Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-28 · Administracinė byla Nr. I-3601-643/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
I-3601-643/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01683-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
K. F.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos
Advokatai
Girdutis Vainius
Kategorijos
  • 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3601-643/2012 Proceso Nr. 3-61-3-01683-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 9.8., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjos K. F. atstovui advokatui Girdučiui Vainiui ir

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. F. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

K. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1-4), prašydama: panaikinti Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (20.46)-D2-2165 kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir grąžinimo už 2007-2011 mokestinį laikotarpį, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 19080/504811, taip pat panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-11537 ir įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti K. F. už žemės sklypo 19080/504811 dalį mokėtinos žemės mokesčio sumos už 2007-2011 mokestinius metus bei grąžinti 35 994,25 Lt permoką už 2007-2011 mokestinius metus. Pareiškėja nurodo, kad yra 50,4811 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtė, kuriai 2007- 2011 mokestiniais metais priklausė 19080/504811 minėto žemės sklypo dalių. 2012 m. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI su prašymu perskaičiuoti žemės sklypo 19080/504811 dalį tenkančio mokėti žemes mokesčio dydį už 2007-2011 mokestinius metus imtinai, bei pateikti už nurodytus metus patikslintas žemės mokesčio deklaracijas. Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (20.46)-D2-2165 atsisakė tenkinti prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį. Pareiškėjai apskundus šį sprendimą, VMI 2012 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-l 1537, kuriuo patvirtino, kad Klaipėdos apskrities VMI pagrįstai žemės mokestį skaičiavo remdamasi Nekilnojamo turto registro duomenimis, todėl sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja nesutinka su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu ir mano, kad priimti sprendimai yra neteisingi ir neteisėti. Grindžia tuo, kad nors Klaipėdos apskrities VMI ir ištaisė kadastro duomenis, kuriuose buvo neteisingai nurodyta žemės sklypo vertė, vietoj 28 104 846,00 Lt žemes sklypo vertės, nustatė realią 12 232 833,00 Lt žemės sklypo vertę, tačiau už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį neperskaičiavo žemės mokesčio pagal pataisytą Žemės sklypo vertę. Pareiškėja už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį sumokėjo 35 994,25 Lt žemės mokesčio daugiau, nei priklausytų. Pareiškėjos paskaičiavimu ji turėjo mokėti ne 12 346,27 Lt, o 5147,42 Lt į metus. Todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnį prašo grąžinti sumokėto žemės mokesčio permoką.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 37-38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. VMI prie FM viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių 52 p. nustato, jog žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Registrų centro NTR teikiamus šių taisyklių 51 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus įsakymas NR. 16VĮ-(14.16.2)-435 (toliau – Įsakymas), kuriame buvo nustatyta nauja pareiškėjos žemės sklypo vertė, buvo priimtas 2011-09-21, todėl nauja sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant 2012 m. mokestį. Be to, Įsakymas įsigaliojo 2011-09-21, todėl mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data. Dėl mokesčio permokos grąžinimo VMI nurodo, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs specialią mokesčių permokų grąžini procedūrą, todėl skundžiant mokesčių administratoriaus veiksmą turi būti nustatytas veiksmas (sprendimas), kuriuo atsisakoma grąžinti permoką (ar jos dalį). Pareiškėja skundžia atsisakymą perskaičiuoti žemės mokestį už 2007-2011 m. atsižvelgiant į naujus žemės sklypo kadastro duomenis. Mokesčių administratorius nepasisakė dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo, nes toks reikalavimas nebuvo suformuluotas Klaipėdos apskrities VMI. Taigi, tik išsprendus mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijos suformavimo klausimą, pareiškėja įgys teisę pradėti kitą mokesčių administravimo procedūrą - prašyti mokesčių administratoriaus išspręsti galimos mokesčio permokos grąžinimo klausimą, ir, esant nepagrįstam sprendimui atsisakyti grąžinti permoką (ar jos dalį), jį apskųsti, todėl skundas šioje dalyje turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Teismo posėdžio metu atsakovo VMI atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Atsakovas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 60-61) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi iš esmės analogiškais VMI atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas ir dalies

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2011m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1918 patenkino UAB „Domo projektas“ skundą (b.l. 46), pripažindama, kad Palangos žemėtvarkos skyrius koeficientus parinko nepagrįstai vadovaudamasis Palangos miesto tarybos 1998-05-14 sprendimu, o ne šiuo metu galiojančia Žemės įvertinimo metodika (b. l. 47-48).

2011m. rugsėjo 21 d. Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, atsižvelgdamas į kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos 2011-08-04 raštą ISS-(10.5)-1918 ir 2011-09-19 gautus žemės savininkų prašymus, pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nurodydamas neindeksuotą žemės sklypo vertę – 12232833 Lt (b.l.47-48).

2012 m. kovo 12 d. pareiškėja K. F. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI su prašymu perskaičiuoti Žemės sklypo 19080/504811 dalį tenkančio mokėti žemes mokesčio dydį už 2007-2011 mokestinius metus imtinai, bei pateikti už nurodytus metus patikslintas žemės mokesčio deklaracijas (b.l.5-6).

2012 m. kovo 29 d. Klaipėdos apskrities VMI sprendimu Nr. (20.46)-D2-2165 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį, nurodant, kad žemės mokestis 2011 metams skaičiuojamas pagal Registrų centro pateiktus 2011-06-30 būklės Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kadangi Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo pakeičiama neindeksuota sklypo vertė, priimtas 2011-09-21, juo patikslinti kadastriniai duomenys bus taikomi apskaičiuojant žemės mokestį nuo 2012 metų. Todėl žemės mokestis 2007-2011 metais apskaičiuotas teisingai ir nėra juridinio pagrindo jo perskaičiuoti (b.l.7).

2012 m. balandžio 20 d. pareiškėja apskundė šį Klaipėdos apskrities VMI sprendimą centriniam mokesčių administratoriui - VMI, prašydama grąžinti žemės mokesčio permoką, susidariusią dėl per didelės mokesčio sumos sumokėjimo už 2007-2011 mokestinius metus (b.l.8-11).

2012 m. gegužės 23 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-l1537, kuriuo patvirtino, kad Klaipėdos apskrities VMI teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti žemės mokestį už 2007-2011 metų mokestinius laikotarpius. Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-21 įsakyme nenustatyta, nuo kada turi būti laikoma, kad šiuo įsakymu nustatytoji žemės sklypo vertė yra 12232833 Lt, todėl laikytina, kad ši žemės sklypo vertė nustatyta nuo minėto įsakymo priėmimo dienos. Mokesčių administratorius neturi įgaliojimų taikyti šio įsakymo atgaline data, t. y. už 2007-2011 m., nauja žemės sklypo vertė turėtų būti taikoma apskaičiuojant žemės mokestį nuo 2012 metų (b.l. 12-13).

Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. (20.46)-D2-2165 (b.l. 7) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-11537 (b.l. 12), kuriais buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį už jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 19080/504811 dalį. Pareiškėja savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais grindžia tuo, kad žemės mokestis buvo apskaičiuotas, remiantis neteisingai apskaičiuota žemės sklypo verte (28 104 846 Lt), kuri buvo nustatyta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ši klaida, buvo ištaisyta Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, nustatant tikrąją žemės sklypo vertę -12 232 833 Lt, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas žemės mokestis, t. y. byloje nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apmokestinamo objekto vertės, įvertintos pinigais, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žemės mokestis.

Dėl situacijos vertinimo ir aktualių teisės aktų taikymo nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. A438-2379/2012. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, kad byloje aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau – Žemės mokesčio įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Žemės mokesčio įstatymą (1992 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. I-2675 redakcija) žemės mokesčio objektu yra privati žemė, kurios vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas mokestis, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“, kurio 1.2. punkte (2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1162 redakcija) nurodė, kad žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.6. ir 2.2. punktus (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1813 redakcija) privačios žemės sklypų vertę, žemės mokesčiui nustatyti, pagal Žemės įvertinimo metodikos nuostatas, pavesta apskaičiuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių nustatyta tvarka atliktas konkretaus žemės sklypo vertės nustatymas, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo taikymo prasme, yra tas teisiškai reikšmingas juridinis faktas, kuriuo remiantis nustatoma šio mokesčio bazė – žemės, kaip apmokestinamojo objekto vertė, įvertinta pinigais, nuo kurios apskaičiuojamas konkretus žemės mokesčio dydis, kurį turi sumokėti šio mokesčio mokėtojas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3. ir 1.4. punktus, apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės piniginė išraiška yra fiksuojama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kuria remiantis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkretų mokėtino žemės mokesčio dydį. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teisingas apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės nustatymas, yra ta Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme numatyta sąlyga, kuri tiesiogiai yra susijusi su teisingo žemės mokesčio dydžio, kurį turi mokėti šio mokesčio mokėtojas, nustatymu, t.y., žemės mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžio nustatymo. Todėl tais atvejais, kai konkretus žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas, remiantis neteisingai nustatytu apmokestinamojo objekto (konkretaus žemės sklypo) vertės dydžiu, toks mokestis negali būti pripažintas teisingu.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl pareiškėjai mokėtino žemės mokesčio dydžio, buvo priimti remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo vertė buvo nustatyta 28 104 846 Lt. Iš bylos taip pat matyti, kad šie duomenys, kiek tai susiję su žemės sklypo verte, nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pakeisti, nustatant, kad šio žemės sklypo vertė yra 12 232 833 Lt (b. l. 49). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šis žemės sklypo vertės pakeitimas (perskaičiavimas) buvo susijęs su prieš tai padarytomis klaidomis, apskaičiuojant žemės sklypo vertę, ko pasėkoje, buvo neteisingai nustatyta šio žemės sklypo vertė (b.l. 44, 45). Šios aplinkybės - buvęs prieš tai klaidingas žemės sklypo vertės nustatymas, yra konstatuotas institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu (b. l. 47-48), kuriai teisės aktais suteikta kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.5 punktas).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas įpareigoja mokesčių administratorių, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais bei pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą (MAĮ 8 str. 3 d., 67 str. 1 d.). Reikalavimas pagrįsti apskaičiuotų mokesčių sumų teisingumą, vertintinas kaip reikalavimas, kad apskaičiuotų mokesčių sumų dydis atitiktų tiek faktines aplinkybes, reikšmingas mokesčiui apskaičiuoti, tiek konkretaus mokesčio įstatymo reikalavimus, t. y., įstatyme nustatytas sąlygas ir prielaidas, kurios sukuria, panaikina ar pakeičia asmens subjektines teises ir pareigas atitinkamų mokestinių teisinių santykių srityje. Pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo vertės dydžio. Todėl, kai žemės mokestis apskaičiuojamas, remiantis neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, negalima teigti, jog tokiu būdu apskaičiuoto žemės mokesčio dydis atitinka Žemės mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvai darytina išvada, kad ginčijami atsakovo sprendimai dėl mokesčio dydžio apskaičiavimo buvo priimti, remiantis neteisingai nustatyta ginčo žemės sklypo verte, nuo kurios turėjo būti apskaičiuojamas konkretus mokėtino mokesčio dydis, todėl mokesčių administratorius įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį už aktualų laikotarpį.

Be to, pareiškėja skundu reikalauja įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti 35994,25 Lt žemės mokesčio permoką už 2007-2011 mokestinius metus. Sutiktina su VMĮ argumentais, kad Mokesčių administravimo įstatymas nustato specialią mokesčių permokų grąžinimo procedūrą (MAĮ 87 str.), kuri nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta. Skundžiamais sprendimais žemės mokesčio permokos grąžinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismo sprendimu įpareigojus mokesčių administratorių perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį, ir tik mokesčių administratoriui šį mokestį perskaičiavus, pareiškėjai atsiranda teisė teikti mokesčių administratoriui prašymą dėl susidariusios mokesčio permokos grąžinimo Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą, taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grąžinama mokesčių mokėtojui be atskiro prašymo (MAĮ 87 str. 11 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra tinkamai paskaičiuotas mokėtinas žemės mokestis pagal tikrąją žemės sklypo vertę, įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti pareiškėjai konkrečią 35994,25 Lt dydžio permoką nėra pagrindo. Šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

K. F. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (20.46)-D2-2165 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-11537 bei įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti K. F. mokėtiną žemės mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 19080/504811 dalį.

Likusioje dalyje K. F. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė