Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 2011 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais;

2) 2012 m. sausio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

3) 2012 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

4) 2012 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodus) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2012 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo;

5) 2016 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d., pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. 2016 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

6) 2017 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta – 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtą bausmę atlikęs;

7) 2017 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d. – 40 parų arešto bausme, paskirtą bausmę atlikęs;

8) 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2023 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 36 paros arešto, paskirtą bausmę atlikęs;

10) 2024 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2024 m. rugpjūčio 7 d.;

11) 2024 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;

12) 2024 m. rugpjūčio 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2024 m. rugpjūčio 9 d., apie 8.54 val., Maxima LT, UAB priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) „Maxima X“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekybinėje salėje iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė vieną 44,99 Eur vertės butelį šampano „Moet&Chandon Brut“, atvirai laikydamas paimtą šampano butelį rankoje, matant parduotuvės darbuotojai, užsikišo jį už sportinio nertinio ir bandant parduotuvės darbuotojai jį sulaikyti, išėjo iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs. Tokiu būdu A. G. atvirai pagrobė Maxima LT, UAB priklausantį 44,99 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Teismų praktikoje išaiškinta, jog vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę šioje byloje lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. šio nuosprendžio priėmimo dieną buvo teistas dvylika kartų, paskutinius du kartus nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus. Kadangi sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, tad minėti du teistumai, įtakos sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu, neturi. Tačiau A. G. buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nustatyta, kad naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, A. G. padarė 2024 m. rugpjūčio 9 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Minėtų nusikalstamų veikų pobūdis nesiskiria, šie nusikaltimai priskiriami nusikaltimams nuosavybei. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už apysunkį nusikaltimą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad A. G. daug kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, sistemingai vykdo smulkias vagystes iš parduotuvių, daugiausiai vagia alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 89-131). Be kita ko, kaltinamasis niekur nedirba, oficialių pajamų neturi. Visos šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad šioje byloje aptariamą ir teismo įrodytą nusikalstamą veiką A. G. padarė būdamas recidyvistas.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Nors recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau kaltinamajame akte nurodoma, jog A. G. anksčiau teistas, nurodytas paskutinis jo atžvilgiu priimtas teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, be to, prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė pripažinti A. G. recidyvistu, įvardindama šią kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas A. G. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis daug kartų trauktas ir administracinėn atsakomybėn už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, taip pat ir už smulkias alkoholio vagystes, paskirtų baudų nemoka, administraciniai nusižengimai daromi sistemingai (1 t., b.l. 89-131). Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, jog ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtos švelnesnės bausmės nepasiekia bausmei keliamų tikslų, A. G. ir toliau gyvena nusikalstamai. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Teismas įvertina ir tai, kad A. G. pripažino byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį A. G. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir trukmės, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, sukeltus padarinius ir daro išvadą, kad už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką A. G. padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamojo įsakymo bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, o šio nuosprendžio priėmimo dieną abu procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl aptartais procesiniais sprendimais jam paskirtos bausmės subendrinamos. Kadangi šiuo nuosprendžiu A. G. teisiamas už apysunkį nusikaltimą, o ankstesniais procesiniais sprendimais buvo nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus, veikos skiriasi pagal pavojingumą, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis arešto bausmėmis bendrinama apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Į A. G. skiriamos galutinės bausmės laiką įskaitytinos bausmės, atliktos pagal minėtus procesinius sprendimus bei kaltinamojo laikino sulaikymo bei suėmimo laikas šioje byloje nuo 2025 m. kovo 18 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b.l. 32, 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu Maxima LT, UAB kaltinamajam A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 44,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 28-31). Byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Maxima LT, UAB dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė 44,99 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. Kadangi civilinis ieškinys yra pagrįstas, jis visiškai tenkinamas ir ieškovei iš kaltinamojo priteisiama 44,99 Eur suma patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 170-172), kuri teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. Kaltinamąjį suradus ir pristačius į teismą, 2025 m. kovo 20 d. nutartimi teismas paliko galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - ir nustatė suėmimo terminą. Kadangi kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo pagrindai nėra pasikeitę, ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašo iš kaltinamojo A. G. priteisti 112,50 Eur už byloje jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas kaltinamajam pakeisdamas kardomąją priemonę į suėmimą, pripažino, jog kaltinamajam, kuriam skiriama griežčiausia kardomoji priemonė, yra būtinas gynėjas. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas byloje buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į pačios gynėjos išreikštą nuomonę dėl šių išlaidų nepriteisimo bei ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, turto neturi, šiuo metu yra suimtas), teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo nebūtų teisingas, todėl prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkina.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti – 1 (viena) DVR-R laikmena su vaizdo įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. G. yra recidyvistas.

Į A. G. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jo kardomojo kalinimo laiką nuo 2025 m. kovo 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios, taip pat bausmes, atliktas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamąjį įsakymą bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamąjį įsakymą.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civilinės ieškovės Maxima LT, UAB naudai iš A. G. priteisti 44,99 Eur (keturiasdešimt keturis eurus, 99 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – 1 (vieną) DVR-R laikmeną – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. G. priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.