Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl materialinio išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – G. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Antanas Jarašius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo tėvas, trečiasis asmuo G. M., pagal galimybes teikia išlaikymą. Ieškovas turi skolų, kurias jis padengtų jam priteisus išlaikymą. Ieškovas stengiasi įsigyti išsilavinimą, todėl jam reikia padėti. Ieškovo charakteristika iš mokymosi įstaigos yra gera.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Linas Mažonas ieškinį prašė atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, nagrinėjamu atveju, negali pretenduoti į išlaikymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. nutarimu, kadangi jis mokosi neakivaizdžiai, o minėtame nutarime yra nurodyta, kad pilnamečiai asmenys gali pretenduoti į išlaikymo išmokas iš tėvų tik tada, kai jie mokosi dieniniame skyriuje.

Liudytoja Aldona I. M. parodė, kad ji yra ieškovo močiutė. Ieškovas yra labai skriaudžiamas, kadangi jam nėra suteikiama galimybė pabaigti mokslus, kadangi neteikiama parama. Tuo metu, kai ieškovas buvo nepilnametis, atsakovė lėšas, skirtas ieškovo išlaikymui, naudodavo savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas R. M., (duomenys neskelbtini), yra atsakovės ir trečiojo asmens pilnametis sūnus(1 t., e. b. l. 30). Pilnamečiu ieškovas tapo (duomenys neskelbtini . Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21d. sprendimu pakeitė 2015 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš tėvo G. M., išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. M., (duomenys neskelbtini), ir N. M., (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki vaikų pilnametystės. Ieškovo ir N. M. gyvenamoji vieta iki ieškovo pilnametystės buvo nustatyta su atsakove (1 t., e. b. l. 8-13). Atsakovė yra susituokusi su R. P. (1 t., e. b. l. 105). Ieškovas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Mokytis planuoja iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., e. b. l. 14). Ieškovas nuo 2016 m. spalio 1 d. lanko bokso treniruotes, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15). Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį. Jo draudžiamosios pajamos šiuo laikotarpiu buvo 547,50 Eur dydžio (1 t., e. b. l. 18), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir savo vardu registruotų transporto priemonių, neturi (1 t., e. b. l. 19,20). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos ieškovo charakteristikos pažymos (2 t., e. b. l. 87) matyti, kad ieškovas joje apibūdinamas kaip turintis gerą mokymosi motyvaciją, jo žinios ir gebėjimai vertinami vidutiniškai. Ieškovas rodo pastangas mokytis, paskirtas užduotis atlieka laiku, nėra praleidęs nė vienos grupinės konsultacijos be pateisinamos priežasties. Konsultacijos vyksta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 19.55 val. Šiemet ieškovas ruošiasi brandos egzaminams. Nuotolinis mokymosi būdas ieškovui netaikomas, kadangi jam reikalingos mokytojų konsultacijos, o ne savarankiškas mokymasis. Ieškovas apibūdinamas kaip santūrus, mandagus, bendraujantis, draugiškas, paslaugus, tolerantiškas. Aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, padeda organizuoti renginius ir pats juose dalyvauja. Per pirmąjį pusmetį mokėsi (išklausė) 15 dalykų, iš kurių 10 buvo įvertinti pažymiais, o likusieji dalykai buvo vertinami įskaitomis. Ieškovo gautų pažymių vidurkis - 7,1. Visi dalykai, kurie nebuvo vertinami pažymiais, įvertinti „įskaityta“.

Atsakovės ir trečiojo asmens sūnus N. M., mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), už 2018 m. spalio mėn. jai buvo priskaičiuota išmokėti 514,63 Eur suma, už lapkritį – 582,40 Eur (1 t., e. b. l. 109). Atsakovės vardu registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai priklauso 43,54 kv. m. ploto butas, 611/3025 dalys 0,3025 ha ploto žemės sklypo ir ½ pastato-ūkinio pastato (1 t.,e. b. l. 67-73). Atsakovei taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ 0,1100 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 74-77). Nekilnojamam turtui įsigyti, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovė kartu su sutuoktiniu yra paėmusi kreditą (1 t., e. b. l. 81-97). Atsakovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (1 t., e. b. l. 78). Byloje duomenų apie trečiojo asmens turtinę padėtį nėra. Šioje byloje kilęs ginčas dėl ieškovo, būnant pilnamečiu, teisės reikalauti, kad atsakovė teiktų jam 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą tol, kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) ir dėl 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192 ¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išskiriamos sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2007; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2009). Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, demokratinės teisinės valstybės pareiga yra kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti vidurinio išsilavinimo kaip pamato tolesniam asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir pan. gyvenimui; dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą. Valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymu įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais, dorai juos auklėti.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas nesimoko vidurinėje mokykloje, tačiau siekia vidurinio išsilavinimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paminėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, ieškovas neturi teisės į materialinį išlaikymą, kadangi jis mokosi neakivaizdžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas sprendė klausimą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11d. redakcija) atitikties Konstitucijai. Tuometinėje galiojančioje teisės akto redakcijoje buvo nustatyta, kad „išlaikymą teismas priteisia<...>, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų“. Minėta, kad dabartinio CK 3.192¹ straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 9 d.) 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia vidurinio išsilavinimo.

Ieškovas yra sulaukęs pilnametystės, mokosi (duomenys neskelbtini) pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą. Jis nedirbantis, turto neturi, pajamų iš esmės negauna. Vidurinis išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą. Spręstina, kad ieškovui, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, būtina parama mokslui, pragyvenimo išlaidoms, higienos priemonės, drabužiams, avalynei. Ieškovo turtinė padėtis, įvertinus byloje esančius duomenis, laikytina sunkia. Minėta, kad ieškovo pažymių vidurkis yra 7,1 balo. Tokie mokymosi rezultatai laikytini šiek tiek geresni negu vidutiniški. Pažymėtina, kad vertinti asmens sugebėjimus ir galimybes nėra visiškai objektyvu atsižvelgiant tik į gaunamus pažymius. Charakteristika iš ieškovo mokymosi įstaigos pateikta gera. Taip pat ieškovui šie metai mokymo įstaigoje yra baigiamieji, todėl pripažintina, kad ieškovui yra išaugęs mokslo krūvis, reikia ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Vertinat atsakovės finansines galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, pažymėtina, kad ji dirbanti, gauna atlyginimą. Nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Šiuo metu ji, kaip ir trečiasis asmuo, išlaiko nepilnametį sūnų N. M.. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad iki ieškovui tampant pilnamečiui, atsakovė ieškovui teikė išlaikymą ir tai daryti buvo pajėgi. Byloje nėra duomenų, kad jos turtinė padėtis būtų staiga pablogėjusi. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji netgi susirado papildomą darbą, nepaisant to, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prastos sveikatos, jai būtų reikalinga parama ir t. t. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad ji kartu su sutuoktiniu yra pasiėmusi kreditą. Kadangi, nustatyta, kad kreditas paimtas nekilnojamojo turto įsigijimui, atsakovės galimai mokėtinos įmokos pagal kredito sutartį nelaikytinos bloginančios jos turtinę padėtį, nes kartu su sutuoktiniu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgydami nekilnojamąjį turtą, atsakovės šeima turtinę padėtį kaip tik gerina. Byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens, ieškovo tėvo turtinę padėtį, tačiau nėra ginčo, kad jis ieškovui teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas turi būti remiamas savo tėvų pagal jų turtines galimybes iki jis įgis vidurinį išsilavinimą (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalingas tėvų materialinis išlaikymas. Ieškovo tėvams tenka pareiga teikti sūnui išlaikymą. Atsakovei nustojus teikti išlaikymą, prie ieškovo išlaikymo, be kita ko, prisideda jo tėvas.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą. Teismui nurodė, kad jo būtiniausių poreikių išlaidos per mėnesį yra ne mažiau kaip 400 Eur. Iš teismui pateikto išlaidų paskaičiavimo (1 t., e. b. l. 21) matyti, kad vienam mėnesiui tenkančios išlaidos sudaro 404 Eur. Teismas, įvertinęs pateiktą išlaidų paskaičiavimą pažymi, kad ne visos išlaidos atrodo pagrįstos ir realios. Paskaičiavime nurodyta, kad internetas mėnesiui kainuoja 30 Eur, šildymas – 60 Eur, du kartus paminėtos išlaidos kirpyklai (12 Eur ir 16 Eur). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas gyvendamas pas senelius, apmokėtų už visų jo senelių gyvenamųjų patalpų šildymą. Jis ir pats pripažino aplinkybę, kad seneliai jam padeda. Metinės išlaidos aprangai ir avalynei paskaičiavime įvardintos 780 Eur, nors, akivaizdu, kad žmonės rūbus nešioja ir avalynę dėvi įprastai ilgiau nei vieną sezoną. Be to, ieškovas yra pilnametis ir nėra tokio amžiaus, kad jo kūnas fiziologiškai keistųsi labai sparčiai. Likusios paskaičiavime nurodytos išlaidos laikytinos realiomis ir pagrįstomis.

Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog viena iš sąlygų, kad pilnamečiui vaikui būtų priteisiamas materialinis išlaikymas yra ta, jog pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį. Ieškovas nuo 2019 m. sausio 28 d. registravosi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79). Teismo posėdžio metu taip pat paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo siūlytas kroviko darbas, tačiau jis atsisakė, kadangi už 200 Eur gaunamą atlyginimą (1/2 etato) būtų buvę sunku pragyventi. Teismas nesutinka su tokiu ieškovu požiūriu. Kadangi ieškovui mokymosi konsultacijos vyksta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 15 val. iki 19.55 val., manytina, kad ieškovas turi galimybių dirbti vieną ar dvi, nebūtinai pilnas, darbo dienas per savaitę, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Registraciją Užimtumo tarnyboje atliko jau bylai esant iškeltai teisme, bet ne tuo metu, kai jis tapo pilnametis, kas nelaikytina atsakingu įsidarbinimo galimybių ieškojimu ir noru gauti pajamas reikalingas pragyvenimui. Teismo vertinimu, tai yra siekis deklaratyviai parodyti, kad jis ieško darbo. Darytina išvada, kad ieškovas tinkamai nepagrindė jo prašomos priteisti išlaikymo sumos, nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti jam reikalingomis lėšomis. Esant šioms aplinkybėms, kompleksiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, spręstina, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, ir ieškovui iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 21d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 185 straipsnis, CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tokio dydžio priteistina mėnesinė parama atitiks faktinę situaciją, nepažeis pilnamečio ieškovo poreikių ir jo abiejų tėvų materialinės padėties, proporcingumo principo bei nepadarys esminės žalos atsakovės ir jos šeimos narių teisėms ir interesams.

Sprendimo dalis dėl materialinės paramos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovas prašė priteisti 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Jo teigimu, išlaikymo įsiskolinimas (600 Eur) susidarė už laikotarpį, kuomet ieškovas gyveno vienas atsakovės bute, t. y. nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. Kita išlaikymo įsiskolinimo dalis (200 Eur), susidarė nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 21d. Ieškovo prašymas priteisti 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantys duomenys (1 t., e. b. l. 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 130, 131, 132) patvirtina, kad atsakovė apmokėdavo ieškovo tuo metu gyvenamo būsto komunalinius mokesčius, kitas paslaugas. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė jam nuolat atveždavo maisto į namus. Atsakovės teigimu, ji kiekvieną savaitę ieškovui palikdavo ir pinigų, t. y. iki 50 Eur per savaitę. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė ir neginčijo. Už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., ieškovas prašė priteisti 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Minėtu laikotarpiu, kurį sudaro 33 kalendorinės dienos, ieškovas buvo pilnametis ir mokėsi. Kadangi teismas pripažino, kad ieškovo materialinei paramai per mėnesį turėtų būti priteistina po 80 Eur, o atsakovė šiuo laikotarpiu išlaikymo neteikė, tai, proporcingai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiui tenkančiam kalendoriniam dienų skaičiui, mažintinas ir ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Teismo paskaičiavimu (80 Eur/ 30 dienų X 33 dienos), ieškovui iš atsakovės priteistinas 88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 72,00 Eur. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis 25,5 proc., atmestų reikalavimų – 74,5 proc.), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 18,36 Eur žyminio mokesčio.

Be to, ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nuo šių išlaidų atlyginimo jis taip pat yra atleistas. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovą 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų(1 t., e. b. l. 4-5). Valstybės išlaidos už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje yra 236,21 Eur. Šios išlaidos valstybei iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 60,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 7,16 Eur. Šios išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos valstybei iš atsakovės, valstybei iš atsakovės priteisiant 1,83 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnis). Atsakovės išlaidos už jai suteiktą advokato pagalbą yra 500,00 Eur (2 t., e. b. l. 9). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų sumai, atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 372,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Nenustatyta, kad šios išlaidos būtų nepagrįstos ar viršytų teisės aktuose nustatytą už advokato pagalbą priteistiną sumą, tačiau teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra tėvų paramos reikalingas mokinys, negaunantis savarankiškai pajamų ir neturintis turto. Priteisus bylinėjimosi išlaidas, jos atsakovei turėtų būti mokamos iš ieškovo išlaikymui skiriamų tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens mokamų lėšų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog priteistina bylinėjimosi išlaidų suma viršija atsakovės savo sūnui kas mėnesį teiktino išlaikymo sumą, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo gali būti apribotas ieškovo poreikių tenkinimas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimas iš jos pilnamečio paramos reikalingo sūnaus, nepagrįstai pasunkintų ieškovo padėtį, nenustatęs, jog ieškovo elgesys naudojantis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis byloje būtų nesąžiningas, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir yra tikslinga nepriteisti atsakovei iš ieškovo net dalies jos turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai, atmestinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P., (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos pilnamečiui sūnui R. M., (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2018 m. gruodžio 21d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. P. ieškovui R. M. 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų ) išlaikymo įsiskolinimą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. P. 1,83 Eur (vieno euro 83 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 18,36 Eur (aštuoniolikos eurų 36) žyminį mokestį ir 60,23 Eur (šešiasdešimt eurų 23 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (priteistos žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.