Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-354-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-21
Bylos Nr.
1A-263-354-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Klavdija Kruminienė
Nuteistasis
E. K., T. K.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1A-263-354/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2., 2.1.7., 2.4.7.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Klavdijos Kruminienės,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistiesiems E. K., T. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-02-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (3 mėnesiai) ir galutinė bausmė paskira – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas T. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su T. K. 2008-11-08, apie 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, degalinės (duomenys neskelbtini), Radviliškio mieste, aikštelėje, pažeidę automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės plombą ir įsibrovę į saugyklą – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę, iš jos pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias 12 dėžių su saldainiais ,,Halls Extra Strong“, bei pasikėsino pagrobti 28 dėžes su saldainiais „Halls Extra Strong“, kurių vienos dėžės vertė 43,49 Lt, viso 1739,60 Lt turtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o jei, visgi, būtų nuspręsta, kad duomenų jo kaltei pagrįsti pakanka – sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir nemotyvavo savo spendimo. Apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, ir tai neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jo nuomone, priimant nuosprendį nebuvo atlikta jokia byloje surinktų įrodymų analizė, o teismas deklaratyviai, nenurodydamas jokių konkrečių įrodymų, kurie, teismo teigimu, sudaro vieningą kaltę įrodančią visumą, nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje dėstomi teismo ištirti įrodymai ir kuriais remiantis teismas galėjo formuoti savo išvadas, jokių duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą apie bendrininkų grupe padarytą nusikalstamą veiką, nėra. Apelianto teigimu, tokią išvadą teismas galėjo daryti vien iš ikiteisminio tyrimo metu vienu momentu duotų kito nuteistojo T. K. parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis T. K. teismo posėdyje motyvuotai paaiškino, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus – nes buvo pažadėta jį paleisti iš suėmimo, jei nurodys bendrininką. Nuteistasis E. K. nurodo ir tai, kad tokie T. K. parodymai nebuvo pirminiai, tik sulaikytas pastarasis prisipažino vagystę padaręs vienas (b. l. 57; 58-59), o tik paleistas iš suėmimo T. K. vėl tvirtino, kad nusikalstamą veiką padarė vienas (b. l. 67-68).

Šalies argumentai

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad rastas jo pirštų pėdsakas ant automobilio BMW negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas, nes tuo automobiliu jis tikrai kartu su T. K. buvo atvykęs į Radviliškį, todėl pėdsako aptikimas ant automobilio yra paaiškinamas.

Apeliantas pažymi, kad netgi nepagrįstai pripažinus jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, jam skiriama bausmė nepagrįstai buvo griežtinama teiginiu, kad yra jau teisiamas trečią kartą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teistumo neužtraukia, o paskutinis teistumas buvo jau po inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes veika (jei pripažįstama, kad ją padarė) buvo padaryta 2008-11-08, o teistas buvo 2009-02-10.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis E. K., nesutikdamas su apylinkės teismo konstatuotais faktais, neigia bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju T. K. įsibrovęs į automobilio puspriekabę ir iš jos pagrobęs bei pasikėsinęs pagrobti saldainius. Apeliantas, ginčydamas savo kaltę, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nenurodė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių jo bendrininkavimą nusikaltimo padaryme. Apelianto nuomone, vieninteliai T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 22-23), kuriuos vėliau pats T. K. paneigė, galėtų būti jo kaltės įrodymu, tačiau teismas nenurodė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tokius T. K. parodymus.

Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų analizė, nustatytų aplinkybių visuma nėra pakankamai išsami ir aiški, tačiau tai nereiškia, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka E. K. kaltei atskleisti. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad pagal BK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.), todėl kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str., 25 str.

Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota tai, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

Apelianto skundžiamame Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad E. K. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su T. K. Iš esmės teismas tokią savo išvadą grindė kito nuteistojo T. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo teisėjui pastarasis išsamiai parodė, jog kartu su E. K. 2008 m. lapkričio 7-8 d. naktį buvo Radviliškyje, kur degalinėje nužiūrėjo vilkiką su priekaba ir, norėdami iš jo kažką vertingo pagrobti, laukė, kol bus mažiau žmonių. Nuteistasis T. K. taip pat nurodė ir tą aplinkybę, kad jiems belaukiant prie automobilio buvo priėję policijos pareigūnai. Tai patvirtino liudytoju apklaustas G. P. (t. 2, b. l. 185), kuris ikiteisminio tyrimo metu atpažino E. K., kaip vieną iš dviejų asmenų 2008 m. lapkričio 7 d. apie 24 val. sėdėjusių automobilyje BMW prie (duomenys neskelbtini), Radviliškyje (t. 1, b. l. 198-201). Toliau T. K. nurodė, kad apie 24 val. automobilį perstatė ir su E. K. buvo nuėję į degalinę, tačiau vis dar buvo daug žmonių, todėl prie vilkiko jie sugrįžo 2-3 val. nakties. Tada E. K. nuplėšė puspriekabės plombą, kurioje buvo saldainių ,,Halls“ dėžės, ir abu sugalvojo saldainius pagrobti. Pasak T. K., iš puspriekabės jie kartu su E. K. viso pagrobė 40 dėžių, jas slėpė laukuose. Benešant dėžes prabudo vilkiko vairuotojas, todėl jie mėgino pabėgti automobiliu BMW, tačiau užklimpo ir automobilį bei pagrobtus saldainius paliko. T. K. teigimu, jis kartu su E. K. sekančią dieną automobiliu atvyko į įvykio vietą ir pasiėmė 12 dėžių pagrobtų saldainių ,,Halls“, kurias po 6 pasidalino tarpusavy (t. 2, b. l. 22-23). Tokius savo parodymus po trijų dienų (2008-12-22) T. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 24-28). Kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti tokiais nuteistojo T. K. parodymais, tuo labiau, kad ir liudytoju apklaustas vilkiko vairuotojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 188-189; 190-192) vienodai tvirtino, jog miegodamas automobilyje pajuto judant puspriekabę ir išlipęs pamatė į tamsą nubėgančius du jaunuolius, o priėjęs prie puspriekabės pastebėjo nuplėštą plombą, pradarytas puspriekabės duris ir pamatė, kad puspriekabėje trūksta dėžių su saldainiais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. P. parodė, jog nuvykus į įvykio vietą, vilkiko vairuotojas K. Š. paaiškino, jog prabudęs nuo triukšmo ir išlipęs iš automobilio, matė nuo automobilio nubėgančius du jaunuolius.

Priešingai nei aptarti įrodymai, kiti nuteistojo T. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 12-13), (t. 2, b. l. 30-31), teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 203-205) bei apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 60; 68-69; 101) ir teisiamajame posėdyje (t. 2; b. l. 205) dėl esminių aplinkybių yra skirtingi tarpusavy ir logiškai nepagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.

Apelianto teigimu, T. K. teisingi parodymai yra tie, kuomet jis teigė, jog vagystę įvykdė vienas, o parodymus, kuriuose kaip bendrininką įvardino jį, T. K. davė dėl to, kad norėjo būti paleistas iš suėmimo. Tokie nuteistojo argumentai iš esmės prieštarauja bylos medžiagai. Kai pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. K. įvardijo kaip bendrininką E. K. ir papasakojo kitas įvykio aplinkybes, tą pačią dieną jam buvo paskirtas suėmimas (t. 2, b. l. 19-20), o tą dieną, kada T. K. ikiteisminio tyrimo metu (2008-12-24) apklausiamas nurodė, jog E. K. apkalbėjo, jis jau buvo paleistas iš suėmimo (t. 2, b. l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausiamas T. K. teigė, jog į Radviliškį nuvažiavo vienas, vienas nusprendė apvogti automobilį su priekaba ir tai padarė (t. 2, b. l. 12-13), o apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nurodė, kad, visgi, į Radviliškį atvyko kartu su E. K., teigdamas, kad pastarasis vagystėje dalyvauti atsisakė, jie susipyko, E. K. išlipo iš automobilio, o jis nuvažiavo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. K. negalėjo nurodyti, ar išvis kada yra buvęs Radviliškyje su T. K. (t. 2, b. l. 68-69), nors teisiamajame posėdyje, neigdamas savo kaltę, davė tokius pat parodymus, kaip ir T. K. – prisiminė, kada ir kokiu reikalu važiavo su T. K. į Radviliškį, kad siūlant T. K. apvogti vilkiką, jis atsisakė, išlipo iš automobilio, kuriuo atvyko į Radviliškį, T. K. laukė apie 3 valandas ir tik tada paskambino mamai, kuri jį parsivežė namo (t. 2, b. l. 205).

Bylos duomenimis nustatyta, kad vagystė iš vilkiko puspriekabės buvo įvykdyta 2008 m. lapkričio 8 d. apie 3 val. nakties. Iš telefoninių skambučių išklotinių aiškiai matyti, kad T. K. nuo 2008-11-08 00:42 val. buvo Radviliškyje (t. 1, b. l. 160-165), E. K., būdamas taip pat Radviliškyje, su savo motina A. K. telefonu susisiekė 2008 m. lapkričio 8 d. apie 4 val. 9 min. Tuo metu A. K. dar buvo Naujamiestyje (t. 1, b. l. 114-115; 126). Taip pat yra aišku, kad E. K. Radviliškyje buvo ir aktyviai palaikė ryšį su savo motina iki 2008-11-08 6 val. 37 min., tačiau tuo metu neskambino T. K., nors teisiamajame posėdyje nurodė priešingai. Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos analizė rodo, kad E. K. ir T. K. iš esmės tarpusavyje telefonu nebendravo, kas leidžia daryti išvadą, jog pastarieji buvo kartu, Radviliškyje, o E. K. aiškinimas, kad jis nuo 24 val. iki 6 val. 37 min., kol jį pasiėmė motina, laukė T. K., ieškojo pastarojo ir nerado – nepagrįstas, nelogiškas ir prieštaraujantis jo paties kitiems teiginiams. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojo G. P. parodymų yra aišku, kad aikštelė, kurioje, neva, automobilyje merginų laukė E. K. ir T. K., yra toje pačioje gatvėje, kur degalinėje stovėjo ir apvogtas vilkikas. Pasak paties E. K., dar iki vagystės jie buvo nuvažiavę į degalinę pavalgyti, po ko T. K. pasiūlė apvogti vilkiką. Taigi, E. K. aiškinimai apie tai, kad jis nežinojo, kur yra T. K., kad jis vienas naktį laukė, ieškojo jo daugiau nei 3 valandas, mėgino susisiekti su juo telefonu, yra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti apelianto aiškinimai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertinti kaip teisingus ir jais remtis. Būtent paminėti T. K. parodymai ir šioje nutartyje aptarti įrodymai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, kurios pagrindu galima vienareikšmiai konstatuoti, jog E. K. bendrininkų grupėje su T. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš aptartų T. K. parodymų yra aišku, kad jie abu betarpiškai atliko vykdytojams būdingus veiksmus – realizavo kvalifikuotos vagystės objektyviuosius požymius. Taip pat akivaizdu, kad tiek T. K., tiek E. K. aiškiai suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti, per pusę (po 6 dėžes) pasidalino pagrobtą svetimą turtą, vadinasi, abu siekė kilsiančių padarinių – neteisėtai pasipelnyti. Visa tai įrodo, jog E. K. su T. K. veikė tiesiogine tyčia, kas yra Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis.

Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje pakanka surinktų įrodymų, leidžiančių konstatuoti E. K. kaltę bendrininkų grupėje padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Todėl nėra pagrindo E. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis E. K. apeliuoja į tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog teisiamas jis jau trečią kartą. Iš tikrųjų, jei asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai jam teistumo neužtraukia, tačiau tai nereiškia, kad asmuo nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos ir nebuvo dėl to teisiamas (t. 2, b. l. 105-107). Nėra pagrindo kritikuoti apylinkės teismo formuluotės, kad E. K. 2009 m. gegužės 22 d. priimant skundžiamą nuosprendį yra teisiamas trečią kartą, nes nagrinėjamoje byloje yra duomenų, jog jis 2008 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (t. 2, b. l. 108-113). Taigi, akivaizdu, kad iki skundžiamu nuosprendžiu E. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo, pastarasis jau buvo du kartus teisiamas, tačiau tai nereiškia, jog jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui pagal du teismų nuosprendžius. Duomenys apie tai, kiek kartų anksčiau už nusikalstamų veikų padarymą asmuo buvo teisiamas, yra jį apibūdinančios aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti ir kurias būtina įvertinti skiriant bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir skirdamas E. K. bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastarasis už nusikalstamų veikų padarymą teisiamas jau ne pirmą kartą.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. K. laisvės atėmimo bausmę, įvertino tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė jau ne pirmą kartą, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai, atsižvelgė į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, ir į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nors to nekonstatavo apylinkės teismas, tačiau iš bylos medžiagos yra aišku, jog tyčinį apysunkį nusikaltimą E. K. įvykdė 2008 m. lapkričio 8 d. neišnykus teistumui pagal 2008 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu 2007 m. lapkričio 24 d. padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą. Tai rodo, jog E. K. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), keliantis didesnį pavojų visuomenei asmuo, kuriam paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams, kuri yra žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir švelninti jos nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. K. padarė 2008 m. lapkričio 8 d., t. y. iki 2009 m. vasario 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. (t. 2, b. l. 115-118), priėmimo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2009 m. vasario 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. taisyklėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Boleslovas KalainisKlavdija Kruminienė