Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1513-259/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-15
Bylos Nr.: e2A-1513-259/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11712-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Suinteresuotas asmuo: G. S.
Advokatai: Janina Argustaitė

Kategorijos

2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje

Civilinė byla Nr. e2A-1513-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11712-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 2.2.1.5.; 3.4.5.5.; 3.4.5.6. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. įgaliotos atstovės advokatės Janinos Argustaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S., suinteresuotas asmuo G. S., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama:

1.1. pripažinti fizinį asmenį E. S. neveiksnia turtinių santykių srityje: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); bei asmeninių neturtinių santykių srityje: 1) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią- auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. įvaikinti ir kt.); 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 4) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

1.2. pripažinus E. S. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti globą ir skirti jos globėja bei turto administratore G. S..

1.3. pripažinti E. S. ribotai veiksnia turtinių santykių srityje: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); bei asmeninių neturtinių santykių srityje: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

1.4. Pripažinus E. S. ribotai veiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti rūpybą bei skirti rūpintoją G. S.. (2 t., e. b. l. 1-7).

2. Nurodė, kad į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi E. S. sesuo G. S., vienintelė E. S. giminaitė, dėl jos pripažinimo neveiksnia. 2000 metais E. S. susirgo (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko jos psichinė būklė blogėjo. Ligos paūmėjimo atvejais tenka kviesti greitąją ir policiją, kad galėtų išvežti ją į ligoninę gydyti. Pati E. S. gydytis nevažiuoja, vaistus vartoja savo nuožiūra. E. S. būna agresyvi, jos bijo kaimynai, į namus sesuo nieko neįsileidžia, sako, kad visi jai kenkia. Paskutiniu metu E. S. sunkiai susitvarko su mokesčiais, pametė asmens dokumentus. Telefonu kalba ne į temą, grasina policija. Nusiprausti, pavalgyti, nusipirkti maisto sesuo sugeba pati, bet kai kas nors sugenda, ji tuo pasirūpinti negali. G. S. ir jos sūnaus pastangas padėti E. S. laiko kenkimu. Iš Kauno miesto poliklinikos pateikto E. S. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad poliklinikos psichikos sveikatos centre (toliau - PSC) E. S. lankėsi 2000 m. rugpjūčio 2 d. – 2016 m. sausio 22 d. laikotarpiu dėl lėtinės psichikos ligos - (duomenys neskelbtini). E. S. nekritiška savo būsenos atžvilgiu, atsisakydavo vartoti rekomenduotus medikamentus arba vartodavo juos ne visus ir savo nuožiūra. Dažnai buvo gydyta psichiatrijos profilio stacionaruose dėl psichikos būklės pablogėjimo (dažniausiai ne savo noru, dėl konfliktų su kaimynais, kai būdavo kviečiama policija). Nuo 2016 m. sausio mėn. E. S. poliklinikos PSC nesilanko, atsisakiusi rekomenduoto gydymo. Iš Respublikinės Kauno ligoninės 2019 m. balandžio 10 d. atsakymo matyti, kad E. S. ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2000 metų gydėsi eilę kartų, paskutinį kartą nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 22 d. E. S. netekėjusi, gyvena viena tame pačiame name kaip ir sesuo G. S.. E. S. vaistus gėrė nereguliariai, vėliau visai nutraukė, laiką leisdavo prekybos centruose, namo grįždavo vakarais, su seserimi bendrauja mažai, vakarais atsidariusi langą šaukia, spjaudosi. Iš ligos išrašo taip pat matyti, kad E. S. iki 2022 m. vasario 7 d. nustatytas 30 proc. darbingumas. Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK 2019 m. kovo 28 d. atsakymo matyti, kad dėl E. S. neteisėtų veiksmų policijai buvo pranešta 4 kartus. Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinio darbuotojo 2019 m. birželio 17 d. išvadoje Nr. NV-69 45 nurodyta, jog E. S. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus šešiose turtinių ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse. E. S. palaiko tvarką būste, pasirūpina asmens higiena, geba apsipirkti, pasigaminti maistą, tačiau nesugeba teisingai apskaičiuoti ir sumokėti komunalinių mokesčių, kyla sunkumų suprasti informaciją ir savarankiškai įvertinti aplinkybes bei numatyti pasekmes dėl savo sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (1 t., e. b. l. 76).

4. Fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. įgaliota atstovė advokatė Janina Argustaitė pateikė atsiliepimą į Kauno apygardos prokuratūros patikslintą pareiškimą, kuriame prašė pripažinti E. S. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir netenkinti patikslinto Kauno apygardos prokuratūros pareiškimo (2 t., e. b. l. 63-73). Nurodė, kad fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. dalyvavimas yra būtinas, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl jos veiksnumo ir ji turi būti išklausyta. Byloje nėra sveikatos priežiūros įstaigos išvados, kurios pagrindu būtų galima spręsti, kad E. S. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje. Teismo psichiatrijos eksperto pateikta išvada dėl E. S. galimybių dalyvauti teismo posėdyje yra tik rekomendacinio pobūdžio. Neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tiek Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, tiek tarptautiniuose dokumentuose, kai sprendžiami klausimai dėl asmens neveiksnumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tikslingumo visos abejonės turi būti vertinamos asmens naudai ir visais atvejai turi būti taikoma kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. E. S. nors ir serga nuo 2000 metų, tačiau visus 20 metų gyvena viena, pati asmeniškai apsirūpina maistu, nusiperka, pasigamina, tvarkosi butą, rūpinasi asmens higiena, moka mokesčius, lankosi psichiatrijos centre, vartoja vaistus, rūpinasi laisvalaikiu, t. y. gyvena savarankiškai. Nėra duomenų kad E. S. būtų pažeidusi savo teises ir interesus ne savo naudai visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš E. S. ligos istorijos matyti, kad beveik visais atvejais E. S. būdavo pristatoma į psichiatrines ligonines sesers iniciatyva priverstinai su policija. Pati E. S. nurodo, kad sesuo siekia jai pakenkti ir tai tikėtina, nes šios aplinkybės užfiksuotos medicininiuose dokumentuose. Pati E. S. nurodo, kad sesuo trukdo jai nueiti į parduotuvę, išeiti ramiai pasivaikščioti. Per 20 metų G. S. tik dabar kreipėsi į prokuratūrą dėl E. S. pripažinimo neveiksnia, nes siekia turtinės naudos. G. S. nori parduoti žemės sklypą, kurį valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise su E. S., tačiau negali to padaryti be E. S. sutikimo. Akivaizdu, kad apie E. S. gyvenimo būdą jos sesuo G. S. sužino tik slapčia patekusi į E. S. butą ir taip pažeisdama jos teisę į privatų gyvenimą. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 metų E. S. psichikos būklė nėra pablogėjusi, ji elgiasi ramiai. E. S. šiuo metu yra 58 metai, o Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos klinikos docentas A. G. yra nurodęs, kad šios amžiaus grupės ligoniai, sergantys (duomenys neskelbtini), paprastai patiria ligos eigos palengvėjimą. A. G. teigimu (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų būklę pabloginti gali perdėtai juos kontroliuojantys giminaičiai, o tai sukelia priešiškumą, todėl svarbus ne sergančiojo, bet jo šeimos narių elgesio koregavimas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad G. S. netinkamas elgesys iššaukia E. S. būklės pablogėjimus. Esant šioms aplinkybėms, E. S. pripažinimas neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse yra neproporcinga priemonė, prieštaraujanti E. S. teisėtiems interesams. Atitinkamai G. S. yra netinkama būti savo sesers E. S. globėja dėl priešiškumo sesers atžvilgiu ir kenkimo jos sveikatai perdėtai kontroliuojant E. S..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu patikslintą pareiškimą tenkino ir pripažino E. S. ribotai veiksnia tokioje turtinių santykių srityje, kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), bei asmeninių neturtinių santykių srityje, tokioje kaip savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), nustatė E. S. rūpybą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje bei asmeninių neturtinių santykių srityje, paskyrė E. S. rūpintoja (šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse) G. S. bei pripažino E. S. neveiksnia ir nustatė sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sąrašą: turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 3) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 5) dalyvavimas ūkinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 4) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius), nustatė E. S. nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, paskyrė E. S. globėja (šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse) ir turto administratore G. S. (2 t., e. b. l. 79-85).

6. Teismas nustatė, kad E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vaikų neturi, tėvas K. S. mirė 2003 m. birželio 22d., motina M. S. mirė 2004 m. spalio 24 d. Medicininiai dokumentų išrašai patvirtina, kad E. S. diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), nustatytas 30 proc. darbingumas. 2019 m. birželio 17 d. Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinės darbuotojos išvadoje Nr. NV-69 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nustatyta, kad E. S. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus tiek turtinių santykių srityse, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse.

7. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė E. S. psichinei būsenai nustatyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2020 m. kovo 5-20 d. laikotarpiu atliko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę bei priėmė ekspertizės aktą Nr. 83TPK-157/2020, kuriame pateikė išvadą, jog E. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). E. S. pagal esamą psichikos būsena negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 4) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). E. S. pagal esamą psichikos būseną iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas) bei asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). E. S. pagal esamą psichikos būsena dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, ji nesupras civilinio proceso esmės.

8. Teismas pažymėjo, kad teismo psichiatro eksperto Sigito Simanausko išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Nors asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, E. S. atstovė su patikslintu pareiškimu nesutiko, tačiau įrodymų, kurie paneigtų ekspertų išvadas byloje, nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvada.

9. Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdamas į pareiškėjos atstovo, suinteresuoto asmens G. S., išvadą teikiančios institucijos atstovės nurodytas aplinkybes bei į E. S. sveikatos būklę, kad dėl ligos ji iš dalies negali ar visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, darė išvadą, kad esant tokiems įrodymams, E. S. pripažįstama ribotai veiksnia ir neveiksnia turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CK 2.11 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

10. Teismo pažymėjo, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, gali būti išsprendžiamas ir globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globa nustatoma siekiant apsaugoti neveiksnaus tam tikrose srityse pilnamečio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnis, 3.245 straipsnis, 3.277 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikrose srityse ar ribotai veiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas konstatavo, kad pripažinus E. S. ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai reikalinga kito asmens pagalba, todėl nustatė jai nuolatinę globą ir rūpybą tam tikrose srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia (CPK 505 straipsnio 3 dalis).

12. Spręsdamas dėl suinteresuoto asmens G. S. paskyrimo globėja ir rūpintoja, teismas įvertino, kad G. S. sveikatos būklė leidžia būti globėja ir rūpintoja. Ją skirti neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintos E. S. globėja ir rūpintoja rekomenduoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, kiti asmenys nepretenduoja tapti E. S. globėjais ar rūpintojais. Duomenų, kad G. S. moralinės ir kitos savybės neleistų tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijų neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintos E. S. atžvilgiu, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintai E. S. nustatoma nuolatinė globa ir rūpyba. E. S. globėja ir rūpintoja teismas paskyrė G. S. (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

13. Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centro“ duomenimis nustatė, kad E. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypo su statiniais, esanti (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad globėja skiriamas asmuo – G. S. taip pat skiriama ir turto administratore bei išaiškino jai jos kaip globėjos, rūpintojos ir turto administratorės teises ir pareigas (CPK 508 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. įgaliota atstovė advokatė Janina Argustaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir Kauno apygardos prokuratūros patikslinto pareiškimo netenkinti bei priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas (2 t., e. b. l. 105-112). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant asmeniui, kurį buvo prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. tuo pažeidžiant CPK 464 straipsnio 2 dalį, nes byloje nebuvo pateikta sveikatos priežiūros įstaigos išvada, kurią duoda Gydytojų konsultacinė komisija. Neįgaliųjų galimybę dalyvauti teisiniuose procesiniuose santykiuose reikalauja užtikrinti ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija (13 straipsnis). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Neatvykus E. S. į posėdį pirmosios instancijos teismas turėjo imtis CPK 467 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių atvesdinant E. S. į teismo posėdį.

14.2. E. S. nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą, nes teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti jos seseriai G. S. arba apskritai nebuvo siunčiami.

14.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas remiasi išimtinai teismo psichiatro eksperto Sigito Simanausko išvada, t. y. medicininiu kriterijumi, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir byloje nustatytoms aplinkybėms. E. S. nuo 2000 metų, kai diagnozuotas susirgimas, visus 20 metų gyvena viena dviejų kambarių bute. Pati asmeniškai apsirūpina maistu, nusiperka, pasigamina, pasiima banke jai skirtą pašalpą kiekvieną mėnesį, susitvarko butą, moka komunalinius mokesčius, rūpinasi asmens higiena ir vartoja vaistus, valdo ir naudoja turimą nekilnojamąjį turtą. Pati G. S. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pas seserį bute buvo vieną kartą, kai buvo tikrinami vandens skaitliukai. Visa tai patvirtina E. S. gebėjimus tvarkytis savarankiškai. Aplinkybė, kad kaimynai priešiškai nusiteikę E. S. atžvilgiu dėl jos agresijos turėtų būti vertinama kritiškai, nes nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, be to visuomenė netolerantiška psichikos ligoniams. Pati E. S. paskutinį kartą dėl būklės paūmėjimo gydyta 2017 metais, be to ir pati G. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. S. elgiasi ramiai, todėl akivaizdu, kad liga neprogresuoja. Iš teismo posėdžio metu duotų G. S. parodymų, galima spręsti kad ji siekia E. S. pripažinti neveiksnia dėl numatomos namo, kuriame gyvena ji ir E. S., renovacijos, kad E. S. netrukdytų priimti sprendimų ir vykdyti renovacijos, tačiau gyvenamojo namo renovacija dar nepaskirta ir šiuos klausimus galima išspręsti kitais būdais civilinės teisės pagalba. Akivaizdu, kad pati G. S. nelaiko savo sesers neveiksnia. Be to socialinė darbuotoja yra rekomendavusi E. S. pripažinti tik ribotai veiksnia. Taigi, nėra pagrindo pripažinti E. S. iš esmės neveiksnia daugumoje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių.

14.4. E. S. pripažinimas neveiksnia ir ribotai veiksnia lems dar didesnę jos kontrolę, kurią vykdo G. S., o tai pablogins E. S. sveikatos būklę, kils dar didesnių konfliktų grėsmė. CPK 467 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Tuo tarpu aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai sprendė priešingai.

Atsiliepimas

15. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. įgaliotos atstovės advokatės Janinos Argustaitės apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 123-126). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos E. S. procesinės teisės. Tai, kad E. S. nepasinaudojo jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis, galimai susiję ir su jos psichinės sveikatos būkle bei patvirtina išvadą, jog ji negeba ar turi sunkumų priimti kasdienius sprendimus, adekvačiai reaguoti ir pilnaverčiai dalyvauti socialiniame gyvenime. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų procesinių priemonių tam, kad išaiškinti E. S. jos teises bei užtikrinti jų realizavimą, t.y. jai asmeniškai buvo siunčiami procesiniai dokumentai, 2020 m. gegužės 18 d. šaukimas į 2020 m. birželio 2 d. vyksiantį teismo posėdį jai buvo įteiktas asmeniškai, tačiau nei ji pati nei jos atstovė advokatė Janina Argustaitė E. S. nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė. Be to, E. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. byloje atstovavo ir dabar atstovauja jai skirta advokatė. Teismo psichiatrijos ekspertizė atlikę ekspertai 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-157/2020 konstatavo, jog E. S. pagal esamą psichikos būseną dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, nes ji nesupras civilinio proceso esmės. Ši ekspertų išvada yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 464 straipsnio 2 dalies normą, o priverstinis atvesdinimas CPK 467 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka galimai neigiamai paveiktų E. S. psichikos sveikatos būklę.

15.2. Tai, kad E. S. elgiasi neadekvačiai, patvirtina jos veiksmai rengiant teismui medžiagą kreiptis dėl jos pripažinimo ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose srityse. E. S. neįsileido socialinių darbuotojų, policijos pareigūnų niekaip nepaaiškindama tokio savo elgesio motyvų, teismo psichiatrinė ekspertizė jai buvo atlikta tik teismui priėmus 2020 m. vasario 5 d. nutartį dėl priverstinio E. S. nusiuntimo ambulatorinei ekspertizei atlikti, kur ji taip pat galėjo susipažinti du teismo nutartimi skirti jai psichiatrinę ekspertizę ir sužinoti, dėl kokių priežasčių tokia ekspertizė skirta.

15.3. Apeliaciniame skunde grindžiant E. S. gebėjimą pasirūpinti savimi bylos medžiaga yra pateikiama selektyviai, G. S. priešiškumą seseriai grindžiant epikrizių, aprašančių E. S. psichinės ligos simptomus, duomenimis. Paneigiant skundo motyvus ir vertinant E. S. būklę, gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ne tik medicininiais kriterijais, be aukščiau aptartų aplinkybių, susijusių galimai ligos sąlygota E. S. asocialia pozicija su niekuo nebendrauti, neįsileisti į gyvenamąsias patalpas jokių asmenų,

15.4. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio kito asmens, išskyrus seserį G. S., su kuriuo E. S. palaikytų kokius nors santykius, kuris galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi, E. S. globa, jos teisių ir interesų įgyvendinimu, todėl kritiškai vertinti G. S. paaiškinimus nėra pagrindo, o skundo motyvai dėl jos materialinio suinteresuotumo nepagrįsti, kadangi globėjas, rūpintojas neįgyja teisių į globotinio turtą. Iš G. S. paaiškinimų seka, jog E. S. liga galimai progresuoja, gyvendama tame pačiame name ji mato, kad seseriai reikia vis daugiau pagalbos priimant kasdienius sprendimus. Tai, jog E. S. reikalinga pagalba nustatė ir socialinė darbuotoja, atlikusi E. S. gebėjimų vertinimą. Aplinkybes dėl jos negebėjimo pasirūpinti savimi patvirtina ir E. S. medicininiai dokumentai, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK 2019 m. kovo 28 d. raštas.

15.5. 2020 m. kovo 20 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-157/2020 aprašoma E. S. psichikos būsena. Atsižvelgiant į galimai ligos sąlygotą priešiškumą, įtarumą visiems aplinkiniams, taip pat ir sesei, įvertinus tai, kad daugiau artimų giminaičių ar kitų asmenų, sutinkančių būti E. S. globėjais nėra, o artimųjų asmenų teikiama globa yra prioritetinė lyginant su institucine, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išvadas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl E. S. neveiksnumo ir riboto veiksnumo tam tikrose srityse, o jos globėja ir rūpintoja paskyrė G. S..

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, E. S. įgaliotos atstovės advokatės Janinos Argustaitės apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 135). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas su E. S. psichikos liga susijusias aplinkybes, tuo tarpu apeliantė yra neįsigilinusi į psichinės ligos – (duomenys neskelbtini) – specifiką, nes šia psichikos liga sergantys asmenys yra priešiškai nusitekę visų asmenų, ne tik suinteresuoto asmens G. S. atžvilgiu.

Šalies argumentai

16.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad E. S. į teismo posėdį turėjo būti atvesdinta, nes ji jau patyrė traumą, kai teko atvesdinti atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Jos atvesdinimas į teismo posėdį būtų dar labiau pabloginęs jos būklę, o pati E. S. nesuprato, kad turi vykti į teismo posėdį, nors teismo šaukimai jai buvo įteikti.

16.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad E. S. geba pasirūpinti savimi, nes bėgant metams jos būklė ir gebėjimai prastėja, nors šiuo metu ir nestebimas ryškus psichikos ligos progresas. Gyvendama tame pačiame name eilę metų suinteresuotas asmuo G. S. geriausiai mato susidariusią situaciją, todėl priėmė sprendimą kreiptis dėl E. S. pripažinimo ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose srityse, kad pagelbėti seseriai ir nepalikti jos likimo valiai. Tuo tarpu apeliantė prašydama atmesti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros patikslintą pareiškimą siekia priešingo rezultato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl Kauno apygardos teismas tikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pateikto apeliacinio skundo ribose.

18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens E. S. pripažinimo ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių, kai kurių socialinių santykių srityse, įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti, įrodymų tinkamo vertinimo.

19. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog pareiškėja inicijavo teisme procesą dėl G. S. sesers E. S. pripažinimo ribotai veiksnia ir neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių, kai kurių socialinių santykių srityse. Pirmosios instancijos teismas nustatyta tvarka surinko rašytinius įrodymus iš įvairių gydymo įstaigų, kur buvo stebėta E. S. sveikata, kuriose ji buvo gydyta. Teismas, gavęs medžiagą iš VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (popierinės bylos 1 t., priedas), VŠĮ Kauno miesto poliklinikos (popierinės bylos 2 t., priedas), 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskyrė byloje E. S. psichinei ir fizinei būsenai nustatyti teismo psichiatrinę ekspertizę. Byloje buvo gautas 2020 m. kovo 5 - 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma, kad E. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad E. S. pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti akte įvardintose turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti akte įvardintose turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityse. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu prokuroro pareiškimą tenkino, pripažino E. S. ribotai veiksnia ir neveiksnia turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje.

20. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia E. S. atstovė advokatė, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas be faktinio ir teisinio pagrindo pripažino jos atstovaujamąją E. S. neveiksnia; byloje surinkti įrodymai abejotini, nepagrindžia teismo išvadų; kritiškai vertintina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, teismas sprendimą dėl E. S. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse priėmė neišklausęs pačios E. S..

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui pateikti procesiniai dokumentai yra pakankamai aiškūs, išsamūs motyvuoti. Byloje gautas išsamus apeliacinis skundas, suinteresuotų asmenų atsiliepimai į skundą, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra galimybė nustatyti reikšmingas ginčo aplinkybes ir, jas įvertinus, priimti procesinius sprendimus. Proceso šalių paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje kartotų pateiktų į bylą procesinių dokumentų formuluotes, nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylos šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.

Dėl priimto sprendimo byloje neišklausius teismo posėdyje E. S.

22. Apeliantė skunde kelia klausimą, ar priimtas teismo sprendimas pripažinti E. S. neveiksnia ir ribotai veiksnia teismo sprendime nurodytose srityse gali būti pagrįstas ir teisėtas, kai bylą nagrinėjant teisme, teismo posėdyje neapklausta pati E. S.. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje dalyvaujančiu asmeniu be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (CPK 464 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad E. S. buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, ją byloje atstovavo atstovė advokatė Janina Argustaitė (popierinės bylos 1 t. b. l. 44, 45). E. S. atstovė advokatė byloje pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksnia, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo tiriami byloje surinkti įrodymai. Pati E. S. apie iškeltą civilinę bylą buvo informuota, šaukimai į teismo posėdžius jai buvo teikiami asmeniškai (popierinės bylos 1 t. b. l. 83, 168). Šios aplinkybės įrodo, jog E. S. procesinės teisės bylos nagrinėjimo stadijoje buvo tinkamai užtikrintos.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau nutartyje – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad dėl psichikos ligos gali egzistuoti tam tikri teisėti ,,teisės į teismą“ apribojimai, tačiau jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą (EŽTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimas Lacarcel Menendez prieš Ispanijos Karalystę, peticijos Nr. 41745/02, 8 punktas). Naudojimasis šia teise gali būti kontroliuojamas, kai asmuo elgiasi trikdančiai. Šiais atvejais turi būti garantuojamas tinkamas atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007). EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad galimybė dalyvauti teismo procese, pačiam išdėstyti savo argumentus ir kitos procesinės teisės asmeniui negali būti atimtos tik dėl to, kad jis serga psichikos liga. Šių procesinių teisių atėmimas galimas tik tais atvejais, kai objektyvūs ir išsamūs bylos duomenys patvirtina, jog asmens psichikos būklė reikšmingu laikotarpiu neleidžia asmeniškai įgyvendinti proceso teisių, todėl šio asmens dalyvavimas procese būtų beprasmis. EŽTT sprendimuose pagal Konvencijos 6 straipsnį nurodoma, kad ribotas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijų aiškinimas yra nepateisinamas (pvz., EŽTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Hodžić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28932/14, 57 punktas). Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nuostatą, jog tais atvejais, kai fizinio asmens atžvilgiu, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, yra gauta ir patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos išvada, kad šio asmens negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam procesinių dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant (CPK 464 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę, tiriamoji E. S. buvo ekspertų apžiūrėta ir tiriama betarpiškai Kauno teismo psichiatrijos skyriaus patalpose, su ja ekspertai bendravo, naudojo ekspertinio tyrimo metodus – struktūrizuotą klinikinį pokalbį, stebėjo betarpiškai ir tyrė užfiksuotą medicininiuose dokumentuose tiriamosios psichinę būseną, vertino tiriamosios psichikos simptomus, analizavo ir vertino surinktuose byloje medicininiuose esančius duomenis. Kauno apygardos teismas, papildomai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus apie E. S. fizinę ir psichinę būklę, nustatė, kad juose yra duomenys, jog yra fiksuoti E. S. ryškūs emocijų, valios ir mąstymo sferų neigiami pokyčiai, elgesio ir mąstymo neadvekatumas, nenuoseklumas, užfiksuota jos sutrikusi orientacija, stebimi ryškūs kognityvinių funkcijų sutrikimai. Pirmiau nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog E. S. neturi galimybės asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje adekvačiai pasisakyti nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2020 m. kovo 5 - 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, jog E. S. dėl savo psichinės būklės ekspertai jos šaukti į teismo posėdį nerekomenduoja, kadangi tikėtina ji negebės suprasti teismo proceso esmės, negebės duoti paaiškinimų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo būtino pagrindo kviesti į teismo posėdį ir apklausti pačią E. S., kadangi byloje surinktų duomenų visuma suteikė pagrindą spręsti jog E. S. psichinė būsena neleis jai pačiai išdėstyti realios nuomonės svarstomu klausimu.

25. Šios nutarties 22-24 pastraipose nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bylos nagrinėjimo metu neišklausius E. S. nuomonės nagrinėjamu klausimu.

Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo

26. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, jog apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus, galimas toks teismo sprendimas (Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). Kauno apygardos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka surinko svarbius bylai rašytinius įrodymus iš gydymo įstaigų, kur buvo stebėta E. S. sveikata, kuriose ji gydyta, liudijančius apie E. S. fizinę ir psichinę būklę. Teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskyrė byloje E. S. psichinei ir fizinei būsenai nustatyti teismo psichiatrinę ekspertizę. Byloje buvo gautas 2020 m. kovo 5 - 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma, kad E. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad E. S. pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ekspertizės akte įvardijamų turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityje. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl E. S. veiksnumo tam tikrose srityse, išsamiai įvertino tiek ekspertų išvadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, taikė tiek medicininį, tiek teisinį kriterijus, t. y. ekspertizės akto pagrindu konstatavęs E. S. psichinės sveikatos sutrikimą, teismas pagrįstai sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamose teisinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog byloje surinkti įrodymai abejotini, nepagrindžia teismo išvadų pripažinti E. S. ribotai veiksnia ir neveiksnia teismo nurodomose srityse.

27. Apeliantė skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų tinkamo įvertinimo, mano, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko teismo sprendimas neteisingas (CPK 185 straipsnis). Šios nutarties 26 pastraipoje yra nurodyti motyvai, kokių įrodymų pagrindu Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą pripažinti E. S. neveiksnia tam tikrose srityse. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkina pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse. Teigdama, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliantės turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė ar netinkamai pasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Apeliacinio skundo argumentai apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, jei apeliantas konkrečiai neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą. Nuoroda į formalų pažeidimą, nepateikiant išsamių argumentų, kad pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumą, nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo procesinį dokumentą dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendime.

28. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, jog suinteresuotas asmuo G. S. elgiasi nesąžiningai siekdama pripažinti E. S. neveiksnia, dėl numatomos namo, kuriame gyvena suinteresuotas asmuo G. S. ir E. S. renovacijos, jog E. S. pripažinimas neveiksnia ir ribotai veiksnia lems dar didesnę jos kontrolę, kurią vykdo G. S.. Šios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės vertintinos kaip deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, nes nepagrįsti bylos medžiaga.

29. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodomais motyvais apeliantės skundą atmeta kaip nepagrįstą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Šalys apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog turėjo išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas