Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-84-112/2015

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr.2-10-3-00434-2014-4)

2015 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, K. Š., L. Š., M. Š., J. J. P., R. A., V. V., N. K., O. K., R. A., R. J., D. K., N. K., S. V., O. Ž., D. U., R. R., O. R. .Š, D. M., V. B., R. B., I. A., J. A. L., L. J. Ž., L. J., D. K., A. E. R., G. R., A. V. dėl įsakymo panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino ir nenagrinėjo atsakovo veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių normų kontekste, nes ginčijamas įsakymas yra administracinis aktas. Atsakovė, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Mano, kad tam, kad atsakovė galėtų įgyvendinti savo viešojo administravimo funkcijas – organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei jo pagrindu priimti ginčijamą įsakymą, tokie jo įgalinimai turėjo būti numatyti įstatyme ir priimtas įsakymas turėjo būti pagrįstas atitinkamomis įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis. Teigia, kad savininkų valia buvo išreikšta pažeidžiant įstatymo nuostatas. Kiekvienas, įgyvendindamas savo subjektinę teisę pasirinkti bendro naudojimo patalpų administratorių bei atsakovė, organizuodama tokios teisės įgyvendinimą, privalo laikytis tokios teisės įgyvendinimą nusakančių taisyklių. Pažymėjo, jog tam, kad atsakovas galėtų organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei jo pagrindu priimti ginčijamą įsakymą, tokie jo įgaliojimai turėjo būti numatyti įstatyme arba priimtas įsakymas turėjo būti pagrįstas atitinkamomis įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis. Atsakovė balsavimą raštu suorganizavo savavališkai, be jokio teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2001-05-23 įsakymu Nr. 603 patvirtintais Pavyzdiniais butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, kuriuose nurodyta, kad balsavimas raštu turi būti šaukiamas ne atsakovės, o paties namo administratoriaus. Taip pat mano, kad teismas netinkamai pritaikė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, nes jos taip pat nesuteikia teisės savivaldybės vykdomajai institucijai organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo keitimo, o šiam neįvykus ir balsavimo raštu. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, pasak apeliantės, neaišku, kokiu pagrindu atsakovas organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu bei priėmė ginčijamą sprendimą.Dėl susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimo nurodė, kad nebuvo tinkamai išreikšta patalpų savininkų valia pakeisti administratorių. Administratoriaus pakeitimas turi būti vykdomas pagal nustatytą tvarką. Teigia, jog jeigu atsakovė ėmėsi tokių veiksmų, tai turėjo vadovautis Administratoriaus skyrimo aprašu, kuris numato specialias administratoriaus atrinkimo procedūras ir šio aprašo nesilaikymas, pasak apeliantės, negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu. Atsakovė tokiu atveju privalėjo pateikti asmenų, pretenduojančių teikti administravimo paslaugas sąrašą. Atsakovė pateikė tik vieną kandidatūrą – savo kontroliuojamą bendrovę UAB „Palangos komunalinis ūkis“, ir taip užsigarantavo sau konkurencijos nebuvimą bei nesuteikė gyventojams pasirinkimo teisės. Atsakovė, nepavesdama apeliantei nei organizuoti susirinkimo, nei balsavimo raštu bei tikslingai pasiūlydama tik vieną pretendentą ir vėliau priimdama 2014-04-03 įsakymą, viršijo savo įgaliojimus ir taip pažeidė apeliantės teises ir teisėtus lūkesčius dėl jų vykdomos veiklos. Tokie atsakovės veiksmai trikdo ieškovės ūkinę–komercinę veiklą, bet kokį jos stabilumą. Mano, kad atsakovės neteisėtas veikimas dėl administratoriaus pakeitimo negali būti laikomas norma, nes teisinis reguliavimas netektų prasmės ir pažeistų teisių gynyba taptų neįmanoma.Teigia, jog buvo pažeisto imperatyvios teisės normos apie bylą informuojant trečiuosius asmens. Mano, kad tretiesiems asmenims apie bylą pranešė viešuoju būdu nepagrįstai, nes taip galima pranešti tik tuo atveju, kuomet nėra galimybės paskirti kuratorių. Mano, kad netinkamas trečiojo asmens informavimas apie bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Be to, nurodė, kad teismas pažeidė ir CPK 117 straipsnio nuostatas – tretiesiems asmenims tik vieną kartą ieškinį išsiuntė registruotu paštu, kitais galimais būdais dokumentų nebandė įteikti, taip dalis byloje dalyvaujančių asmenų faktiškai nebuvo informuoti apie bylą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-04-03 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-04-03 įsakymu Nr. A1-305 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , administratoriumi“ minėto gyvenamojo namo administratorius UAB „Palangos butų ūkis“ buvo pakeistas į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 35). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis CK 4.84 str. bei atsižvelgiant į 2014-03-06 prašymą Dėl butų ir kitų patalpų savininkų administratoriaus pakeitimo (b. l. 46) bei 2014-04-02 Butų ir kitų patalpų savininkų Sodų g. 33 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 25 (b. l. 36).

Apeliantė teigia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius ir ieškovė įpareigota perduoti naujam administratoriui daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste.

Apeliantė teigia, kad atsakovė viršijo savo įgaliojimus, pažeidė ieškovės teises, todėl toks įsakymas negali būti laikomas teisėtas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 3, 4 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 8.5 str. 4, 5, 7 d.). Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus tvarkos apraše.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2014-04-03 priėmė įsakymą Nr. A1-305 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi“, atsižvelgdama į daugiabučio namo savininkų prašymą dėl administratoriaus pakeitimo (b. l. 36). Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2014-04-02 balsavime raštu išreiškė savo valią keisti namo administratorių ir 16 iš 24 balsavo už UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 36). Apeliantės teiginys, jog nebuvo tinkamai išreikšta savininkų valia pakeisti administratorių, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog šiuo atveju ypatingai svarbus pats civilinių teisinių santykių pobūdis, t. y. gyvenamojo namo butų savininkai per administratorių, kaip atstovą, įgyvendina namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teises, todėl šalis sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ir šio elemento santykyje išlaikymą užtikrina būtent savininkams suteikta teisė bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 4 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju padaryti procedūriniai pažeidimai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Netikėti šių balsavimo rezultatais nėra pagrindo, nes nė vienas namo savininkas jų neskundė bei kitokiu būdu neišreiškė nesutikimo. Atsižvelgus į tai, atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.

Nesutiktina ir su tuo, jog atsakovė, pranešdama apie šaukiamą susirinkimą butų ir kitų patalpų savininkams nepateikė LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendro naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 8 bei 18 punkte numatyto Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas sąrašo. Balsavimo raštu biuleteniuose nurodyta, kad siūlomi du administratoriai, vienas iš jų UAB „Palangos butų ūkis“. Už šią kandidatūrą balsavo tik vienas gyventojas. Kadangi ieškovės kandidatūra buvo nurodyta, todėl visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, interesai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių namų butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, tokiu būdu butų savininkai įgyvendina savo nuosavybės teises, todėl jie turi teisę nuspręsti, kas administruos namo bendrojo naudojimo objektus, o administratoriaus turtiniai ekonominiai interesai negali daryti įtakos bei varžyti savininkų teisių bei sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisių įgyvendinimu, taigi ir susijusių su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimu (CK 4.84 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LR Vyriausybės 2001-05-23 įsakymu Nr. 603 patvirtintų Pavyzdinių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 12¹ bei 5.10 punktais, kuriuose nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius paveda patalpų savininkų susirinkimą organizuoti administratoriui. Aktuali minėtų Pavyzdinių nuostatų redakcija, galioja nuo 2011-10-19. Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai atsakovei 2014-03-06 pateikė prašymą organizuoti balsavimą raštu administratoriaus pakeitimo. Balsuodami raštu minėto gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai nusprendė pakeisti esamą administratorių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes bei anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog atsakovė, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, turėjo teisę organizuoti namo savininkų susirinkimą bei balsavimą raštu, nes tokia teisė jai numatyta CK 4.84 str. bei 4.85 str. (redakcija nuo 2013-01-01). Atsakovė vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei Pavyzdiniai nuostatai.

Dėl procesinių normų pažeidimo

Apeliantė teigia, jog daliai trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, nors teismas neišklausė ieškovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės šiuo klausimu ir nurodytą procesinių dokumentų įteikimo būdą pasirinko neišnaudojęs galimybių įteikti dokumentų kitais būdais, ir tai, jos nuomone, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 3 d. 1 p. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymu 2014-06-11 nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai (b. l. 112–113). Nutartis išsiųsta visiems tretiesiems asmenims, tačiau daliai jų procesinių dokumentų įteikti nepavyko, nes asmenys nurodytu adresu nebegyvena arba neatsiėmė jiems siųstų procesinių dokumentų. Tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį nurodė, kad D. K. pavedė atstovauti juos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą. Atsiliepimą bei pavedimą pasirašė 19 asmenų (b. l. 106). 2014-07-15 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas atstovas P. K. išreiškė prašymą tiems tretiesiems asmenims, kuriems procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, įteikti juos viešo paskelbimo spaudoje būdu. Ieškovės atstovė advokatė E. A. tam neprieštaravo ir kito įteikimo būdo nepasiūlė. Teismas šį prašymą tenkino. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie procesą, nes teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinių dokumentų kitais įstatyme numatytais būdais. Kolegija nesutinka su tokiu ieškovės argumentu. Toks ieškovės argumentas, turint omeny tą faktą, jog su tokiu įteikimo būdu ieškovė sutiko ir tam neprieštaravo, vertintinas kaip prieštaraujantis proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Civilinio proceso kodekso 120 straipsnyje numatyta, jog procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika, jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas. Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja. Nagrinėjamu atveju atsiliepimą į ieškinį pasirašę tretieji asmenys įgaliojo vieną atstovą atstovauti jų interesus teisme nagrinėjant šią civilinę bylą. Paskyrus įgaliotus asmenis teismas procesinius dokumentus siuntė šiems asmenims, kaip trečiųjų asmenų atstovams, be to, papildomai tretiesiems asmenims, kuriems procesinių dokumentų įteikti tiesiogiai nepavyko, apie teismo posėdį paskelbė bei procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo spaudoje būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti apie procesą, šis procesinių dokumentų įteikimo būdas atitiko proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus, tretiesiems asmenims procese atstovavo įgalioti asmenys, todėl ieškovės argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovė, kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą nurodo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra visų šio sprendimo negaliojimo pagrindo taikymui būtinų sąlygų: tretieji asmenys viešo paskelbimo spaudoje būdu buvo informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, be to, nė vienas iš trečiųjų asmenų nepateikė apeliacinio skundo, taigi ir nesirėmė netinkamo informavimo faktu, kaip sprendimo negaliojimo pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.