str. yra įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas šio reikalavimo nepaisė ir sprendžiant sprendimo už akių peržiūrėjimo tikslingumo klausimą, tiesiog ignoravo atsakovo kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių pateiktų įrodymų turinį. Priešingai negu teismas nutartyje nurodo, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie turėtų turėti įrodomosios reikšmės sprendžiant sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą - spalvotos fotonuotraukos iš kurių akivaizdžiai matyti, jog ta tvora, kurią būtina sutvirtinti yra sudaryta iš maždaug 6 metrų ilgio metalinių, iki pusės betono pripildytų, tvorą laikančių vamzdžių, į kuriuos yra įstatyti kiti metaliniai tvoros rėmai, o taip pat tvorą sudaro 6-7 mm storio suvirinto plieno lakštai, prilaikantys didelę masę žemės ir betono, kurie nuolat veikiami lietaus vandens, šalčio ir kitų gamtos veiksnių, neišlaikę ilgalaikės natūralios apkrovos kiekvieną akimirką gali virsti į minėtą kaimyninį S. M. sklypą Riovonių g. 24 ir tiesiog nugriauti jai priklausančius ūkinius bei gyvenamąjį namą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų šių aplinkybių, gerai išmanydamas protingumo bei racionalumo principus, teismas iš viso nevertino. Nors galiojančio CPK 185 str. teismą tiesiog įpareigoja įvertinti ne pavienius, o visus civilinėje byloję esančius įrodymus ir visapusiškai bei objektyviai, o ne tendencingai juos išnagrinėti, vadovaujantis įstatymais. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė CPK 3 str. 1 d., o taip pat CPK 212 str. reikalavimus, kurie imperatyviai teismą įpareigoja civilines bylas nagrinėti remiantis ne prielaidomis ar spėjimais, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Konstatavus, kad atsakovas, kaip numatyta galiojančio CK 4.103 str., pasistatė, statosi ar rekonstruoja statinį neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto ar elgiasi kitais tame straipsnyje išvardytais neteisėtais būdais ir tuo pažeidžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, dėl ko jie buvo priversti kreiptis į teismą, nėra jokio teisinio pagrindo, nes ir tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų panaikinta, vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., teismas turėtų sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol neįsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose pagal atsakovo skundą dėl 2007-08-10 statinio statybos sustabdymo akto Nr. (101)11.11-84 bei skundo dėl 2007-08-28 savavališkos statybos akto Nr. (101)11.11-89 teisėtumo.

Atsiliepimas

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo vykdomi darbai pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. yra laikoma savavališka statyba. Teisės aktai nenumato išimčių, dėl kurių statybos darbus būtų galima pradėti neturint reikalingų dokumentų. Atskirajame skunde nėra pagrįstų motyvų, kuriais remiantis reikėtų panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-04-16 nutartį. Ieškovas papildomai informuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2008-05-06 sprendimu atmetė R. G. skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl statinio statybos sustabdymo akto Nr. (101)-11.11-84 panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 142 str. 4 d. suteikia teismui teisę atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei esant ieškovo prašymui, priimti sprendimą už akių. CPK 288 str. 4 d. numatyta, kada teismas gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o būtent: kai konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, įstatyme aiškiai nurodyta, jog sprendimas už akių gali būti naikinamas tik esant abiejų šių aplinkybių sutapčiai - šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastis turi būti pripažinta svarbia, o pareiškime nurodyti įrodymai turi turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenustatęs nei vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokia teismo išvada yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. G. atsisakė priimti teismo procesinius dokumentus (b.l. 54). Atsisakymas priimti dokumentus tinkamai įformintas (CPK 124 str. 2 d.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvai, kad remiantis CK 124 str. 2 d. bei atsižvelgiant į CPK 7 str. 2 d., laikytina, jog atsakovui buvo žinoma apie teisme iškeltą bylą.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą - užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Pirmosios instancijos teismo 2007-12-18 sprendime už akių nurodyta pakankamai motyvų, pagrindžiančių šį sprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-26 nutarime yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto tikslus, esmę, prigimtį, o ypač į tai, kad šiuo institutu siekiama užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui savo teisėmis bei proceso vilkinimui ir sudaryti teisines prielaidas inter alia sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai, yra galimi tam tikri už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo ribojimai. Tokie ribojimai gali būti pateisinami, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civiliniame procese ir kai teismui, sprendžiančiam, ar peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai teismui, sprendžiančiam, ar peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad CPK 288 str. 4 d. ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti, ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad priimant sprendimą už akių tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas R. G. nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės paneigiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008-05-06 sprendimu, kuriuo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2007-08-13 raštas Nr. A6-3936(5.9-SEN-14) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio 2007-08-13 leidimas avariniams kasinėjimams Nr. K-740, nesuteikė pareiškėjui teisės atlikti statybos darbus. Atliktų darbų apimtis ir pobūdis atitinka statybos požymius, apibūdintus Statybos įstatymo 2 str. 13 d. Nagrinėjamu atveju išimtys, kada nereikalingas statybos leidimas negali būti taikomos, nes naujo statinio statybos darbai neatitinka paprastojo remonto sąvokos ir numatomo naujo statinio statyba negali būti priskirta I grupės nesudėtingiems statiniams. Pareiškėjo atlikti žemės darbai negali būti priskirti žemės darbams likviduojant avarijas, kurių atlikimo tvarką nustato Statybos techninio reglamento (STR 1.07.02:2005), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629, VI skyrius. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Žemės darbų kontrolės poskyrio 2007-08-13 leidime Nr. K-740 avariniams kasinėjimams Nr. K-740 ir numatytas tvoros remontas, neatleido statytojo nuo pareigos vykdant žemės kasimą statybos reikmėms bei pamatų klojinių montavimo darbus, laikytis statybą reglamentuojančių teisės aktų. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad statybos darbai ginčo sklype sustabdyti pagrįstai, t.y. nustačius, kad jie atliekami savavališkai, atitinkamai paliko galioti 2007-08-10 Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (101)-11.11-84.

Atsakovo atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nebuvo ir nėra pagrindo atsakovo išdėstytais motyvais tenkinti jo atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėTatjana Žukauskienė