- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- N-444-4199-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. birželio 29 d. surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą dieną apie 16.40 val. Jonavoje, s/b „Draugystė“ ties 96 namu, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 68 ir 145 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubaudė jį 5000 litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Teismas nurodė, kad padarytas pažeidimas įrodytas paties V. M. prisipažinimu bei byloje surinkta medžiaga. Pažymėjo, kad V. M. kaltu prisipažino, dėl pažeidimo gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodė, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat pažymėjo, kad nors ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato galimą transporto priemonės konfiskavimą, tačiau iš bylos medžiagos bei paties V. M. paaiškinimo matyti, kad jis savavališkai pasiėmė sodo kaimyno automobilį, todėl konfiskavus automobilį nukentėtų asmuo, su pažeidimo padarymu nesusijęs. Todėl šiuo atveju teismas nusprendė, kad automobilio konfiskavimą taikyti netikslinga.
II.
S. V. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir medžiagą perduoti Jonavos rajono vyriausiajam prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo.
Šalies argumentai
S. V. nurodo, kad Jonavos rajono policijos komisariatas, perduodamas teismui surinktą dėl įvykio medžiagą, ir Jonavos rajono apylinkės teismas, negrąžindamas šios medžiagos ikiteisminiam tyrimui atlikti, pažeidė ATPK 7 ir 258 straipsnių reikalavimus. V. M. , savavališkai vairuodamas jo automobilį, galėjo padaryti ir tikriausiai padarė baudžiamąją veiką, tai yra nusikaltimą (vagystę), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. ATPK 258 straipsnis numato, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Taip pat S. V. pažymėjo, kad jo, kaip nukentėjusio asmens, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala (ATPK 273 straipsnio 1 dalis), policijos pareigūnai bei teismas net neapklausė, neįtraukė į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o iš nutarimo negalima suprasti, ar teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo viešame ar uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, ar bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Kadangi V. M. veiką, turinčią nusikaltimo požymių (svetimo turto pagrobimas), Jonavos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo kaip administracinį teisės pažeidimą, neperdavęs medžiagos prokurorui ikiteisminiam tyrimui baudžiamojo proceso tvarka atlikti, ir jam kaip nukentėjusiam asmeniui nepranešus bei nedalyvaujant bylos nagrinėjime, jis patiria materialinius nuostolius – jo sudaužyta mašina yra automobilių stovėjimo aikštelėje, ji negrąžinama, kol V. M. susimokės jam paskirtą baudą, tuo tarpu V. M. baudos neketina mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčydamas nutarimą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, S. V. nurodo, jog surinktą administracinio teisės pažeidimo medžiagą Jonavos rajono policijos komisariatas bei Jonavos rajono apylinkės teismas privalėjo, vadovaujantis ATPK 258 straipsnio nuostatomis, perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti. Apelianto nuomone, V. M. veika, turinti nusikaltimo požymių, buvo nepagrįstai išnagrinėta kaip administracinis teisės pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu ATPK 258 straipsnio aiškinimu.
ATPK 258 straipsnis nustato, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Įvertinusi nurodytą teisės normą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ji taikytina tais atvejais, kai nustatoma, jog veikoje, dėl kurios asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš tikrųjų yra ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti ATPK 258 straipsnio nuostatą nebuvo.
V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo – tai yra už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tokios teisės bei būdamas neblaivus, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Byloje surinkti įrodymai bei paties V. M. prisipažinimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina jo veikoje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimą. Taigi konstatuotina, jog V. M. pagrįstai ir teisėtai skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą bei už jį jam buvo skirta administracinė nuobauda. Ta aplinkybė, jog galimai prieš darydamas nurodytą administracinį teisės pažeidimą, jis, kaip nurodo S. V. , padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – vagystę – nepaneigia nustatyto fakto, jog jis šią transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės bei būdamas neblaivus, bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį ir buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Taigi nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas V. M. veiką, turinčią nusikaltimo požymių, išnagrinėjo kaip administracinį teisės pažeidimą, kadangi akivaizdu, jog tarp jo padaryto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, tapatumo nėra.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su S. V. argumentais, jog buvo padarytas procesinis pažeidimas, nepranešant jam kaip nukentėjusiam apie bylos nagrinėjimą (ATPK 273 straipsnis). Tačiau pažymėtina, jog ne kiekvienas procesinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti priimtą sprendimą. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar teismo padarytas procesinis pažeidimas nagrinėjant bylą yra esminis, tai yra, ar dėl tokio procesinio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, V. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinktais įrodymais, apeliantas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių V. M. kaltę, taigi nėra pagrindo abejoti jo atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumu. Todėl konstatuotina, jog šis procesinis teisės pažeidimas nepripažintinas esminiu ir nėra pakankamas pagrindas nutarimui panaikinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalis nustato, kokiems pagrindams esant pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurių vienas yra – skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas. Taigi pats S. V. turi teisės aktuose numatytą teisę kreiptis dėl nusikalstamos veikos padarymo, o nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog skundžiamu nutarimu V. M. yra nubaustas administracine tvarka už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos padarymą, nėra aplinkybė, užkertanti kelią ikiteisminiam tyrimui dėl galimos nusikalstamos veikos pradėti.
Dėl S. V. nurodytų aplinkybių, jog jo priverstinai nuvežta ir saugoma transporto priemonė jam negrąžinama, pastebėtina, jog apylinkės teismo nutarimu jokių patvarkymų nurodytu klausimu nepadaryta, todėl jei jis mano, jog nuvežta transporto priemonė jam turi būti grąžinta, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl jos grąžinimo į atitinkamas policijos įstaigas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 16 punktas), o nesutikdamas su atitinkamos policijos įstaigos sprendimu, jis turi teisę jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, dėl to, jog tuo jam yra daroma turtinė žala, pažymėtina, jog asmuo, kuriam padaryta žala, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.