Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir atsakovės S. P. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jo santuoką su atsakove S. P. dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę – P., padalinti santuokinį turtą, atsakovei natūra priteisti 0,1014 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sekciją, svetainės minkštų baldų komplektą, virtuvės baldų komplektą, televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kieto kuro krosnį gyvenamojo namo šildymui, virtuvės stalą su kėdėmis, sofą-lovą, kilimą, viso turto už 5591 Eur, priteisti jam automobilį (duomenys neskelbtini) 154 Eur ir 3896 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Nurodė, kad su atsakove nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio jokių ryšių nepalaiko, nėra galimybių susitaikyti. Santuoka iširo dėl žmonos kaltės, nes ji buvo labai nervinga, turėjo psichikos problemų, mušdavosi, varydavo jį iš namų, o galiausiai išvis nebeįsileido į namą. Anksčiau į teismą dėl skyrybų nesikreipė, nes laukė, kol tai padarys žmona. Namas priklauso atsakovei. Namo žemės sklypas yra bendras, nes jo išpirkimui jis davė 1448,10 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Pažymi, kad nežino, kur žmona šiuos pinigus išleido, jei sklypą išsipirko už čekius. Davė žmonai 1737,72 Eur plastikinių langų pakeitimui, mokėjo už namo lubų remontą, už skardinį įdėklą kaminui, nupirko kieto kuro pečių, 2 vandens siurblius, pastatė malkinę, bendrai įsigijo ieškinyje ir papildomame pareiškime nurodomus daiktus. Visų šių daiktų ir darbų kainas nurodė teisingai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Nori, kad jam natūra būtų priteistas tik automobilis, kuris šiuo metu yra Šiauliuose jo žinioje, o už visus kitus daiktus ir darbus pageidauja gauti kompensaciją, nes jų neturėtų kur dėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nėra pagrindo priteistai kompensacijai mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantai skundžia Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir jai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

Ieškovas A. P. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundams išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus, patvirtinančius langų keitimo ir stogo remonto darbus. Teisėjų kolegija priima ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, kadangi jie yra reikšmingi sprendžiant turto padalinimo klausimą.

CK 3.116 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas taip pat privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taigi ir padalyti bendrą santuokinių turtą, nes padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

CK 3.127 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos šalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisė atsakovei, kadangi žemės sklype yra jai priklausantys pastatai. Apeliantė iš dalies nesutinka su šio turto padalinimu, nors atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu nekėlė ginčo dėl žemės sklypo atidalinimo ieškovui. Teismas rėmėsi 2008-06-27 sutartimi ir pagrįstai konstatavo, kad santuokoje išpirktas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau dalijant turtą jis gali būti paskirtas CK 3.116 straipsnio ir 3.127 straipsnio pagrindu tik atsakovei, o atsižvelgiant į nustatytą turto lygių dalių principą ieškovui priteisiama piniginė kompensacija. Teisėjų kolegija atmesdama apeliantės skundo argumentus pažymi, kad pusės bylos šalių sklypo atidalinimas natūra nėra teisiškai galimas nesuformavus savarankiško kadastrinio vieneto ir nepateikus suderinto žemės sklypo atidalinimo projekto. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priteistas natūra atsakovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui už sklypo dalį priteisė 1835 Eur piniginę kompensaciją.

Atmetant ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio vertės pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui jo nurodyta verte, kadangi šalys sutarė, kad vertė yra 145 Eur, ieškovui automobilis priteistas pagal jo nurodytą vertę.

Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje pateiktus apibrėžimus, sąvoka „vertė“ suprantama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką; „rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį norintiems parduoti ir pirkti turtą asmenims po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų; „kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Taigi, kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis. Sąvoka „vertė“ turėtų būti vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o „kaina“ – tai varžytinių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri yra nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju, šalys nurodo skirtingas turto vertes, šalys užsakyto turto vertinimo nepateikė. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus ir dėl turto padalijimo neturėjo rinkti įrodymų savo iniciatyva. Šalys siekdamos paneigti kitos šalies nurodomas turto vertes, galėjo pateikti turto įvertinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodytos vertės kainų vidurkiu. Pirmosios instancijos teismas nesikreipė bylos nagrinėjimo metu į specialistus dėl dalintino turto ir darbų vertės nustatymo, atsižvelgdamas į šalių interesus, nes dalintino turto vertei esant ne itin žymiai, šalys būtų patyrusios neproporcingų nuostolių. Taigi, turto vertė nustatyta pagal bylos šalių nurodytus turto ir darbų vertės kainų vidurkius, teismui vertinant, ar šalių nurodytos sumos gali realiai atitikti rinkos kainas.

Pažymėtina, kad šalių turtą sudaro būsto baldai ir įranga, pritaikyti namui, kuriame gyvena atsakovė. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo tinkamo turto padalijimo, atsižvelgia į funkcinę daiktų reikšmę, į galimybę šalims šiuos daiktus praktiškai naudoti ir pritaikyti kitame būste. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas nuosavybės teise neturi savo būsto, kas, remiantis ieškovo pozicija, reiškia, jog jis neturi kur laikyti teismo jam priteistų daiktų, negali lemti to, kad visi ieškovės būste esantys daiktai, būtų priteisti vien atsakovei, kadangi abi šalys nesutinka, kad šie daiktai būtų priteisti joms. Atsižvelgiant į šalių amžių, socialinį statusą, pajamas, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui sekciją, televizorių, svetainės baldų komplektą ir minkštus baldus.

Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs tik vieną sekciją 100 Eur vertės. Atsakovė nurodė dvi sekcijas po 25 Eur. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šalims priklauso dvi sekcijos, kurių vertė akivaizdžiai skiriasi, esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai ieškovui priteisė 25 Eur vertės sekciją (mažesnę), o atsakovei priteisė 100 Eur vertės sekciją. Pažymėtina, kad sekcijų vertė teismo nustatyta objektyviai pagal byloje esančias nuotraukas, vertinant, kad atsakovės nurodyta sekcijų vertė neatitinka realios rinkos kainos, t. y. nurodyta didelės sekcijos vertė yra akivaizdžiai per maža. Abi šalys sutarė, kad televizoriaus vertė yra 50 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nurodyta televizoriaus vertė pagrįsta, todėl ieškovui šia verte ir buvo priteistas turtas. Ieškovas svetainės baldų komplekto kainą nurodė 300 Eur, o atsakovė – 150 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi fotonuotraukas, šalių paaiškinimus pažymi, kad baldų komplektas yra akivaizdžiai nuvertėjęs, todėl realią rinkos kainą labiau atitinka atsakovės nurodyta vertė, todėl svetainės baldų komplektas 150 Eur verte atiteko ieškovui. Teismas pagrįstai minkštus baldus priteisė ieškovui pagal atsakovės nurodyta 20 Eur vertę.

Virtuvinių baldų komplektas, šaldytuvas, skalbimo mašina, virtuvinis stalas su kėdėmis, sofa-lova, kilimas, dujinė viryklė, du siurbliai, žoliapjovė atiteko atsakovei pagal abiejų šalių nustatytų kainų vidurkį, teismui nenustačius kitų kainos kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai miegamojo komplektą įvertino 150 Eur suma, atsižvelgdamas į jo būklę, fotonuotraukas, šalių paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas miegamojo komplekto vertės nenurodė, o apeliantės nurodyta 50 Eur vertė nelaikytina objektyvia ir atitinkančia rinkos kainas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo nurodyta 500 Eur kieto kuro katilo vertė nėra objektyvi rinkos kaina dėl savo nusidėvėjimo, todėl teismas pagrįstai šiam daiktui netaikė šalių nurodytų kainų vidurkio ir atsižvelgdamas į oficialias rinkos kainas sprendė, kad padėvėto katilo vertė yra 100 Eur. Ieškovas, nesutikdamas su teismo nustatyta verte, nepateikė apeliacinėje instancijoje įrodymų, pagrindžiančius jo nurodytą kieto kuro katilo kainą rinkoje. Apelianto nurodyta itin didelė kieto kuro katilo kaina, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti taikoma naujam daiktui, o nusidėvėjusio daikto vertė nėra pagrįsta jokiais dokumentais ir įrodymais. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas nenori šio daikto prisiteisti už 500 Eur vertę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šį dalintiną bylos šalių turtą.

Byloje apeliantas ginčija jo naudai priteistos kompensacijos dydį už namo pagerinimo darbus t.y. už atliktą namo lubų remontą, pakeistus plastikinius langus, stogo bei kamino apskardinimą ir pastatytą malkinę. Iš ieškovo pateiktų papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad už stogo skardinimą, kamino skardinimą, kamino įdėklą ir palangių apskardinimo medžiagas bei darbą buvo sumokėta 1195 Eur (111 b. l.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė nepaneigė jog nekilnojamas turtas buvo pagerintas pakeitus langus ir atlikus ieškovo nurodytus skardinimo darbus, kurių dalį ieškovė pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad darbai atlikti šalims gyvenant santuokoje, laikytina, kad abi šalys savo lėšomis prisidėjo prie minėtų darbų atlikimo ir turto, kuris tenka atsakovei, pagerinimo. Apeliantas pripažįsta, kad įdėtos lėšos už turto pagerinimą turi būti dalinamos, jo naudai priteistina kompensacija, lygi ½ atliktų darbų vertei, sudarytų 597,50 Eur. Iš ieškovo pateiktų papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme taip pat nustatyta, kad už 9 naujus plastikinius namo langus buvo sumokėta 2148 Eur (112-114 b. l.). Apeliantui priteistina kompensacija, lygi ½ langų vertei, sudarytų 1074 Eur.

Apeliantas nurodo, kad lubos buvo pakeistos 3 kambariuose ir virtuvėje, todėl galėjo kainuoti apie 348 Eur, nesutinka su teismo priteista jam 87 Eur kompensacija už atliktą lubų remontą, nurodo, kad tiek galėjo kainuoti vieno kambario lubų remontas. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą ir nekeičia šioje dalyje skundžiamo teismo sprendimo, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Malkinės pastatymo įvertinimo 58,50 Eur šalys neginčija, dėl jos vertės teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Atmetant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad būtų neteisinga atsakovui nepriteistą nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalį kompensuoti atsakovui nereikalingais kilnojamaisiais daiktais. Teisėjų kolegija, vadovaujasi CK 3.127 straipsnio 3 d. nuostatomis, kad reikia parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, ir iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Todėl sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovui iš atsakovės už atliktus turto pagerinimo darbus priteistos kompensacijos dydžio dalyje. Todėl teismo priteista 464,75 Eur piniginė kompensacija už atliktus turto pagerinimo darbus padidinama iki 1817 Eur.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 2080 Eur kompensaciją už atitenkantį didesnės vertės jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka 4550 Eur vertės turtas, o ieškovui atitenka 390 Eur vertės turtas (4550-390=4160:2=2080).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei net ir nurodant, kad ji neturi galimybės mokėti ieškovui teismo priteistos kompensacijos, būtent jai lieka didžioji dalis santuokoje įgyto turto, tuo tarpu ieškovas lieka be būsto, todėl kompensacijos dydžio, atsižvelgiant į abiejų buvusių sutuoktinių interesų pusiausvyrą, mažinti negalima.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo teisėtumo, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo A. P. apeliacinį skundą ir iš dalies pakeisti skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą. Atsakovės S. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovo skundas tenkintinas iš dalies. Byloje pagrįstas tik 74,37 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, todėl jam iš atsakovės priteisiama 37 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteisti iš S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) A. P. (a . k. (duomenys neskelbtini)) 2080 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį ir 1817 Eur piniginę kompensaciją už atliktus turto pagerinimo darbus, viso 3897 Eur piniginę kompensaciją.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) A. P. (a . k. (duomenys neskelbtini)) 37 Eur žyminio mokesčio.