Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Via Logica“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Via Logica“ direktoriaus V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2335-33/2007 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Logica“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Via Logica“ direktoriui V. K. dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti UAB ,,Via Logica“ ir bendrovės direktoriaus V. K. veiklos tyrimą, o ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. K. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės vykdyti bendrovės administracijos vadovo funkcijas ir paskirti bendrovės turto administratorių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio ketvirtosios dalies bei 2.124 straipsnio nuostatomis, teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo turinys – juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o tokio tyrimo pagrindas – aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad tokia veikla yra netinkama. Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis Ž. V. v. ŽŪB ,,Panerio vairas” civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002, bylų kategorija 21.10). Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos aplinkybės (CK 2.126 str. 4 d.). Teismo manymas, kad juridinio asmens veikla gali būti netinkama, nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės, o tik pagrindas pradėti veiklos tyrimą, nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organo veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių. Taigi teismas suabejojęs, ar juridinio asmens veikla yra tinkama, paskiria juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau veiklos tyrimo metu gali būti nustatyta, kad bendrovės valdymas, jo valdymo organo veikla buvo tinkama, o pareiškėjo argumentai dėl galimo veiklos netinkamumo neturi objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad, priimant sprendimą dėl juridinio asmens tyrimo pradžios, neturi būti aiškiai žinomas bendrovės netinkamas veikimas, tačiau pakanka svarių ieškovo iškeltų abejonių, kurių pagrįstumas patikrinamas tolesnėse procedūros stadijose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus proceso dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ypatumus bei į laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių priimto teismo sprendimo įvykdymas visada bus galimas (CPK 144 str.). Be to, aplinkybės, ar juridinio asmens vadovo veikla yra netinkama ir ar dėl to reikia taikyti kokias nors iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių, bus nustatytos proceso dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pabaigoje. Tuo tarpu ieškovo prašoma taikyti priemonė iš esmės yra viena iš tokių priemonių, dėl kurių taikymo galėtų būti sprendžiama proceso pabaigoje, konstatavus netinkamą bendrovės valdymo organų veiklą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė UAB „Via Logica“ ir UAB „Via Logica“ direktoriui V. K., be rašytinio A. K. sutikimo, atlikti bet kokius veiksmus su bendrovės turtu ir lėšomis, kurių vertė viršija 10 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad iš ieškinio bei byloje esančios medžiagos matyti, jog yra tikėtina, kad atsakovo vadovas netinkamai atlieka savo pareigas. Tačiau kaip minėta, bendrovės valdymo organų veiklos vertinimas yra specialaus proceso – juridinio asmens veiklos tyrimo, dalykas. Dėl to šios aplinkybės negali būti įvertintos iš anksto, sprendžiant klausimą dėl to, ar palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (t. y. aplinkybės, ar valdymo organų veikla tinkama), o kitos aplinkybės – galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei juridinio asmens veiklos tyrimą ir nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus apygardos teismo skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti.