Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-1010/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
1-179-1010/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03047-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-1010/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03047-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Klaipėda
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Mindaugui Stonkui,

kaltinamajam T. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbantis,

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, tai yra jis 2019 m. sausio 21 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. ir N. M. priklausančios gyvenamosios sodybos vasarinėje virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia spyrė tris kartus broliui T. M. į pilvo sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, taip sumušė T. M., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo su dislokuotu 10-o šonkaulio lūžimo, jo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai).

Kaltinamasis T. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad viskas įvyko per gėrimą. Datos tiksliai neatsimena, galėjo būti ir 2019 m. sausio 21 d., vakare, namuose (duomenys neskelbtini), gėrė su broliu T. M. ir susimušė. Tris kartus broliui spyrė į šoną. Brolis nugriuvo, iškvietė greitąją pagalbą. Broliui sulaužė šonkaulį. Atsiprašė brolio, jis atleido, civilinį ieškinį atlygino. Mano, kad dėl muštynių kaltas gėrimas. Teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kur nurodė, kad su broliu dvyniu T. M., gyvena mamai N. ir tėčiui A. M. priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje vasarinėje virtuvėje. 2019 m. sausio 21 d., pirmadienį, apie 18 val., mama pakvietė jį ir brolį T., ateiti į gyvenamąjį namą, švęsti jos gimimo dienos. Tada jis ir brolis T. nuėjo. Be jo ir brolio T., į mamos gimimo dienos šventę, buvo susirinkę daugiau giminaičių. Šventės metu jis ir visi kiti svečiai gėrė degtinę. Per visą vakarą jis asmeniškai išgėrė apie 1 litrą degtinės. Šventei pasibaigus, jau vėlai vakare, kiek tada buvo valandų, nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo, tačiau neneigia, jog galėjo būti apie 22 val. 30 min., jis ir brolis T., jau būdami gerokai apgirtę, parėjo į namus, tai yra vasarinę virtuvę. Tik parėjus namo, brolis T. dėl kažko pradėjo ant jo šūkauti, keiktis. Jis, būdamas apgirtęs, susinervino, kad brolis T. jam neduoda ramybės, koja apauta batu spyrė broliui T. tris kartus į pilvą. Po trečio spyrio brolis T. nugriuvo ant grindų. Nugriuvęs, brolis T. sąmonės praradęs nebuvo. Jis iš karto atsistojo, susiėmęs už pilvo sudejavo, jog skauda ir išėjo į lauką. Netrukus brolis T. parėjo į vidų. Apie tai, kad jis iškvietė medikus ir policiją, nieko nesakė. Netrukus į jų sodybą atvyko policijos pareigūnai ir jį dėl brolio T. sumušimo sulaikė. Atvykę medikai brolį T. išsivežė į Šilalę, į ligoninę. Konflikto metu vasarinėje virtuvėje buvo tik jis ir brolis T. (b. l. 78-81, 99- 101).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jog jis ir brolis T. M. iki 2019 m. sausio 21 d., gyveno (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamojoje sodyboje, vasarinėje virtuvėje. Sodyba ir ta vasarinė virtuvė, kurioje jie gyveno, priklauso jų tėvams N. ir A. M.. Sausio 21 d. yra mamos N. gimimo diena. 2019 m. sausio 21 d., jau vakarop, kiek tada buvo valandų, nebeprisimena, lauke jau buvo tamsu, mama pakvietė ateiti į gyvenamąjį namą švęsti jos gimimo dienos. Kai jis su broliu T. nuėjo, pas mamą į gimimo dieną jau buvo susirinkę daugiau giminaičių. Gimimo dieną jie šventė kelias valandas. Švęsdami gėrė degtinę. Tiek jis, tiek brolis T. gėrė degtinę. Jau būdami gerokai apgirtę, su broliu T. išėjo į vasarinę virtuvę miegoti. Kiek tada buvo valandų, jis nežino, negali pasakyti. Tačiau neneigia, jog galėjo būti 2019 m. sausio 21 d. vakaras, apie 22 val. 30 min. Parėjus į vasarinę virtuvę, kadangi buvo gerokai apgirtęs, dėl kažko, net pats nežino dėl ko, pradėjo šūkauti, keiktis. Brolis T. liepė ramintis, nutilti. Kai jis brolio T. nepaklausė, toliau šūkavo, brolis T. priėjo prie jo ir koja apauta batu spyrė jam tris kartus į pilvo sritį. Po paskutinio spyrio, kuris buvo stipriausias, jis pajautė labai stiprų skausmą pilvo dešinėje pusėje ir nugriuvo ant grindų. Pirmi du spyriai taip pat buvo stiprūs, jam sukėlė fizinį skausmą. Tačiau po jų jis nenugriuvo, liko stovėti. Po to, kai nugriuvo, brolis T. jo nebemušė, nespardė. Besikeldamas nuo grindų, pajuto stiprų skausmą pilvo dešinėje, ties dešinės pusės šonkauliais. Skausmas buvo toks stiprus, kad jis sudejavo. Atsistojęs išėjo į lauką. Kadangi labai skaudėjo pilvo dešinėje, ties dešinės pusės šonkauliais, jis pagalvojo, jog ko gero brolis T. sulaužė jam šonkaulius, todėl paskambino ir išsikvietė greitąją med. pagalbą. Tą patį vakarą jis buvo išvežtas į Šilalės ligoninę. Ten buvo suteikta pirmoji med. pagalba, padaryta rentgeno nuotrauka. Jis buvo išleistas namo. Po to, daugiau į medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Kaip vėliau sužinojo, 2019 m. sausio 21 d. vakare, brolis T., spirdamas jam tris kartus į pilvo sritį, sulaužė dešinės pusės vieną šonkaulį. Dėl sumušimo ir sužalojimo jis jokių išlaidų nepatyrė, todėl byloje civilinio ieškinio nereiškia. Brolis T. dėl sumušimo, šonkaulio sulaužymo jo atsiprašė, todėl jis broliui T. atleido, jokių pretenzijų neturi ir nereiškia (b. l.26-28, 42-45).

Iš 2019-01-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamojoje sodyboje, kurioje yra gyvenamasis namas, kuris apžiūrėtas (b. l. 11-14).

Iš specialisto išvados Nr. G210/2019(03) matyti, kad T. M. nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su dislokuotu 10-o šonkaulio lūžimu, dėl ko T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38-39).

Iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad T. M. 2019-01-21 23.40 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas (b. l. 65).

Pagal Lietuvos Respublikos 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis T. M. 2019 m. sausio 21 d., apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – brolį T. M.. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis T. M. suprato, kad smurtauja prieš savo brolį kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamojo T. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nukreipta į brolio sveikatą, ja Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padaryta žala už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, kuri atlyginta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis, T. M. nedirba, nevedęs, yra baustas administracine tvarka. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, davė parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. M. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, T. M. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas T. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 21 d. 23.10 val. iki 2019 m. sausio 22 d. 12.31 val. (viena para).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja.

Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai T. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais jam skiriami įpareigojimai: per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir du mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu T. M. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, naikintina.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 30.52 eurų dydžio civilinį ieškinį. Kadangi padarytą žalą įtariamas T. M. atlygino, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, kuriame nurodė, kad jiems yra žinomos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 51-53, 60, 61-62). Ieškovo pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, įpareigoti T. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir du mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 21 d. 23.10 val. iki 2019 m. sausio 22 d. 12.31 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo T. M. pareikšto 30,52 Eur dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė