Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-2562-160/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-03
Bylos Nr.: 2A-2562-160/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Alma Urbanavičienė, Zita Smirnovienė (pran.)
Ieškovas: S. L.
Atsakovas: VšĮ „Karoliniškių poliklinika“

Kategorijos

11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2562-160/2012

Teisminio proc. Nr. 2-02-3-07199-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7.; 15.3.1.; 121.15.; 121.21.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Jūratės Varanauskaitės, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovui S. L., jo atstovui adv. E. L., atsakovo atstovėms R. K., L. S. ir J. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

S. L. prašė panaikinti VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2011-05-19 įsakymu Nr. 02-1073 jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, 2011-08-12 įsakymu Nr. P-7-1.2-133 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad nuo 2010-12-06 dirbo VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ vidaus ligų gydytojo pareigose, 2011-08-12 buvo atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, t. y. padarius per 12 mėnesių antrą darbo pareigų pažeidimą. Pirma nuobauda (papeikimas) paskirta už tai, kad pažeidė būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms tvarką (02:2011/leidimas 4), nenurodė bendrosios praktikos slaugytojai N. L. pristatyti į įvykio vietą elektrokardiografo bei defibriliatoriaus, netinkamai organizavo paslaugų teikimą - teikdamas pacientui pagalbą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ patvirtinto Suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto 3 priedu „Universalus specialus gaivinimo algoritmas“ – registruoti elektrokardiogramą, įvertinti skilvelių virpėjimo, skilvelinės tachikardijos buvimą arba nebuvimą, spręsti klausimą dėl defibriliacijos tikslingumo, punktuoti veną ir spręsti dėl medikamentų leidimo į veną, ko pasėkoje neatliko visų reikalingų veiksmų; iki atvykstant greitajai medicininei pagalbai nutraukė gaivinimą ir konstatavo paciento mirties laiką 8 val. 35 min., t. y. gaivinimo laikas nebuvo ilgesnis nei 18 min., ir tokiais savo veiksmais pažeidė standarto III dalies 15 punktą (iš tikrųjų 17 p.): „Specialusis gaivinimas nutraukiamas, jeigu nėra gyvybės požymių ir spontaninė kraujotaka neatkuriama per 30 min. nuo klinikinės mirties arba gaivinimo pradžios, neveikia hipotermija bei farmakologiniai preparatai <...>; netinkamai pildė medicininę dokumentaciją: paciento asmens sveikatos istorijoje nenurodė pagalbos teikimo laiko (pradžios ir pabaigos) bei nenurodė būtinosios medicinos pagalbos kategorijos kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ 16 punktas. Ši nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi tinkamai suteikti medicininę pagalbą nepavyko dėl VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ organizacinių problemų. Antra nuobauda (atleidimas iš darbo) paskirta už tai, jog ieškovas įrašus pacientės N. Z. asmens sveikatos istorijoje padarė nenuvykęs pagal iškvietimą į namus ir nepažiūrėjęs pacientės, tuo pažeidė savo pareigų instrukcijos 1 skyriaus 3 p., 2 skyriaus 1 p., 3 skyriaus 1 p., 4 skyriaus 3 p.. Nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi pacientė buvo pati atvykusi į polikliniką, todėl nebuvo pagrindo vykti pas ją į namus. Ši nuobauda paskirta specialiai, siekiant nuslėpti atsakovo darbo organizavimo trūkumus. Taigi abi nuobaudos paskirtos už menamus ir netikrus darbo drausmės pažeidimus, dėl tokių žeminančių atsakovo veiksmų, ieškovas patyrė 10000 Lt neturtinę žalą.

VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad drausminės nuobaudos ieškovui paskirtos laikantis DK nustatytų terminų, nuodugniai ir išsamiai ištyrus visas įvykio aplinkybes bei laikantis DK įtvirtintų procedūrinių drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovo grąžinimas į darbą yra negalimas, kadangi dėl jo padarytų drausmės pažeidimų buvo prarastas atsakovo pasitikėjimas ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad ieškovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas, nes tiek turtinė, tiek neturtinė žala negali atsirasti be kaltės. Pirma drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, remiantis Vidaus neplaninio medicininio audito 2011-05-16 ataskaita Nr. 2. Komisijos išvadomis abejoti nėra jokio pagrindo, ieškovo ir jo atstovų paaiškinimai nesudaro pagrindo paneigti auditorių nustatytų aplinkybių ir duoto jų įvertinimo. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-02-03 taip pat konstatavo, jog pacientui I. B. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Nuo kiekvieno gydytojo paslaugų kokybės tiesiogiai priklauso ne tik kiekvieno jo paciento sėkmingas gydymas, bet labai dažnai ir gyvybė. Gydytojų klaidos neprofesionalumas, abejingumas pacientui dažnai sukelia nebegrįžtamas, nebeatstatomas pasekmes, todėl dėl šių priežasčių gydytojui yra taikomi itin aukšti profesionalumo, jautrumo žmogui ir atidumo standartai. Ieškovo teiginiai, kad dėl nekokybiškai atliktų paslaugų ir kilusių sunkių pasekmių yra kalta netikusi tvarka poliklinikoje, nesuderinti budėjimo grafikai, per lėtai vaikštanti slaugytoja, neveikiantis liftas ir t. t. vertintini kritiškai. Antra drausminė nuobauda taip pat paskirta pagrįstai, remiantis Vidaus neplaninio medicininio audito 2011-08-09 ataskaita Nr. 3. Labiau yra tikėtina, kad pacientė F. Z. pas ieškovą nebuvo atvykusi – vos po kelių dienų buvo išvežta į ligoninę, kurioje, netrukus, mirė. Taip pat nėra jokio pagrindo netikėti Zanatulino skundu, kitų poliklinikos darbuotojų paaiškinimais. Ieškovas paskirdamas pacientei vaistus jos neapžiūrėjęs ir padarydamas įrašą pacientės asmens sveikatos istorijoje, kad ši buvo atvykusi, galimai įrašą suklastojo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį visa apimtimi. Paaiškino, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo susiformavusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus bei netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovo pareigas bei teises, susijusias su darbo pareigų atlikimu, kadangi šių aplinkybių visiškai netyrė. Nesutinka su teismo argumentacija, jog auditoriai ieškovo teikiamų paslaugų kokybės pacientui I. B. tyrimą atliko nuodugniai, profesionaliai ir objektyviai, kad komisijos išvadomis abejoti nėra jokio pagrindo, o ieškovo ir jo atstovų paaiškinimai nesudaro pagrindo paneigti auditorių nustatytų aplinkybių ir duoto jų įvertinimo. Analizuojant 2011-05-16 Vidaus neplaninio audito ataskaitą Nr. 2 bei jos 2011-05-20 papildymą matyti, kad ieškovas negalėjo pažeisti ginčijamo 2011-05-19 įsakymo 1 punkto Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarkos (02:2011/ leidimas 4), kadangi su ja nebuvo tinkamai supažindintas bei nežinojo, kad tokia egzistuoja, ką pripažįsta ir pats atsakovas. 2011-05-20 ataskaitos papildyme nurodyta, kad su kokybės reikalavimų aprašu KRA 02:2011 Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklės, tvarka, patvirtintu 2011-03-14 direktorės įsakymu Nr. Vl-1.1-35, darbuotojai, teikę pagalbą I. B., buvo supažindinti po 2011-04-08, t. y. tik po 2011-04-08 tragiško įvykio. Prieš tai ieškovas buvo supažindintas tik su 2005-03-15 Būtinosios medicinos pagalbos teikimo esant gyvybei grėsmingoms būklėms procedūra (DP05:2005, 3 leidimas), tačiau 2011-05-20 ataskaitos papildyme nurodyta, kad tai, neturėjo įtakos teiktos pagalbos kokybei, nes nesikeitė nurodyti procedūroje skubios pagalbos mastas, gaivinimo standartai bei gaivinimo įrangos buvimo vieta. Visgi tarp šių tvarkų yra esminis skirtumas – pirmosios medicinos pagalbos priemonių buvimo vieta kardinaliai skiriasi. Taip pat nepasitvirtino, jog ieškovas, nenurodydamas bendrosios praktikos slaugytojai N. L. pristatyti į įvykio vietą elektrokardiografo bei defibriliatoriaus, netinkamai organizavo paslaugų teikimą. N. L. liudydama teisme patvirtino, kad ieškovas nurodė jai skubiai pristatyti šias priemones, ir kad ji iškart bėgo vykdyti nurodymo, tačiau dėl įrangos buvimo 1 aukšte bei dėl lifto užimtumo užtruko, be to, ši įranga labai sunki ir niekas jai nepadėjo atnešti. Pirmame aukšte rado užrakintas duris ir nurodymą, kad raktas registratūroje, kai su elektrokardiografu grįžo atgal į nelaimės vietą, defibriliatoriaus jau nebereikėjo, nes netrukus atvyko greitoji ir konstatavo paciento mirtį. Tačiau komisija rengusi 2011-05-16 audito ataskaitą ir jos papildymą, N. L. neapklausė, negavo jos pasiaiškinimo, motyvuojant, jog ji nuo 2011-04-28 buvo atleista iš darbo. Taigi auditas, kurio pagrindu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, atliktas neišsamiai, nepilnai, kas turėjo tiesioginės įtakos skiriant drausminę nuobaudą bei priimant ginčijamą įsakymą. Tiek audito metu, tiek ir teismo nebuvo vertinami prie atsiliepimo pridėti dokumentai – I. B. mirties atvejo analizė, kurie paneigia ginčijamo įsakymo 1, 3 ir 4 punktus (2011-04-20 Nr. R2-2.15-769 ir 2011-04-26 analizės papildymas). Ieškovas taip pat nebuvo supažindintas ir su budėjimo grafiku. Atsakovas 2012-01-06 rašytinių paaiškinimų 4 d. teigia, jog vidaus ligų skyriuje budinčių gydytojų grafikai kartu su skyriaus darbuotojų darbo grafikais kiekvieną mėnesį iškabinami skelbimų lentoje 416 kabinete, todėl ieškovas negalėjo nežinoti apie budėjimų grafikus. Tačiau šį paaiškinimą paneigia ieškovo bei kitų proceso metu liudytojų parodymai, be to, į bylą pateiktas budėjimo grafikas yra nepasirašytas jį sudariusio asmens ir nėra jokių įrodymų, kad tas dokumentas buvo priimtas, suderinus jį su gydytojais.

Ginčijamo 2011-05-19 įsakymo 2 punkto ieškovas taip pat negalėjo pažeisti, kadangi nebuvo tinkamai supažindintas su Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarka, patvirtinta 2011-03-14 direktorės įsakymu Nr. Vl-l.l-35, bet ir neturėjo tokios praktinės galimybės padaryti nurodytus veiksmus. Kol N. L. atnešė elektrokardiografą, pacientas jau buvo miręs. Ieškovas pacientą gaivino vienas, nei vienas iš med. personalo, jam nepadėjo, nors atskirais momentais buvo prie gaivinamojo. Medikamentus galima naudoti, kai atstatyta kraujotaka, o to nepavyko padaryti per visą gaivinimo laiką. Suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto 3 priedas „Universalus specialus gaivinimo algoritmas“ yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio, tačiau neprivalomas. Tai patvirtina Sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ patvirtinto Suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto 14 p., kuriame nurodoma, kad sustojus širdies veiklai, siūloma imtis veiksmų, nurodytų 3 priede. Ieškovas, pacientą gaivindamas vienas, visas pastangas skyrė paciento kraujotakos ir kvėpavimo atkūrimui, ir, kadangi jam niekas nepadėjo, nors turėjo ir galėjo padėti, jis jokių kitų veiksmų ir faktiškai negalėjo atlikti. Gydytojos J. A., skyriaus vedėja N. J., nusišalino nuo pagalbos pacientui teikimo, tuo pažeisdamos Hipokrato priesaiką. Tačiau tai liko neįvertinta nei poliklinikos vidaus neplaninis audito, nei teismo.

Ginčijamo įsakymo 3 punkto ieškovas nepažeidė, kadangi neįmanoma tinkamai ir objektyviai įvertinti viso gaivinimo laiko trukmės, ieškovas tinkamai atliko gaivinimo veiksmus ir nutraukdamas gaivinimą, esant biologinės mirties požymiams, nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių gaivinimo procedūrą. Sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 patvirtintų suaugusio žmogaus gaivinimo Standarto 10.8.1, numatyta, kad kai gaivintojas yra vienas, tai kviečiant pagalbą gaivinimas gali būti sustabdytas iki 2 minučių. Prieš atvykstant greitajai ieškovas kaip tik buvo tik ką atsitraukęs nuo gaivinamojo, siekdamas pasikviesti pagalbos ir vos tik atvykus greitajai, tuoj pat atvyko prie paciento, tai užtruko tik kokias 30 sekundžių. Kadangi gaivinimo laiko pradžios objektyviai neįmanoma nustatyti, ginčijamo įsakymo 4 punktas dėl netinkamos dokumentacijos pildymo negalėjo būti pažeistas. Pirmuosius pagalbos teikimo veiksmus atliko J. A., kuri savo rašytiniuose pasiaiškinimuose tokios informacijos nepateikė. Jai atlikus pirmuosius ir pačius svarbiausius pagalbos teikimo (gaivinimo) veiksmus, ji turėjo ir fiksuoti tiek pagalbos teikimo laiką (pradžią ir pabaigą), tačiau šių veiksmų neatliko, nenurodė būtinosios medicinos pagalbos kategorijos. Ieškovas medicininius mirusiojo dokumentus užpildė jau išvykus greitajai. Gaivinimo metu, dokumentų užpildyti nebuvo jokios galimybės. Taigi atsakovo ginčijamas 2011-05-19 įsakymas negali būti pagrįstas, kadangi pagalba I. B. iš esmės nesuteikta tinkamai tik dėl atsakovo nesugebėjimo tinkamai organizuoti poliklinikos darbą, o ieškovo nubaudimas prieštarauja gerai moralei. Dėl 2011-04-08 įvykio nuobauda paskirta praleidus 1 mėnesio terminą jos paskyrimui.

Dėl antros 2011-08-12 drausminės nuobaudos teismas nustatė, kad egzistavo visų išvardintų faktų visuma skirti ieškovui antrąją nuobaudą – atleidimą iš darbo, tačiau šių išvadų tinkamai nemotyvavo, tik lakoniškai pasisakė, jog „labiau yra tikėtina, kad pacientė F. Z. pas ieškovą nebuvo atvykusi – vos po kelių dienų pastaroji buvo išvežta į ligoninę, kurioje netrukus, mirė bei kad nėra jokio pagrindo netikėti Z. skundu, kitų poliklinikos darbuotojų paaiškinimais“. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovas turėjo visą informaciją reikalingą įvertinti ar pacientės N. Z. lankymas namuose buvo būtinas. Ieškovas disponavo tik tokia informacija, kad gydytojas į namus kviečiamas, nes pacientė neturi vaistų nuo aukšto spaudimo. Todėl ieškovas susiskambino su paciente ir nurodė vaistų atvykti į polikliniką. Šie veiksmai visiškai atitiko 2008-10-07 įsakymu Nr. 01-01-77 „Dėl slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų bei gydytojų iškvietimų į namus tvarkos“ patvirtintą „Šeimos, vaikų, vidaus ligų gydytojų paslaugų teikimo pacientų namuose tvarką“. Ginčijamas 2011-08-12 įsakymas priimtas remiantis Vidaus neplaninio medicininio audito 2011-08-09 ataskaita Nr. 3. Tačiau nuosekliai ištyrus situaciją bei byloje esančius įrodymus matyti, jog ataskaitoje nurodytos išvados nepasitvirtina, todėl nėra jokio pagrindo drausminei atsakomybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes teigdamas, kad dėl paciento I. B. mirties administracija pareikalavo ieškovą pateikti pasiaiškinimą, o ieškovas teikė atsakovui visą eilę paaiškinimų. Tačiau ieškovas pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo nėra pateikęs atsakovui, kadangi visi pasiaiškinimai, buvo skirti Vidaus neplaninį auditą atliekantiems specialistams, o ne drausminę nuobaudą skiriančiam asmeniui. Taigi atsakovas pažeidė DK 240 str. 1 d. reglamentuotą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl atsakovo paskirta drausminė nuobauda yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Paaiškino, kad teismas, išklausęs ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų ir ištyręs byloje surinktų rašytinių įrodymų visetą, pagristai nusprendė, kad atsakovas, paskirdamas ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, tinkamai įvertino visas ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes bei faktus, ieškovo kaltę ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų kilusius padarinius. Ieškovo drausminei atsakomybei atsirasti egzistavo visos būtinosios drausminės atsakomybės sąlygos, t. y.: neteisėta veika, kaltė, neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių, bei aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas ieškovui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbine veikla. Ieškovo drausminei atsakomybei dėl antrojo darbo drausmės pažeidimo padarymo atsirasti taip pat egzistavo visos būtinosios drausminės atsakomybės sąlygos bei aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas ieškovui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbine veikla. Ieškovas jau buvo baustas drausmine tvarka per paskutinius dvylika mėnesių, todėl atsakovo parinkta nuobauda buvo adekvati, atitiko padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Darbo drausmė įstatymu yra apibrėžiama ne vien tik darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 str.), tačiau ir darbdavio bei administracijos pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 259 str.). Pagal DK 227 str. 1 d. darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines sąlygas normaliam našiam darbui, o pagal šio straipsnio 2 d. darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Pagal DK 234 str. darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Taigi sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą turi būti analizuojamos ir vertinamos visos faktinės aplinkybės, kurios konkrečioje situacijoje sukėlė darbo drausmės pažeidimą – pirmiausia, ar asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, ar dėl šio darbo drausmės pažeidimo yra darbuotojo kaltė, taip pat ar darbdavys ar administracija sudarė tokias darbo sąlygas, kurios užtikrino darbuotojui galimybę atlikti pareigas be trukdžių.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo įrodymus, kuriuos tyrė ir kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą ir padarė išvadą, kad drausminė nuobauda už 2011-04-08 pažeidimą ieškovui paskirta pagrįstai. Tačiau ištirti byloje įrodymai nepatvirtina ieškovo kaltės dėl netinkamos pagalbos pacientui teikimo 2011-04-08.

VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2011-05-19 įsakymas Nr. 02-1073 tvirtina, kad gydytojui S. L. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl to, kad jis: 1) pažeidė Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarką (02:2011/leidimas 4) ir nenurodydamas bendrosios praktikos slaugytojai N. L. pristatyti į įvykio vietą elektrokardiografo bei defibriliatoriaus, netinkamai organizavo paslaugų teikimą, 2) teikdamas pacientui pagalbą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ patvirtinto Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto 3 priedu „Universalus specialus gaivinimo algoritmas“ – registruoti elektrokardiogramą, įvertinti skilvelių virpėjimo, skilvelinės tachikardijos buvimą arba nebuvimą, spręsti dėl medikamentų leidimo į veną, ko pasėkoje neatliko reikiamų veiksmų, 3) iki atvykstant GMP nutraukė gaivinimą ir konstatavo paciento mirties laiką 8 val. 35 min., t. y. gaivinimo laikas nebuvo ilgesnis nei 18 min., ir tokiais savo veiksmais pažeidė standarto III dalies 15 punktą; „Specialusis gaivinimas nutraukiamas, jeigu nėra gyvybės požymių ir spontaninė kraujotaka neatkuriama per 30 minučių nuo klinikinės mirties arba gaivinimo pradžios, neveikia hipotermija bei farmakologiniai preparatai...“, ir 4) netinkamai pildė medicininę dokumentaciją: paciento asmens sveikatos istorijoje nenurodė pagalbos teikimo laiko (pradžios ir pabaigos) bei nenurodė būtinosios medicinos pagalbos kategorijos kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ 16 punktas.

Kaip matyti iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ Vidaus neplaninio medicininio audito ataskaitos Nr. 2 (t. I, b. l. 50-54), 2011-04-08 ryte VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ patalpose prie 601 kabineto durų vienas iš pacientų gydytojai J. A. pranešė, kad koridoriuje yra žmogus, kuris „blogai‘ jaučiasi. Gydytoja J. A. ir slaugytoja A. P. išbėgusi iš kabineto nustatė, kad pacientas buvo „susmukęs kėdėje“, nesąmoningas, nekvėpavo, nebuvo pulso, vyzdžiai į šviesą nereagavo. Taigi buvo aišku, kad pacientui buvo būtina medicininė pagalba. VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2011-03-14 patvirtintoje Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarkoje nustatyta, kad už būtinosios medicinos pagalbos teikimą atsako asmens sveikatos priežiūros specialistas arba registratūros darbuotojas, į kurį kreipėsi pacientas dėl būtinosios medicinos pagalbos (arba asmens sveikatos priežiūros specialistas pastebėjęs, kad pacientui reikalinga būtinoji medicinos pagalba), iškviestas budintysis gydytojas, iškviestas gydytojas specialistas ir tuo metu dirbantis vidaus ligų skyriaus vedėjas (5.1 punktas) (t. II, b. l. 14). Analogiškai iki šios tvarkos galiojusioje tvarkoje atsakomybė už pirminės medicinos pagalbos organizavimą ir užtikrinimą atsakė visi poliklinikos sveikatos priežiūros specialistai savo kompetencijos ribose, esant paciento gyvybei grėsmingai būklei (3 punktas) (t. II, b. l. 61). Taigi dėl 2011-04-08 įvykio, kuomet paciento I. B. būklė tapo tokia, kad jam buvo reikalinga būtinoji medicinos pagalba, atsakomybė teko visiems gydytojams, kurie susidūrė su pacientu – gydytojai J. A., kuri pirmoji apžiūrėjo pacientą, ieškovui, kuris kaip būdintis gydytojas buvo iškvietas paciento gaivinimui, o taip pat ir skyriaus vedėjai M. J., kuri tuo metu dirbo.

Įsakymo dėl nuobaudos skyrimo 1) punktu nurodoma, kad gydytojas S. L. pažeidė Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarką (02:2011/leidimas 4) ir nenurodydamas bendrosios praktikos slaugytojai N. L. pristatyti į įvykio vietą elektrokardiografo bei defibriliatoriaus, netinkamai organizavo paslaugų teikimą. Pagal VšĮ Karoliniškių poliklinikos Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarkos (Leidimas 4) Universalų specialaus gaivinimo algoritmą Širdies veiklos sustojimo atveju (t. II, b. l. 28) pirmiausia gaivintojas atlieka elementarų gaivinimą, toliau smogia į krūtinę, jei tikslinga, po to prijungia defibriliatorių-monitorių ir sekantys veiksmai atliekami pagal būtinumą stebint gaivinamojo būklę monitoriuje. Elementaraus gaivinimo veiksmai šioje tvarkoje nėra aprašyti, tačiau dėl pradiniame suaugusiųjų gaivinimo algoritme (t. II, b. l. 26) nurodytų veiksmų atlikimo (dirbtinio kvėpavimo ir krūtinės kompresijos) ieškovui pretenzijų nebuvo pareikšta. Šiame įsakymo punkte įvardijama, kad ieškovas padarė pažeidimą neduodamas nurodymo pristatyti defibriliatorių. Vidaus neplaninio medicininio audito išvadoje nurodoma, kad gydytojas S. L., nedavė nurodymo slaugytojai N. L. pristatyti į paciento gaivinimo vietą elektrokardiografo ir defibriliatoriaus iš kabineto Nr. 101 (t. I, b. l. 53), auditas šią išvadą padarė remiantis I vidaus ligų skyriaus vedėjos M. J. 2011-05-03 rašytu paaiškinimu. Tačiau M. J. 2011-05-03 paaiškinime tokio teiginio nėra – paaiškinime nurodoma, kad M. J. prie paciento atėjo jau jam mirus. Prie lavono nebuvo būtinosios pagalbos vaistinėlės, kitos medicininės įrangos (t. I, b. l. 77). Liudytojos N. L., dirbusios slaugytoja su ieškovu ir kartu iškviestos prie kritinės būklės paciento, parodymai tvirtina, kad gydytojas S. L., atvykus prie paciento, jai davė nurodymą pristatyti elektrokardiografą ir kitus prietaisus. Elektrokardiografą ji pristatė po kurio laiko, kai jau buvo atvykusi GMP, o kitos įrangos nepristatė, nes jai buvo per sunku nešti iš pirmo į šeštą aukštą, pristatyti priemones užtruko dėl lifto užimtumo bei rakto nuo 101 kabineto paieškų (t. II, b. l. 166-167). Liudytojos L. M. parodymai (t. II, b. l. 167) nepaneigė liudytojos N. L. parodymų, kadangi liudytoja L. M. tenurodė buvusi darbo vietoje ir neprisimenanti, kad kas nors būtų ėmęs kabineto Nr. 101 raktą. I. B. mirties atvejo analizė (t. I, b. l. 61-63) taip pat tvirtina, kad slaugytoja buvo nukreipta pristatyti defibriliatorių. VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ Būtinosios medicinos pagalbos teikimo, esant gyvybei grėsmingoms būklėms, tvarkos (Leidimas 4) 7.1.2. punkte nustatyta, kad bendrąją medicininę pagalbą teikia 101 kabinete dirbantis slaugytojas. Tačiau atsakovo pateikta kabineto Nr. 101 durų fotokopija tvirtina priešingai, kad kabinetas užrakintas ir raktas paliktas registratūroje (t. III, b. l. 108-109). Taigi įrodymų, kad gydytojas nedavė nurodymų pristatyti į gaivinimo vietą elektrokardiografo ir defibriliatoriaus nėra, priešingai, liudytoja patvirtino, kad toks nurodymas buvo duotas. Todėl neįrodyta, kad įsakymo 1) punktu nurodytą pažeidimą ieškovas padarė.

Įsakymo 2) punktu nurodoma, kad teikdamas pacientui pagalbą, ieškovas nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ patvirtinto Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto 3 priedu „Universalus specialus gaivinimo algoritmas“ – registruoti elektrokardiogramą, įvertinti skilvelių virpėjimo, skilvelinės tachikardijos buvimą arba nebuvimą, spręsti dėl medikamentų leidimo į veną, ko pasėkoje neatliko reikiamų veiksmų. Sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 patvirtinto suaugusio žmogaus gaivinimo standarto 3 priedas apibrėžia suaugusio žmogaus universalų specialų gaivinimo algoritmą. Pagal šį algoritmą, fiksavus širdies veiklos sutrikimą, pradedamas elementarus gaivinimas, kuris tęsiamas smogiant į krūtinę, jei tikslinga, po to prijungiant defribiliatorių-monitorių ir stebint širdies veiklą monitoriuje patikrinant pulsą, nustačius kad nėra skilvelių virpėjimo/skilvelinės tachikardijos palaikant kraujotaką ir kvėpavimą 3 minutes ar jei yra skilvelių virpėjimas/skilvelinė tachikardija taikant defibriliaciją 3 kartus (jei reikia), palaikant kraujotaką ir kvėpavimą 1 min. Vidaus neplaninio audito ataskaita Nr. 2 tvirtina, kad atvykęs prie paciento gydytojas S. L. įvertino paciento būklę – pacientas nekvėpavo, pulso nebuvo, AKS buvo neišmatuojamas ir nedelsiant pradėjo teikti būtinąją pagalbą – dirbtinį kvėpavimą ir širdies kompresijas (t. I, b. l. 29). Jau aukščiau padaryta išvada, kad defibriliacija nebuvo taikyta, nes pagal gydytojo nurodymą iki paciento mirties konstatavimo laiko defibriliatorius prie paciento pristatytas nebuvo ne dėl gydytojo kaltės. Tolesni sprendimai dėl kitokio, ne tik širdies kompresijų pagalba, paciento gaivinimo, pagal 3 priede nustatytą algoritmą buvo galimi tik prijungus defibriliatorių-monitorių. Todėl laikyti, kad dėl gydytojo S. L. kaltės nebuvo paeiliui taikytas universalus specialaus gaivinimo algoritmas, yra nepagrįsta. Atsakovo atstovų apeliacinės bylos nagrinėjimo metu pateiktas paaiškinimas, kad elementaraus gaivinimo metu ieškovas privalėjo naudoti medikamentus leisdamas juos į veną ar į raumenis, nekeičia esmės, kadangi atsakovo nustatytoje gaivinimo tvarkoje yra nurodoma, kad medikamentų naudojimas širdies veiklos sustojimo atveju taikomas tuomet, kai toks naudojimas reikalingas pagal širdies veiklos parodymus defibriliatoriuje-monitoriuje. Todėl ne dėl ieškovo kaltės gaivinimo vietoje nesant defibriliatoriaus-monitoriaus laikyti, kad gydytojas privalėjo naudoti medikamentus, nėra pagrįsta. Taip pat byloje nepateikta ir patikimų įrodymų, kad įvykio dieną pirmosios medicinos pagalbos krepšys buvo tinkamai paruoštas naudojimui: ieškovas tai neigia, o atsakovas tyrimo metu neužfiksavo krepšio būklės.

Įsakymo dėl nuobaudos skyrimo 3) punktu nurodoma, kad iki atvykstant GMP ieškovas nutraukė gaivinimą ir konstatavo paciento mirties laiką 8 val. 35 min., t. y. gaivinimo laikas nebuvo ilgesnis nei 18 min., ir tokiais savo veiksmais pažeidė standarto III dalies 15 punktą: „Specialusis gaivinimas nutraukiamas, jeigu nėra gyvybės požymių ir spontaninė kraujotaka neatkuriama per 30 minučių nuo klinikinės mirties arba gaivinimo pradžios, neveikia hipotermija bei farmakologiniai preparatai...“. Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto 2003-06-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-357 17 p. nustatyta, kad specialus gaivinimas nutraukiamas, jeigu nėra gyvybės požymių ir spontaninė kraujotaka neatkuriama per 30 minučių nuo klinikinės mirties arba gaivinimo pradžios, neveikia hipotermija bei farmakologiniai preparatai. Kaip tvirtina Vidaus neplaninio audito ataskaita Nr. 2, tiksli pradėto gaivinimo pradžia nebuvo užfiksuota – gydytoja J. A. įvertino paciento būklę, kad jis nekvėpavo, nebuvo pulso, vyzdžiai į šviesą nereagavo. Taigi išeina, kad pacientui jau buvo prasidėjusi klinikinė mirtis. Byloje nėra duomenų, kad šis klinikinės mirties laikas būtų gydytojos J. A. užfiksuotas. Kiti paciento gaivinime dalyvavę asmenys taip pat negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada buvo apžiūrėtas be gyvybės požymių pacientas ir pradėtas jo gaivinimas. Kaip tvirtina Vidaus neplaninio audito ataskaita Nr. 2, gydytoja J. A. nepradėjo paciento gaivinimo, nes nesugebėjo paciento paguldyti. Prie paciento iškvietė budintį gydytoją S. L., kiti bylos duomenys nepaneigia S. L. paaiškinimo, kad prie paciento liko jis vienas (t. I, b. l. 18) ir tęsė paciento gaivinimą. Nuo paciento atsitraukė prieš pat atvykstant GMP, kaip nurodė gydytojas, siekdamas pasikviesti nesulaukiamą GMP. Šie jo paaiškinimai nėra paneigti. Atvykusi GMP fiksavo negrįžtamą paciento mirtį. Pagal Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto 2003-06-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-357 gaivinimas tęsiamas tol, kol atsiranda biologinės mirties požymių (10.14. punktas) ar gaivintojas išsenka (10.14.4 punktas). Taigi gaivinimą atliko faktiškai vienas gydytojas pacientui, kurio kita gydytoja neįstengė net paguldyti. Todėl tikėtina, kad ieškovas išseko ir ėjo ieškoti pagalbos. Be to, įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens kortelę kopija (t. I, b. l. 115-118) tvirtina, kad gydytojas 8 val. 35 min. konstatavo negrįžtamą paciento mirtį. Tokia situacija pateisinama nustatytosios tvarkos 10.14.3 ir 10.14.4 punktais, todėl ieškovo kaltės dėl trumpo atsitraukimo nuo gaivinamojo po intensyvių gaivinimo veiksmų, nesulaukiant prašytos aparatūros bei iškviestos GMP, nelaikytina kaltais veiksmais dėl gaivinimo nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija tvirtina, kad Greitąją medicininę pagalbą iškvietė ieškovas 8.32 val. savo mobiliuoju telefonu (t. III, b. l. 104-105), GMP brigada atvyko 8.37 val., kortelėje nurodė, kad atvykus rado lavoną (10 punktas – mirė iki GMP atvykimo), GMP mirtį užfiksavo praėjus 2 minutėms po to, kai gydytojas nutraukė gaivinimą dėl gaivinamojo mirties, kaip nurodė medicinos dokumentuose ir dėl pakartotinės pagalbos kvietimo, kaip paaiškino atsitraukimą į gretimą kabinetą. Taigi naujai pateikti įrodymai tik patvirtina, kad ieškovas tiek konstatuodamas gaivinamojo mirtį, tiek atsitraukdamas nuo gaivinamojo ne daugiau kaip dviem minutėms, nepažeidė standarto III dalies 15 punkto reikalavimo, kadangi reikalavimui gaivinti 30 minučių yra nustatytos išimtys tiek dėl nuovargio, tiek dėl gaivinamojo mirties konstatavimo.

Įsakymo dėl nuobaudos skyrimo 4) punktu nurodoma, kad gydytojas S. L. netinkamai pildė medicininę dokumentaciją: paciento asmens sveikatos istorijoje nenurodė pagalbos teikimo laiko (pradžios ir pabaigos) bei nenurodė būtinosios medicinos pagalbos kategorijos kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ 16 punktas. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ 16 punktą, gydytojas, teikiantis skubiąją medicinos pagalbą, privalo raštu įforminti skubiosios pagalbos atvejį paciento dokumentuose (gydymo stacionare ligos istorijoje, asmens sveikatos istorijoje, medicinos dokumentų išraše, siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti ir kt.), išsamiai aprašyti paciento būklę, atitinkamai motyvuoti, vadovaudamasis visomis šios tvarkos skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės skiltimis ir pagrįsdamas skubiosios pagalbos teikimo indikacijas, nurodydamas pagalbos teikimo laiką (pradžią ir pabaigą) ir priskirdamas skubiosios pagalbos paslaugas atitinkamai kategorijai bei aprašydamas taikytus tyrimo ir gydymo metodus. Kaip matyti iš aukščiau analizuotos situacijos, pirmoji gydytoja dėl būtinosios pagalbos suteikimo pacientui buvo J. A., kuri pacientą apžiūrėjo ir padarė išvadas dėl prasidėjusios klinikinės mirties. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad ši gydytoja paciento, kuris buvo nukreiptas konsultacijai į jos kabinetą, ligos istorijoje būtų užfiksavusi paciento apžiūros ir pradėjimo jam teikti medicininę pagalbą, pradžią. Išraše nurodoma, kad gydytojas S. L. medicininę pagalbą pradėjo teikti 8 val. 16 min., o 8 val. 35 min. konstatavo paciento biologinę mirtį. Kadangi pacientas mirė ir toliau gydytis nebuvo siunčiamas, į šį įrašą neįrašymas, kad pagal klasifikatorių buvo teikiama 1 kategorijos medicininė pagalba negali būti laikoma pažeidimu, kuris dėl formalumo neišlaikymo galėtų tarnauti pagrindu taikyti drausminę atsakomybę.

Taigi išanalizavus pirmosios instancijos teismo surinktus ir išvardintus įrodymus, daroma išvada, kad nuobauda dėl 2011-04-08 būtinosios medicinos pagalbos teikimo pacientui I. B., ieškovui paskirta nepagrįstai. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2012-02-03 įsakymas Nr. T1-122 dėl L. B. skundo tyrimo patvirtina tik faktus, kurie buvo nustatyti VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atlikto audito metu, tačiau nesprendė klausimo dėl ieškovo kaltės, atliekant nustatytus veiksmus. Todėl netarnauja pagrindu ieškovo kaltei įrodyti.

Dėl 2011-04-08 įvykio VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atliko auditą, kuris buvo baigtas 2011-05-16 (t. I, b. l. 17-21). Drausminė nuobauda buvo paskirta 2011-05-19 įsakymu Nr. 02-1073, tai yra nepraėjus vienam mėnesiui po paaiškėjimo, kuriuos asmenis darbdavys laiko padariusiais darbo drausmės pažeidimus. Todėl ieškovo paaiškinimas, kad nuobauda paskirta pasibaigus įstatymo nustatytam 1 mėnesio terminui nuo darbo drausmės paaiškėjimo (DK 241 str. 1 d.), atmestinas.

Kadangi ieškovas apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dėl antrosios nuobaudos pagrįstumo ginčo nekėlė, antrosios nuobaudos pagrįstumo klausimo apeliacinės instancijos teismas nebeanalizuoja, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui pagrįstai galėjo būti skiriama nuobauda tik už nusižengimą, padarytą medicinos dokumentuose įforminant pacientės F. Z. apžiūrą ir vaistų jai išrašymą, nesusidarė sąlygos ieškovo atžvilgiu taikyti DK 136 str. 2 d. 1 p. Todėl atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.

Kaip tvirtina bylos medžiaga, įvykis, dėl kurio ieškovui nepagrįstai buvo skirta pirmoji nuobauda, buvo susijęs su paciento mirtimi, tai yra įvykis nėra įprastas. Ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl eilės pažeidimų, susijusių su būtinosios medicininės pagalbos teikimu ypatingu atveju – kai pacientui buvo prasidėjusi klinikinė mirtis. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, tarp atsakovo administracijos ir ieškovo yra psichologinė įtampa, ieškovas pats laiko, kad dirbti jam būtų sudėtinga dėl atsakovo nepageidavimo, kad jis dirbtų VšĮ „Karoliniškių poliklinika“. Todėl yra pagrindas daryti išvadai, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl to, kad jam būtų sudarytos nepalankios psichologinės sąlygos dirbti ir taikyti DK 297 str. 4 d. – pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo 2012-10-03. Pagal DK 140 str. 1 d. 2 p. priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją – 8369,34 Lt (t. III, b. l. 98-99). Darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką mažinamas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011-10-07 ieškovas dirbo ir jo vidutinis uždarbis sudarė 2265,41 Lt (t. III, b. l. 94). Ieškovas iš darbo atleistas 2011-08-12 (t. I, b. l. 46), vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 4184,67 Lt, vienos darbo dienos – 199,27 Lt. Skirtumas tarp buvusio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo per mėnesį yra 1919,26 Lt, per vieną darbo dieną - 81,17 Lt. Taigi už priverstinę pravaikštą ieškovui priteistina už 2011 m. rugpjūčio mėn. 13 darbo dienų 2590,51 Lt, už 2011 m. rugsėjo mėn. 4184,67 Lt, už 2011 m. spalio mėn. 3 darbo dienas 597,81 Lt, už 2011 m. spalio mėn. 16 darbo dienų 1298,72 Lt, už 2011 m. lapkričio – 2012 m. rugsėjo mėn. – 24950,38 Lt, už 2012 m. spalio mėn. 3 darbo dienas – 243,51 Lt. Viso – 33865,60 Lt.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas padarius išvadą, kad įrodžius, kad iš darbo ieškovas atleistas pagrįstai, negali atsirasti neturtinė žala. Nors bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, tai nekeičia pirmosios instancijos sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo. Ieškovas neįrodė, kad turėjo kokių nors ypatingai sunkių pergyvenimų, susirado kitą darbą ir įsidarbino. Todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovas pateikė sutartį dėl adv. E. L. jo interesų atstovavimo (t. I, b. l. 27-28), ir sąskaitą dėl advokato pagalbos apmokėjimo 1000 Lt sumai (t. I, b. l. 29), tačiau nepateikė dokumentų, kad būtų mokėjęs advokatui už atstovavimą šioje byloje. Sąskaitos už advokato padėjėjo pagalbą išrašytos pagal teisinių paslaugų sutartį 11/24 (t. II, b. l. 134, 136), kurioje sutarta teisinę pagalbą teikti Lietuvos medikų profesinei sąjungai, todėl pagal šią sutartį ieškovui šioje byloje teisinės pagalbos paslaugos neatlyginamos.

Pagal CK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Todėl iš atsakovo priteisiama 1016 Lt žyminio mokesčio (CK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą panaikinti iš dalies: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl 2011-05-19 VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus įsakymo Nr. 02-1073 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, grąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo atmestas ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą:

Panaikinti VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2011-05-19 įsakymą Nr. 02-1073, kuriuo S. L. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Pripažinti VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ darbo sutarties nutraukimą su S. L. nuo 2011-08-12 pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2012-10-03.

Priteisti iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ (j. a. k. 124244754) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 8369,34 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis Lt, 34 ct) išeitinės išmokos ir 33865,60 Lt (trisdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis Lt, 60 ct) kompensacijos už priverstinę pravaikštą.

Priteisti iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ (j. a. k. 124244754) 1016 Lt (vieną tūkstantį šešiolika Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą palikti galioti.

Teisėjai Zita SmirnovienėAlma UrbanavičienėJūratė Varanauskaitė