Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-63-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-22
Bylos Nr.
1S-63-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-63-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo T. M. (toliau – T. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-923 taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., 2014 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., jam paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu buvo subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, nustatant T. M. galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 13 d., jos pabaiga – 2018 m. lapkričio 13 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. lapkričio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-923 nutarta taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis T. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. lapkričio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-923 taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Skundu teigiama, kad sąlygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. nuostatose, tačiau nei padaryto nusikaltimo sunkumas, nei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas ar ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos komentuojamame straipsnyje nenurodomos, todėl, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis išskirtinai šiais motyvais, atsisakė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžiama, kad T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinės rizikos grupei ir atitinka 43 balus, šiuo metu jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gyvendamas besargyboje nei karto nenusižengė, elgiasi pavyzdingai, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, kas, nuteistojo vertinimu, įrodo, jog šiuo metu jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Būdamas laisvėje jis uždirbtų daugiau, todėl galėtų padengti ženkliai didesnę ieškinio dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 43 balai. Šiuo aspektu akcentuotina, kad tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priklauso ne žemos bet vidutinės rizikos grupei, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama nuteistojo pažanga ją mažinant ir tokiu atveju ji turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors skundu apygardos teismui T. M. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo skatintas, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, T. M. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, dėl ko, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, T. M. 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo supažindintas su jo atžvilgiu sudarytu individualaus darbo planu, kurį aktyviai vykdant nuteistasis buvo įdarbintas Pravieniškių Valstybės įmonės prie pataisos namų Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare. Jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos. Bausmės atlikimo metu T. M. buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos, dėl ko jis buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių ir įdarbintas Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ darbininku. Vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, nuteistasis periodiškai dalyvavo sporto bei kituose visuomeniniuose renginiuose, užimtumo programose, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo (viso bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė pataisos namų režimo tvarką, 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda, tačiau tai buvo padaryta dar iki T. M. supažindinimo su jo atžvilgiu sudarytu socialinės reabilitacijos planu), už gerą elgesį, visuomeninę veiklą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo skatintas tris kartus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats T. M., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei grupei, dėl ko, kaip minėta, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos.

Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pažymėtina, jog, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas iš T. M. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai galinčių paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Vertinant šio kriminogeninio veiksnio įtaką tolimesnei nuteistojo elgesio korekcijai, pažymėtina, jog nusikaltimus, už kurių padarymą T. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors šiuo metu T. M. kategoriškai teigia laisvėje parinksiąs išimtinai socialų draugų ratą bei nebendrausiąs su kriminalinės orientacijos asmenimis, tačiau tokie nuteistojo teiginiai, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja ne tik su savo šeimos nariais, abejotini.

Abejonių pakankama T. M. elgesio korekcija kelia ir jo mąstymas bei elgesys, kas vėlgi pripažįstama vienu iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Remiantis pateiktais duomenimis, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina savo ankstesnio patyrimo, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, turi realių ilgalaikių tikslų, tačiau nekonkretizuoja žingsnių, kaip juos reikėtų pasiekti. Nors T. M. ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis pripažįsta problema ir to, kaip supranta, kiek jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, T. M. savivertė aukšta, savo neigiamų savybių jis neįvardina, jo savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, save nuteistasis pateikia išimtinai iš socialios pusės, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu jis vis dar nesuvokia savo nusikalstamo elgesio padarinių, yra linkęs juos sumenkinti. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, paties nuteistojo teigimu, jis neprisimena savo smurtinių veiksmų, pažymint, jog nusikaltimų metu jis pats buvo sužeistas, naudojo tik gynybą, o savo kaltę pripažįsta tik todėl, kad buvo nuteistas galutiniu teismo sprendimu. Šiame kontekste įvertintinas ir nuteistojo elgesys jam inkriminuotų nusikaltimų kontekste. Sutinkamai su 2015 m. lapkričio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. M. pasižymi impulsyvumu, ką patvirtina ir jam inkriminuotų nusikaltimų ciniškumas (kitam asmeniui buvo smogta peiliu į nugaros sritį be jokios aiškios priežasties) bei spontaniškumas (nusikaltimai įvykdyti be jokios aiškios priežasties, leidžiant savo laisvalaikį su draugais), tuo tarpu pats T. M. nusikaltimų pobūdis rodo, jog smurtinis elgesys yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šiame kontekste įvertinant dar ir tai, kad spręsdamas konfliktus nuteistasis yra naudojęs fizinę jėgą ne vieną kartą, bei nesant duomenų, patvirtinančių pakankamas nuteistojo pastangas bausmės atlikimo metu koreguoti savo agresijos protrūkius, pagrindo manyti, jog toks nuteistojo elgesys nepasikartos laisvėje, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad būtent T. M. impulsyvumas bei smurtinis elgesys priskiriamas jo kriminogeniniams veiksniams, neabejotinai galintiems paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ateityje, šio kriminogeninio veiksnio eliminavimui nuteistasis turėtų skirti daugiau savo laisvo laiko pataisos namuose. Ir nors, nuteistojo įsitikinimu, jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis bei padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu skiriant jam bausmę, tačiau šios aplinkybės, neabejotinai padedančios teismui įvertinti nuteistojo elgesį bei jo pokyčius, neturėtų būti sumenkinamos ir sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Aptariamu atveju bausmės skyrimo klausimas nėra svarstomas, o įvertinti visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismą įpareigoja įstatymas, o būtent – BVK 157 str. 1 d. nuostatos.

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, jog nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes sprendžiant T. M. lygtinio paleidimo klausimą. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, dėl jo diskriminavimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos, kadangi akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors 2015-11-11 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas blaivus, tačiau ši aplinkybė prieštarauja apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, kaip matyti iš Liteko sistemos duomenų, nusikalstamas veikas, už kurias buvo teisiamas anksčiau, jis taipogi padarė būdamas neblaivus, tačiau šios aplinkybės, tinkamai įvertintos nebuvo, nors akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas UAB „E.“, ką patvirtina jo pateikta pažyma, kadangi ši aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau, tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje. Tokia išvada darytina įvertinus ir jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį – jie nėra susiję su finansinės naudos siekimu ar pragyvenimo lėšų stygiumi.

Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas