Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-248-334/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
eAN2-248-334/2024
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00079-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-248-334/2024
Proceso Nr. 4-50-3-00079-2024-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liumos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-3991-2024, M. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda - 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. M. D. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 22 d., 09.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (0,79 promilės) laipsnis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartimi iš dalies buvo tenkintas M. D. skundas ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonių paskyrimo. M. D. už ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpintas iki 6 mėnesių.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas Institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Anot Institucijos, vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas M. D. reikalingas jo nuvykimui į darbą, atlikti ūkio darbus, bei tai, kad pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jis charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju nesuteikia pagrindo ženkliai švelninti administracinio poveikio priemonės taikymo laikotarpio, t. y. jį sutrumpinti per pusę. Nors pirmosios instancijos teismas, švelnindamas M. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę, pažymėjo, kad teisės vairuoti atėmimas neproporcingai neigiamai paveiktų jį patį, o taip pat ir jo šeimos narių interesus (apsunkins sutuoktinės padėtį, nes ji turės atlikti darbus), tačiau LAT formuojamoje praktikoje dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo buvo ne kartą nurodyta (pvz., 2018-02-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018), kad tiek asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, tiek ir jo šeimos nariams, tam tikrų nepatogumų sukėlimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės vykdymo savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Institucijos teigimu, M. D. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, bei adekvati asmens padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių išskirtinių esminių aplinkybių, kurios galėjo būti pripažįstamos pagrindu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo, todėl šiuo atveju teismas priimdamas nutartį administracinio nusižengimo byloje nukrypo nuo teismų analogiškose bylose formuojamos praktikos, pakeista (sušvelninta) administracinio poveikio priemonė sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones laiką yra neteisinga ir neatitinkanti jai keliamų tikslų, todėl skundžiama nutartis naikintina ir paliktinas Institucijos nutarimas nepakeistas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos pateiktą apeliacinį skundą, M. D. advokatas D. F., nesutinka su Institucijos skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, įvykio vietoje pareigūnams papasakojo visas įvykio aplinkybes, taip pat teisingai įvertino Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose ir pagrįstai bei teisėtai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. tinkamai individualizavo M. D. skirtiną administracinio poveikio priemonės trukmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo kvalifikavimas, be to, iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D.. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti M. D. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant M. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Taigi, vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmė sprendimą pakeisti Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir sutrumpinti M. D.paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsižvelgiant į M. D.nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga poveikio priemonė, lemsianti per didelį asmens teisių ribojimą ir žymų šeimos gyvenimo sąlygų pablogėjimą.

8. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, įvertino aplinkybes, jog administracinį nusižengimą M. D.padarė būdamas baustas administracine tvarka 2 kartus (vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra), turi vieną galiojančią nuobaudą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir paties M. D.nurodytas aplinkybes, dėl jam paskirtų administracinio poveikio priemonių galimų sukelti nepatogumų kasdieniame gyvenime, o būtent tai, kad M. D.dirba darbininku savo sutuoktinės R. D. ūkyje, kuriame yra dvi fermos, tarp kurių atstumas 7 kilometrai ir, į kurias jis važiuoja traktoriais kasdien po kelis kartus atlikti ūkio darbų. Todėl netekus vairuotojo pažymėjimo, visus ūkio darbus tektų atlikti jo sutuoktinei. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad M. D. gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai, jokių duomenų, kad M. D. piktnaudžiautų alkoholiu nėra, nėra ir duomenų, kad M. D. būtų padaręs kitus KET pažeidimus. Dėl šios priežasties jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visos šios išvardintos aplinkybės yra svarbios, sprendžiant klausimą dėl galimybės M. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, esmingai švelninančios M. D. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį bei skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Kaip tik byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Svarbu pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų M. D. charakterizuojančių duomenų ar kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų. Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo priėmimo metu pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės buvo žinomos ir į jas jau buvo atsižvelgta parenkant M. D.skirtiną administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nustatant minimalų jos terminą.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, jog būtinybę sušvelninti M. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę teismas grindė tuo, kad jo darbinė veikla yra susijusi su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, nurodė, jog ji yra būtina jo darbinėms funkcijoms atlikti, o be jos nukentės visos jo šeimos interesai. Tačiau aplinkybė, jog M. D.atliekamos darbinės funkcijos yra neatsiejamai susijusios su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, egzistavo dar prieš padarant administracinį nusižengimą. Neabejotina, jog M. D.privalėjo suvokti dėl savo atliekamų veiksmų galinčius kilti neigiamus padarinius, todėl turėjo būti itin rūpestingas, siekiant šių padarinių išvengti ir nesėsti už automobilio vairo, būdamas neblaivus. M. D., sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, tyčia, suvokdamas savo neleistinų veiksmų pobūdį ir galimas kilti pasekmes, jas sąmoningai ignoravo ir tik paskyrus jam administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, galiausiai įvertino šios specialiosios teisės svarbą savo šeimos bei savo paties gyvenime. Nors byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog M. D.padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kadangi byloje jokių duomenų, jog jis piktnaudžiautų alkoholiu, nėra, taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 5 metų laikotarpyje iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo jis buvo baustas tik du kartus už nešiurkščius KET pažeidimus, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti M. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės. Asmeniniai M. D.poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso bei jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

10. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad M. D. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Svarbu ir tai, kad M. D. nustatytas neblaivumas beveik dvigubai viršijo ribą, nuo kurios asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y. pirmu kartu nustatytas 0,85 promilių girtumas (pritaikius alkotesterio paklaidą), o antru kartu 0,78 promilių girtumas (pritaikius paklaidą). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors M. D. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo, tačiau šie argumentai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar pažeidėjo kaltės. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris beveik dvigubai viršijo leistiną ribą, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą M. D. padarė tyčia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai įvertino M. D. ir jo padarytą administracinį nusižengimą individualizuojančias aplinkybes bei skyrė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią administracinio poveikio priemonę. Matyti, jog ši administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, įvertinus M. D.charakterizuojančius duomenis, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei įvertinus kitas paties M. D.nurodytas aplinkybes, susijusias su jam galinčiais kilti sunkumais kasdieniame gyvenime. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės savaime nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga M. D.padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. D. pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam nusižengimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinio poveikio priemonę. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinis skundas tenkintinas ir dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo apylinkės teismo nutartis naikintina bei paliktinas galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimas be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. Nr. 89-ANR_N-3991-2024.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė