- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- 1-978-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25346-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neįgalus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. sugadino svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. liepos 27 d., apie 09.25 val., netoli prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), eidamas per gatvę tyčia smogė vaikščiojimo lazda į jį praleidusio automobilio „VW–Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. R., priekinį stiklą ir jį suskaldė. Tokiu būdu sugadino svetimą L. R. priklausantį 530,99 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi bei parodė, kad nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes, nes jam yra negerai su galva. Jis serga epilepsija. Jis anksčiau vaikščiojo su medine vaikščiojimo lazda. Jis kaire puse nieko nemato, todėl lazdą laiko dešinėje rankoje. 2021 m. liepos 27 d. ėjo pas gydytoją – kardiologą į (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo pereiti gatvę, kadangi nedirbo šviesoforas, automobilis jo turbūt nepraleido, todėl ir gavo iš lazdos. Tikrai galėjo būti, kad jeigu jo nepraleido per pėsčiųjų perėją, tuomet jis galėjo trenkti per automobilį. Jam šlubuoja atmintis, nes jam buvo dešinės pusės smegenų infarktas, todėl sunku mąstyti, jo labai trumpa atmintis. Jis pripažįsta, tai kas parašyta kaltinime ir gailisi dėl tokio savo elgesio. Jis pripažįsta civilinį ieškinį, tačiau neturi pinigų atlyginti padarytos žalos. Jis sutinka, kad galėjo būti padaryta tokia žala. Jis neprieštarauja dėl civilinio ieškinio.
Kadangi kaltinamasis V. S. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui bei kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. S. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu bei papilomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2021 m. liepos 27 d., apie 09.25 val., automobiliu „VW–Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, ji praleido per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį, o pradėjusi važiuoti pastebėjo link jos automobilio parbėgantį vyrą, todėl sustojo, norėdama jį praleisti eiti per gatvę. Staiga vyras vaikščiojimo lazda smogė į jos automobilio priekinio lango stiklą, suskaldė jį ir sparčiu žingsniu nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ji apie įvykį pranešė policijai. Jai padaryta žala – 800 eurų. Nukentėjusioji papildomos apklausos metu parodė, kad jai padarytą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini). Iš jos buvo išskaičiuota 35 eurai, tačiau ši suma jai yra mažavertė, todėl civilinio ieškinio šioje byloje ji nereiškia (1 t., b.l. 2, 30).
Liudytojas E. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 27 d. dirbant kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiuoju patruliu K. Š., 09.37 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik pranešėjai vairuojant automobilį „VW-Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) praeivis vaikščiojimo lazda smogė į priekinį automobilio lango stiklą bei jį suskaldęs pasišalino. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pranešėja – L. R. laukė automobilyje, autobusų stotelėje, esančioje nuo įvykio vietos apie 50 metrų atstumu, šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. L. R. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir prieš įsukdama į (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo, norėdama praleisti einantį vyrą, tačiau vyras nėjo. Tuomet ji pradėjo važiuoti, vyras pribėgo, smogė vaikščiojimo lazda į priekinį automobilio lango stiklą ir nuėjo. L. R. apibūdinus stiklą išdaužusį vyrą, jai buvo nurodyta laukti ir išvykta ieškoti nusikaltimą padariusio asmens. Minėtas asmuo buvo ieškomas aplinkui, tame pačiame rajone ir tuojau pat keleto minučių laikotarpyje pastebėtas įeinantis į parduotuvę „I“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. Atėjus į parduotuvę ir priėjus prie vyro buvo pradėtas pokalbis apie išdaužtą automobilio stiklą, paprašyta pateikti asmens dokumentą. Vyras dokumentą pateikė, nustatyta, kad tai V. S., kuris paaiškino, kad moteris vairuodama automobilį nepraleido jo per pėsčiųjų perėją, kad norėjo jį „numušti“, o paklaustas ir ką jis tuomet darė, nurodė, kad pamojavo prieš jį nepraleidusį automobilį lazda ir daugiau nieko neatsimena. Buvo nufotografuota V. S. vaikščiojimo lazda. V. S. sakė, kad jis neįgalus, kad skuba pas gydytoją, jam buvo įteiktas šaukimas. Po to buvo surašyta įvykio vietos apžiūra, kuria apžiūrėtas suskaldytas automobilio „VW–Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stiklas (1 t., b.l. 44-45).
Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis „VW–Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi autobusų stotelėje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Automobilis stovi priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės, Klaipėda, automobilio priekinio stiklo dešinės pusės viršutinė dalis suskaldyta, stiklas įtrūkęs per visą plotą. Įvykio vietoje fotonuotraukoje užfiksuota įtariamojo V. S. turima vaikščiojimo lazda (1 t., b.l. 2-14).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog V. S. Teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (1 t., b.l. 92).
Apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota kaip policijos pareigūnų klausiamas apie įvykį įtariamasis V. S. nurodo, jog jo nepraleido automobilis per pėsčiųjų perėją. Pareiškus pranešimą apie įtarimą bei apklausus įtariamuoju V. S. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino, ir apklausos metu parodė, kad neprisimena įvykio apie kurį nurodyta pranešime apie įtarimą ir nieko apie šį įvykį pasakyti negali, bet mano, kad galėjo eiti pas gydytoją į (duomenys neskelbtini), jeigu ten ėjo, tuomet jam reikalinga praeiti pro (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę „N“, prie kurios netoli jis gyvena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) name ir jam einant pas gydytoją reikalinga pereiti į kitą gatvės pusę, tačiau ten neveikia šviesoforas ir pereiti vienas gatvę jis bijo, todėl ten nevaikšto. Pas gydytoją jį lydi palydovas, vienas pas gydytoją eina labai retai. Jis visuomet vaikšto su vaikščiojimo lazda, jam taip ramiau, nes jau du kartus jo vos nepartrenkė mašina, jam baisu nes automobilių vairuotojai daro ką nori, niekas nekontroliuoja, jie gali partrenkti ir nuvažiuoti. Jis neprisimena, kad kuriam nors iš jį vos nepartrenkusių automobilių būtų smogęs vaikščiojimo lazda. Jis yra neįgalus, silpnai mato, sunkiai vaikšto, nes prieš penkis metus laiko jį buvo ištikęs smegenų infarktas, o po to širdies infarktas. Kodėl ta moteris nurodė, kad jis išdaužė jos automobilio stiklą, nežino, gal nori pinigų, todėl ir apkalba jį, jeigu automobilis jį praleido per pėsčiųjų perėją, tai kam jam daužti automobilio lango stiklą, gal nori durnu jį padaryti. Jis neprisimena tokio atvejo, kad policijos pareigūnai prie jo būtų priėję parduotuvėje „N“ ir kalbėję su juo apie išdaužtą kažkokio automobilio lango stiklą ir po to nufotografavę jo vaikščiojimo lazdą (1 t., b.l. 109-110).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo V. S. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. liepos 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedai, 2021 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas, liudytojo E. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios L. R. prodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. S. sugadino svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. liepos 27 d., apie 09.25 val., netoli prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), eidamas per gatvę tyčia smogė vaikščiojimo lazda į jį praleidusio automobilio „VW–Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. R., priekinį stiklą ir jį suskaldė. Tokiu būdu sugadino svetimą L. R. priklausantį 530,99 Eur vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. S. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis pripažino padaręs turtinę žalą ir pripažino civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių atlyginti ieškinį. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį V. S. charakterizuojančius duomenis – nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, nebaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 55-63, 83, 93-96).
Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį V. S. charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis ir mažesnį nei prokuroro pasiūlytas bausmės dydis.
Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. S. intensyvi priežiūra neskirtina, o vietoje jos skirtinas įpareigojimas, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins jį nenusikalsti. Kaltinamasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).
Kadangi kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje AB (duomenys neskelbtini) pareiškė 703,34 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 57-60). 2021 m. spalio 11 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu AB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 74-75). Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, civiliniam ieškovui iš kaltinamojo V. S. priteisiant 703,34 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.
AB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civilinės ieškovės naudai iš V. S. priteisti 703,34 Eur (septynis šimtus tris eurus 34 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.