Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. N. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. lapkričio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 303 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. esančiame N. V. bute, siekdamas pagrobti svetimą N. V. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudė N. V., kurios kūną paslėpė nenustatytoje vietoje, ir iš N. V. buto pagrobė jai priklausančius pinigus nenustatyta valiuta bendrai 290 eurų sumai bei 15 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta beverte „Bitės“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taip iš savanaudiškų paskatų nužudė N. V..

Be to, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. esančiame N. V. bute, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagrobė fizinio asmens dokumentą – N. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, pagal BK 303 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 6 d., tiksliau nenustatytu įrankiu ir vietoje į smulkias dalis padalino ir taip sugadino fizinio asmens dokumentą – N. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis 2015 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 20 val., pagrobė Kaune, (duomenys neskelbtini) g. esančiame N. V. bute, bei šią sunaikintą kortelę 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val. išmetė į UAB „Kauno švara“ priklausantį šiukšlių konteinerį, buvusį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme.

Be to, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. esančiame N. V. bute, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ bankui priklausančią N. V. vardu išduotą mokėjimo kortelę ,,Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė su savimi iki 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val., kol ją išmetė į UAB „Kauno švara“ priklausantį šiukšlių konteinerį, buvusį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme.

Be to, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame V. U. bute, siekdamas pagrobti svetimą V. U. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudė esančią dėl amžiaus bejėgiškos būklės V. U., gim. 1928 m., kurios kūną atidalino ir paslėpė nenustatytoje vietoje, bei pagrobė svetimą V. U. priklausantį turtą – 1 000 eurų vertės auksinį žiedą su deimantais, 118 eurų vertės vieną porą auksinių auskarų, 200 eurų vertės vestuvinį žiedą, 891 euro vertės geltono aukso kaklo grandinėlę, bendros 225 eurų vertės tris auksines kaklo grandinėles, 250 eurų vertės baltų perlų papuošalų rinkinį, 9 000 litų (2 606 eurus) bei 500 dolerių (444,68 eurų), bendros 15 eurų vertės nenustatyto pavadinimo mobiliojo ryšio telefoną, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta beverte „Bitės“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė svetimo turto už 5 749,68 eurų ir taip iš savanaudiškų paskatų nužudė V. U..

Be to, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame V. U. bute, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pagrobė fizinio asmens dokumentus – V. U. priklausančio garažo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės dokumentus, V. U. nenustatytu laiku sudarytą testamentą, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, V. U. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, pagal BK 303 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, būdu, įrankiu ir vietoje į smulkias dalis padalino ir taip sugadino fizinio asmens dokumentą – V. U. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. sausio 26 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val. jis pagrobė V. U. bute Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val. išmetė į UAB „Kauno švara“ priklausantį šiukšlių konteinerį, buvusį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme.

Kaltinamasis K. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2015 m. vasario 10 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas K. N. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Kaltinamojo K. N. gynėjas advokatas R. G. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

K. N. suimtas laikomas jau vienerius metus ir devynis mėnesius, be to, jo laisvė ribojama be apkaltinamojo nuosprendžio.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas, vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Turėtų būti atsižvelgiama į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo taikymo. Be to, sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, jo tarptautinius kontaktus. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą pagal EŽTT negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas pripažino, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau padarė išvadą, jog tos aplinkybės, kad K. N. yra jaunas, jo nesaisto santuokiniai ryšiai, jis nedirbo ir nesimokė, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia manyti, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Tokia Kauno apygardos teismo išvada prieštarauja bylos faktiniams duomenims.

K. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur iki sulaikymo gyveno su savo artimaisiais, kurie juo rūpinosi ir išlaikė. Jis mokėsi aukštojoje mokykloje, siekė teisininko išsilavinimo. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad studijų pertrauka padaryta dėl sveikatos būklės, nes dar 2014 m. sausio mėn. K. N. diagnozuotas susirgimas (duomenys neskelbtini), o Lietuvos SMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos skyriaus, kuriame jis gydėsi nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. spalio 7 d., medikai patvirtino anksčiau nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu teismo psichiatrai buvo konstatavę, kad K. N. sirgo sunkia depresija, po to – mišriais ir kitais asmenybės sutrikimais. Visi nurodyti susirgimai susiję su žmogaus psichikos sutrikimu. Tai leidžia manyti, jog vargu ar toks asmuo gali pasinaudoti teisėmis, apie kurias rašoma skundžiamoje nutartyje.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, o suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pagal minėtą įstatymą suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą. Tokios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

Medicinos pagalbos suteikimą turėtų inicijuoti pats suimtasis, tačiau, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimus, kurie diagnozuoti K. N., vargu ar jis pats gali savimi pasirūpinti, kad būtų suteikta tinkama ir jo būklę atitinkanti medicinos pagalba. Panašu, jog tolesnis tokio žmogaus kalinimas tardymo izoliatoriuje tik blogina jo sveikatos būklę ir gali sukelti nepataisomus padarinius.

Gynėjas atkreipia dėmesį į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje nėra jokios informacijos apie kaltinamojo ryšius užsienyje, jis neteistas. Visos kitos įstatyme minimos aplinkybės palankios kaltinamajam, todėl vargu ar gerai pasielgė apygardos teismas, ypatingą reikšmę suteikdamas vienai aplinkybei ir praktiškai ignoruodamas visas kitas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje akcentuojama, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje gana abstrakčiai išvardyti duomenys, kurie teismui leidžia manyti, jog K. N. galbūt padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas teisus, kad, sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, nėra reikalo aptarti tiek įrodymų, kiek jų reikėtų priimant vienokį ar kitokį nuosprendį, tačiau būtina paanalizuoti, ar tie faktiniai duomenys, kurie surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, suteikia galimybę galvoti, jog K. N. padarė tai, kas parašyta kaltinamajame akte. Tokią būtinybę diktuoja BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame akcentuojama, kad su kardomuoju kalinimu susijusioje nutartyje turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, jog kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad bylos medžiagoje turi būti tiek duomenų, jog jų pakaktų padaryti išvadą, kad ne kas nors kitas, o būtent K. N. galbūt padarė tuos nusikaltimus, dėl kurių jis perduotas teismui. Nagrinėjamu atveju nėra jokios patikimos informacijos, jog K. N. padarė kaltinamajame akte inkriminuotas labai sunkias ir kitas su jomis susijusias nusikalstamas veikas. Į visus tuos klausimus atsakys teismas, baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą, tačiau paminėtos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kardomasis kalinimas nėra ta procesinės prievartos priemonė, kuri būtina šioje baudžiamojoje byloje.

Kaltinamojo K. N. gynėjas skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria jo ginamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę (-es).

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo K. N. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant K. N. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos K. N. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už daugumą kurių baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog K. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties K. N. parodymuose, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokole, įvykio vietos, daiktų, dokumentų apžiūrų protokoluose, kratų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse, taip pat duomenys užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, specialistų (serologų, trasologų, teismo medikų) išvadose, vaizdo įrašuose bei kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas K. N. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

K. N. kaltinamas tyčia padaręs septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), trys – prie apysunkių ir dvi – prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4, 3 dalys). Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju galbūt padaryti du kvalifikuoti nužudymai. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas K. N. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, jog, nors kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, iki sulaikymo jis niekur nesimokė ir nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, kad galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės suimtąjį charakterizuoja nepalankiai. Nors K. N. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Tai rodo, jog suimtojo elgesys taip pat nėra nepriekaištingas. Ta aplinkybė, kad iki sulaikymo jis gyveno su močiute, nors ir leidžia spręsti apie turimus socialinius ryšius, tačiau akivaizdu, jog garbaus amžiaus moteris nėra pajėgi sulaikyti jį nuo galimų nusikaltimų ir galimybės pasislėpti.

Vertinant K. N. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad nusikaltimai galbūt padaryti prieš senyvo ir garbaus amžiaus moteris dėl savanaudiškų tikslų, kilę padariniai neatitaisomi, atimta dviejų žmonių gyvybė. Visa tai blogai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, jeigu bus įrodyta jo kaltė.

Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti galimos gresiančios bausmės, kaltinamasis K. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Esant šį pagrindą nepaneigia gynėjo nurodyta aplinkybė apie jo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nebaigtas studijas aukštojoje mokykloje, sveikatos būklę. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar pakeisti. Beje, gynėjo akcentuojami turimi socialiniai ryšiai K. N. nesulaikė nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali prašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, kuriam esant K. N. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje K. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2016 m. rugpjūčio 2 d. perduota Kauno apygardos teismui.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas K. N. paskirta Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo K. N. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su dviejų žmonių kvalifikuotu nužudymu, jų turto pagrobimu ir sunaikinimu.

Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT bei nacionalinių teismų praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kaltinamojo gynėjas savo skunde nenurodė pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama, o motyvai dėl ginamojo sveikatos būklės jau aptarti.

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo šiuo metu griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę. Pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat nurodė, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau K. N., nesąlygoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą, ir nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti apskųstą teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi kaltinamajam K. N. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.