- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-06
- Bylos Nr.
- 1-25-1143/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38372-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nevedęs, atliekantis bausmę Vilniaus kalėjime, teistas:
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant įspėjimą, įpareigojimą tęsti mokslą bei nekeisti gyvenamosios vietos;
2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 5 mėnesių laisvės atėmimas;
4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme paskirtas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas;
6) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 2 metų laisvės atėmimas;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;
Žemesnės instancijos teismas
9) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilnius miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 4 metų laisvės atėmimas;
12) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę;
Žemesnės instancijos teismas
13) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri sumažinta 1/3 (BK 641 straipsnis), paskiriant sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalys), kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktai);
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 8 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto;
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, (nuosprendis neįsiteisėjo) atlieka bausmę,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Kaltinamasis A. F. sukėlė fizinį skausmą E. T., o būtent , jis, 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 19.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kairės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį E. T. į veido sritį, kuri tuo metu buvo 9-ą mėnesį nėščia, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. F. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku išgėrinėjo su broliu. Brolis sugalvojo nuvykti pas draugę, nuvyko pas sugyventinę pakalbėti. Nuvykus ten, jos nebuvo namuose, brolis ieškojo po kambarį, nebuvo jokių muštynių. Brolis dalyvavo, jis tikrai buvo šalia, o jis (kaltinamasis) kambaryje buvo su juo. Po to nuėjo į virtuvę, o brolis nuėjo į viršų. E. ir jos mama buvo apačioje, nebuvo jokių muštynių ir jis nemušė nukentėjusiosios, ten mėlynė ne tuo metu padaryta, mėlynė jau traukiasi ir buvo geltona, jei mėlynė šviežia, tai ji tada būna mėlyna. Jis jos nemušė, su jos šeima visą laiką nesutarė. Jie visi yra didžiausi priešai su jos sugyventiniu. Klausimas dėl tos mėlynės. Nežinojo, kad E. nėščia.
Nukentėjusioji E. T. parodė, kad prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pašo jai vadovautis. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausta liudytoja E. T. parodė, kad 2024-09-30 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini) buvo namuose kartu su mama T. T. ir dėde M. T.. Ji sėdėjo ant lovos prie stalo ir gėrė kisielių, mama sėdėjo kartu su ja ir dėde, jie bendravo. Staiga išgirdo, jog kažkas užėjo į namus, nes durys buvo pilnai atidarytos. Tada pamatė, jog į kambarį užėjo jos sesės buvęs sugyventinis R. F. ir jo brolis A. F. R. F. pradėjo jos klausinėti: „kur V.?“ (jos sesė), ji jam atsakė, kad nežino, kur ji yra. Tada prie jos priėjo A. ir, kol ji sėdėjo ant lovos, jis be jokios priežasties trenkė kairės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jos mama, tai pamačiusi, iš karto puolė ją ginti, uždengdama savo kūnu. Tuo metu A. taip pat trenkė jos mamai (kur ir kiek kartų ji nematė). R., tai pamatęs, pradėjo traukti savo brolį A. nuo jų. Jį patraukė. Tuomet A. puolė mušti jos dėdę, jį parvertė ant žemės ir kiek kartų trenkė ji nematė. Mama pradėjo rėkti, kad bėgtų į viršų. Ji bėgdama į viršų girdėjo riksmus, kad jos mamą ir dėdę muša, pabėgusi į viršų pasislėpė už kairiojo kampo. Būdama viršuje girdėjo kaip dėdė pradėjo skambinti į policiją ir jiems garsiai sakyti, kad: „už tai jūs visi sėsite į kalėjimą“. Išgirdę abu broliai sėdo į mašiną (kokia buvo nematė) ir iš karto pasišalino. Ji nusileido iš viršaus, pamatė, kad mama ir dėdė sužeisti, matė ant jų kraują. Visi kartu laukė policijos. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, taip jai nutiko pirmą kartą. Šiuo metu yra nėščia jau 9 mėnesį, atvykę į vietą medikai ją apžiūrėjo, į ligoninę vykti atsisakė, savarankiškai į gydymo įstaiga nesikreips. Jai padaryta moralinė ir fizinė žala. Civilinio ieškinio atsisako (b. l. 7). Teisme papildomai nurodė, kad jie atvažiavo pas jos mamą ir ieškojo V., užėjo R. ir po to A., ir pradėjo mušti. Jai trenkė, po to mama užstojo. Nežino dėl ko sudavė jai A., priėjo ir trenkė kumščiu į veido sritį (prie antakio, kairę pusę). Ji pajuto fizinį skausmą, buvo paraudimas, mėlynės, bet ji nesikreipė į policiją. Tuo metu buvo nėščia, 7-8 mėn. kažkur. Nežino, ar jis matė, jog nėščia, tačiau matėsi. Jos dėdė iškvietė policiją. Jį taip pat sumušė. Nežino, dėl ko jis mušė mamą ir dėdę.
Liudytoja T. T. parodė, kad prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pašo jai vadovautis. Liudytoja T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su švogeriu M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sūnumi V. (kuris turi neįgalumą, nekalba, yra jo globėja). 2024-09-30 pas ją buvo atvažiavusi jos dukra E. T.. Ji gyvena atskirai, pas močiutę. Vakare pas juos į namus atėjo neblaivus R. F., ieškojo jos dukros V., bet šios jos namuose nebuvo. Po kelių minučių į namus užėjo R. brolis A. F.. Jis buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A., pamatęs virtuvėje E., priėjo prie jos ir kumščiu sudavė jai į veidą, vėliau jai ant veido prie akies atsirado kraujosruva. Kiek kartų sudavė, gerai nematė, lygtais ne mažiau kaip 2 kartus. Kuria ranka sudavė neprisimena. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. A. E. nieko nesakė. Ji, tai pamačiusi, pašoko nuo sofos ir užstojo dukrą. Pradėjo rankomis jį stumti toliau nuo E. (rankomis stūmė jam į nugarą). Tada A. rankomis, kaip tiksliai nematė, galimai kumščiais sudavė jai per dešinę ranką ne mažiau kaip du kartus, apie 2 kartus per galvą. Ji pradėjo šaukti, tada iš antro aukšto atėjo M. T., klausė, kas čia vyksta. Kur tuo metu buvo E., neprisimena. M. atėjus A. pradėjo mušti M. rankomis. A. stovėjo į ją nugara. M. buvo už jo. Kaip tiksliai mušė ir kiek smūgių sudavė M., gerai nematė, lygtais mušė per galvą. Tada jį rankomis kažkaip pagriovė ant grindų. Ar tuo metu ką nors turėjo rankose, nematė, nepastebėjo. Vėliau mušė M. medine lentele, sudavė keletą kartų, kiek kartų gerai neprisimena, ne mažiau kaip du kartus per galvą. Ji pradėjo A. atitraukinėti nuo M. Tada A. sudavė jai medine lentele per galvą 1 kartą ir per kaklą 1 kartą. R. minėto įvykio metu nieko nemušė, A. ramino. Po to M. iškvietė policiją, E. parašė pareiškimą. Ji pareiškimo nerašė ir nerašys, nes nenori. A. dėl jai suduotų smūgių ji pretenzijų neturi. Jai jokie dideli kūno sužalojimai padaryti nebuvo, į medikus ir teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė ir nesikreips. Pas ją buvo kraujosruva ant dešinės rankos. Į vietą buvo atvykusi GMP, medikai apžiūrėjo E. ir M., jos neapžiūrinėjo. E. tuo metu buvo 9 mėnesį nėščia, turėjo greit gimdyti (pagimdė (duomenys neskelbtini)). Medikai siūlė jai vykti į ligoninę, bet ji atsisakė. Vėliau į medikus nesikreipė. A. anksčiau ne kartą buvo teistas. E. teisme ir policijoje buvo apklausiama, davė kažkokius parodymus prieš A., kokius būtent ir dėl ko, ji nežino. Dėl to A. turėjo ant E. pykti. Kodėl jis sudavė E. 2024-09-30 ji gerai nežino, nes jis nieko nesakė, bet galimai jai sudavė iš keršto (b. l. 64-67). Papildomai teisiamajame posėdyje parodė, kad pradėjusi ginti E., atitraukinėjo A. nuo jos, ji sėdėjo, liepė jai bėgti, ji pabėgo tuomet ją (T. T.) ėmė mušti, E. to nematė, tada išgirdo M., po to pradėjo jį mušti. Kai mušė M. R. nebuvo. Matėsi, kad E. nėščia, į pabaigą nėštumas buvo, A. žinojo, kad ji nėščia, nes bendravo su V. Iki to įvykio nebuvo jokių sužalojimų pas E. Buvo pažįstami su A., nebuvo jokių konfliktų.
Liudytojas M. T. parodė, kad prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pašo jai vadovautis. Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su brolio (kuris yra miręs) žmona T. T. ir jos sūnumi V. (kuris turi neįgalumą, nekalba). Galimai 2024-09-30, tiksliai datos nepamena, pas juos į namus buvo atėjusi T. T. dukra E. T.. Vakare jis buvo antrame aukšte, savo kambaryje. Gal apie 18.00-19.00 val. būdamas savo kambaryje išgirdo E. ir T. riksmus. Ką tiksliai šaukė, nepamena. Jis iškart nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, kad A. F. iš priekio laiko E. T. rankomis, galimai laikė jai drabužių, kaip tiksliai nematė, nes A. į jį stovėjo nugara. Matė, kad E. dešinė veido pusė prie akies buvo paraudusi, vėliau toje vietoje atsirado kraujosruva. Jis sugriebė A. už drabužių ir atitraukė A. nuo E. Viskas vyko virtuvėje. A. tada nuo stalo pagriebė medinę lentelę (naudojamą maistui pjaustyti) ir ja sudavė jam per galvą apie 3-4 kartus. Praskėlė jam kaktą, iš žaizdos kaktoje pradėjo bėgti kraujas. Jie su A. susikibo rankomis ir A. jį pargriovė ant grindų, jį pastumdamas. Jis nukrito ant nugaros. Ant grindų krito kartu su A., A. ant jo užgriuvo. Nugriuvus jis laikė A. už rankų. A. sudavė jam ranka, kuria neprisimena, į veido sritį 1-2 kartus, bet sudavė nestipriai. Tuo metu T. A. nuo jo atitraukė. A. atsistojo ir pradėjo medine lentele mušti T. Sudavė ja T. per galvą 1 kartą, 1 kartą per ranką, kurią neprisimena, ar jai dar kur sudavė, nematė. R., A. brolis, A. atitraukinėjo ir ištempė į lauką. R. nieko nemušė, vis ramino A., tik A. mušė. Dėl šio įvykio jis A. F. pretenzijų neturi, pareiškimo ant jo nerašė ir nerašys, į teismo medicinos ekspertus nesikreipia. Jam jokie dideli kūno sužalojimai padaryti nebuvo. Buvo nestipriai praskelta kakta ir guzas ant galvos. Taip pat buvo labai pakilęs spaudimas. GMP suteikė jam pirmąją med. pagalbą. Daugiau į medikus jis nesikreipė ir nesikreips. Vėliau E. pasakojo, kad A. sudavė jai į veidą ranka. Kiek kartų nesakė, jis nežino, to nematė. Tai buvo dar iki jam nusileidžiant į apačią. Ji sakė, kad mama pradėjo ją ginti, A. nuo jos atitraukė. Kodėl A. taip elgėsi, jis nežino. Jis buvo stipriai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Minėto įvykio metu jis irgi buvo išgėręs. Labai gerai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Gali painioti įvykio aplinkybes. Ką pirmą pradėjo mušti A., t. y. ar jį, ar T. jis gerai nepamena. Kas kvietė policiją, taip pat gerai nepamena, lygtais policiją kvietė jis (b. l. 58-61). Papildomai teisiamajame posėdyje parodė, kad matėsi, jog E. laukėsi, nemano, kad E. meluoja apie įvykį. Jis traukė A. nuo T., kai nusileido į apačią, tuo metu R. nebuvo, jis atėjo, kai jam A. trenkė, nemuša dukterėčios jos vyras.
Liudytoja V. T. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad E. yra jos sesuo. Kaltinamasis yra jos buvusio sugyventinio R. brolis. Jos namuose tuo metu nebuvo, jai tik pasakojo, kad atvyko A. F. ir pradėjo barnį, mama buvo sumušta ir mėlyna. Tikrai nežino, kas buvo ir nutiko. Galėjo būti, kad R. jos ieškojo, bet jie jau tuo metu nebuvo pora. Nepamena, dėl ko jos ieškojo R.. Ji po to įvykio kalbėjo su A. F. ir jis sakė, kad nieko nemušė ir ką visi čia kalba „nenormalūs“. Mama sakė, kad A. ją mušė, bet nežino. Mama pasakė, kad neturi pretenzijų. Jos sesuo su A. buvo konflikte, tačiau nenori įvardinti to konflikto priežasčių. Gal ir nežinojo A., kad jos sesuo laukėsi ar pamiršo. Jos ir A. santykiai jokie. Mama nelinkusi meluoti. Su sese nekalbėjo apie įvykį, nes ji kartu negyvena. Prieš tai nebuvo įvykių, kad būtų sesuo sumušta ir niekas nenaudoja smurto prieš ją. Sesuo nesiskundė, kad ją muša jos vyras, tačiau vieną kartą buvo sumušta, nes vyras vartojo alkoholį ir kitas medžiagas, todėl ji pakliuvo į psichiatrijos ligoninę.
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra virtuvėje, esančioje name, (duomenys neskelbtini) Iš Gėlių g. matomas mūrinis dviejų aukštų namas (šviesios spalvos). Įėjimas į namą yra iš gatvės pusės pakilus laiptais (trys laiptai). Užlipus laiptais, priešais matomos rudos spalvos medinės durys. Durų rankena yra apgadinta, pasukta į viršų. Pro duris patenkama į namo koridorių. Ant grindų matomas violetinės spalvos kilimas, taip pat stovi juodos spalvos kibiras, juodos spalvos dubuo ir guli numesta juodos spalvos striukė. Kairėje pusėje prie sienos stovi medinė trijų dalių sekcija. Ant sekcijos ir sekcijoje guli asmeniniai daiktai, kartoninės dėžės. Dešinėje pusėje matomi mediniai laiptai į namo antrą aukštą. Stovint koridoriuje, tiesiai matomos mėlynos spalvos medinės durys. Durų vidinė dalis apgadinta (fanerinė dalis iškritusi iš durų rėmo). Pro duris patenkama į virtuvę. Ant grindų matomas apgadintas rožinės spalvos dubuo, kuriame yra drabužiai. Šalia dubens guli sulaužyta medinė pjovimo lentelė. Prie durų dešinėje pusėje matoma medinė trijų dalių spinta, ant kurios yra asmeniniai daiktai ir cheminės valymo priemonės. Prie dešinės sienos matoma baltos spalvos skalbimo mašina, prie kurios ant grindų guli įvairūs drabužiai. Šalia skalbimo mašinos stovi antra baltos spalvos skalbimo mašina (ant jos yra baltai-žalios spalvos kibiras, puodelis, keptuvė). Už skalbimo mašinos yra medinės mėlynos spalvos durys. Už durų yra dviejų dalių medinė sekcija. Priešais įėjimo duris matomas virtuvės langas, šalia kuriuo stovi sofa (apklota violetinės spalvos užvalkalu). Kairėje pusėje matoma sofa, virš kurios ant sienos pakabintos dvi medinės spintelės. Priešais sofą prie antro lango yra medinis stalas. Ant stalo matomi puodeliai, peilis su juodos spalvos rankena, maišeliai, maisto produktai, peleninė. Už stalo, prie kairės sienos, yra rudos spalvos viryklė (ant viryklės du puodai). Virtuvės aplinka netvarkinga, girtavimo pėdsakų ir vaizdo kamerų nėra. Daugiau pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra (b. l. 8-9, 15-25).
Iš byloje esančio Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo patrulio Tomo Kanapicko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-09-30 apie 18.45 val., patruliuodami kartu su vyresniuoju specialistu P. Putčenko iš VPK OVS radijo ryšiu gavo pranešimą, kad pas pranešėją į namus atėjo pažįstami F., kurie sėdėjo kalėjime, sumušė pranešėją ir jos nėščią dukterėčią. Nuo GMP atsisako. Viskas įvyko prieš 10 min., asmenys kažkur netoliese. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja juos pasitiko namo virtuvėje E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (0.00 prom., dešinėje veido pusėje matėsi patinimas), jos dėdė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) (išgėręs, nesugebėjo įpusti į alkotesterį, ant kaktos matėsi kraujas) ir motina T. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1.12 prom., kruvina lūpa). E. T. paaiškino, kad ji buvo svečiuose pas motiną, kai į namus atėjo neblaivūs R. F., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini). A. buvo nusiteikęs agresyviai. R. paklausė E., kur yra V. (E. sesė, su kuria jis draugavo). Ji atsakė, kad nežino. Tada A. priėjo ir be jokios priežasties kumščiu trenkė jai į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Motina pradėjo ginti dukrą, tačiau A. pradėjo smurtauti ir prieš ją, o vėliau paguldė ant grindų M. ir pradėjo mušti. E. pabėgo į antrą aukštą, o M. iškvietė policiją. Broliai greitai išvažiavo su „Taxi“ automobiliu. A. galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Būnant bute M. jų akivaizdoje prarado sąmonę. Iškvietė GMP. GMP 0841 asmenims pagalbą suteikė vietoje. Iš E. priimtas pareiškimas, kitiems įvykio dalyviams pasiūlius rašyti pareiškimą, moteris atsisakė iš karto, o neblaivus dėdė pradžioje norėjęs rašyti, bet pasitarė su motina ir nusprendė atsisakyti, norėdami išlikti įvykio liudytojais. Užpildytas 5/1, medžiaga pristatyta į RV. Įtariamas nusikalstama veika asmuo A. F. gyvena galimai A. Kojelavičiaus g. 114 (b. l. 34).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal IT, peržiūrėjus policijos registruojamų įvykio registrą (ROIK 0124000614514) dėl 2024-09-30 įvykio, iš registro E. T. nuotrauka, daryta patrulių 2024-09-30 įvykio vietoje, pridėta prie IT, įkeliant ją IBPS. Pridedama. Nuotrauka, 1 vnt. (b. l. 35-36).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybiniame pranešime dėl papildomos informacijos nurodyta, kad buvo bendrauta su E. T.. Pastaroji nurodė, kad po 2024-09-30 įvykio ji į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Į vietą buvo atvykusi GMP, kuri ją apžiūrėjo (b. l. 43).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-12-17 specialisto išvados Nr. G4119/2024(01) matyti, kad E. T. po įvykio objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (b. l. 50).
Iš byloje esančios BPC skambučio garso įrašo suvestinės (padarytas vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą) matyti, kad skambina M. T. ir prašo policijos, nes atvažiavo F., į jo butą ir juos sumušė. Adresas (duomenys neskelbtini). Prieš 10 ar 15 minučių sumušė (b. l. 73-74).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamajam A. F. kaltinimas pareikštas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą E. T., kairės rankos kumščiu suduodamas 1 smūgį jai į veido sritį, kuri tuo metu buvo 9-ą mėnesį nėščia.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog jis nemušė nukentėjusiosios, ji jau buvo su mėlyne, kuri jau buvo geltona, tačiau teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. F. kaltę sukėlus fizinį skausmą E. T.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, iš dalies – kaltinamojo parodymais, rašytiniais bylos įrodymais: tarnybinių pranešimų, BPC įrašo apžiūros protokolo, medicininių dokumentų duomenimis.
Pats A. F. neneigia, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo nukentėjusiosios motinos namuose, kuriuose tuo metu buvo ir nukentėjusioji. Nors pripažįsta, kad buvo stipriai neblaivus, tačiau tvirtina, kad nebuvo jokių muštynių, jis niekam smūgių nesudavė. Tuo tarpu nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku pas juos į namus atėjo neblaivūs R. F. ir jo brolis A. F., kurie ieškojo V., ji pasakė, kad V. nėra, tuomet R. F. nuėjo pažiūrėti į antrą namo aukštą, o A., priėjęs prie jos sėdinčios virtuvėje, be priežasties kumščiu sudavė jai į veidą, dėl ko jai ant veido prie akies atsirado paraudimas. Jos mama, tai pamačiusi, iš karto puolė ją ginti, uždengdama savo kūnu, jai taip pat A. F. sudavė bei jos dėdei, kuris išgirdęs triukšmą nusileido iš viršaus. Liudytoja T. T. taip pat parodė, kad į jų namus atėjo neblaivus R. F., ieškojo jos dukros V., bet šios jos namuose nebuvo, po kelių minučių į namus užėjo stipriai neblaivus R. brolis A. F., kuris priėjęs prie virtuvėje sėdėjusios E., kumščiu sudavė jai į veidą, vėliau jai ant veido prie akies atsirado kraujosruva. Kiek kartų sudavė, gerai nematė, lygtais ne mažiau kaip 2 kartus. Ji, tai pamačiusi, pašoko nuo sofos ir užstojo dukrą, pradėjo rankomis jį stumti toliau nuo E. (rankomis stūmė jam į nugarą). Tada A. rankomis, kaip tiksliai nematė, galimai kumščiais sudavė jai per dešinę ranką ne mažiau kaip du kartus, apie 2 kartus per galvą. Ji pradėjo šaukti, tada iš antro aukšto atėjo M. T., klausė, kas čia vyksta. M. atėjus A. pradėjo mušti M. rankomis. Tokie liudytojos parodymai sutampa su M. T. parodymais, jog įvykio dieną, būdamas savo kambaryje išgirdo E. ir T. riksmus, jis iškart nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, kad A. F. iš priekio laiko E. T. rankomis, matė, kad E. dešinė veido pusė prie akies buvo paraudusi, vėliau toje vietoje atsirado kraujosruva. Jis sugriebė A. už drabužių ir atitraukė A. nuo E. Viskas vyko virtuvėje. A. tada nuo stalo pagriebė medinę lentelę (naudojamą maistui pjaustyti) ir ja sudavė jam per galvą apie 3-4 kartus, A. jį pargriovė ant grindų, kartu nukrito, tuo metu T. A. nuo jo atitraukė, tada A. atsistojo ir pradėjo medine lentele mušti T.. R., A. brolis, A. atitraukinėjo ir ištempė į lauką. R. nieko nemušė, vis ramino A., tik A. mušė. Vėliau E. pasakojo, kad A. sudavė jai į veidą ranka, ji sakė, kad mama pradėjo ją ginti, A. nuo jos atitraukė. Kodėl A. taip elgėsi, jis nežino. Jis buvo stipriai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų, nuo jo sklido alkoholio kvapas.
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vieta sutampa su liudytojo M. T. nurodytomis aplinkybėmis apie tai kad vyko grumtynės, užfiksuota jo minėta sulaužyta medinė pjovimo lentelė (t. 1, b. l. 8-9, 15-25). Byloje esančiame Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės taip pat sutampa su nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, o būtent, kad radijo ryšiu gauta pranešimas, jog pas pranešėją į namus atėjo pažįstami F., kurie sėdėjo kalėjime, sumušė pranešėją ir jo nėščią dukterėčią. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko namo virtuvėje E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (0.00 prom., dešinėje veido pusėje matėsi patinimas), jos dėdė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) (išgėręs, nesugebėjo įpusti į alkotesterį, ant kaktos matėsi kraujas) ir motina T. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1.12 prom., kruvina lūpa). E. T. paaiškino, kad ji buvo svečiuose pas motiną, kai į namus atėjo neblaivūs R. F., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini). A. buvo nusiteikęs agresyviai. R. paklausė E., kur yra V. (E. sesė, su kuria jis draugavo). Ji atsakė, kad nežino. Tada A. priėjo ir be jokios priežasties kumščiu trenkė jai į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Motina pradėjo ginti dukrą, tačiau A. pradėjo smurtauti ir prieš ją, o vėliau paguldė ant grindų M. ir pradėjo mušti. E. pabėgo į antrą aukštą, o M. iškvietė policiją (t. 1, b. l. 34). Tuo tarpu iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad iš policijos registro ištraukta E. T. nuotrauka, daryta patrulių 2024-09-30 įvykio vietoje (t. 1,b. l. 35-36). Nuotraukoje užfiksuotas paraudimas ant dešinio nukentėjusiosios poakio. Iš byloje esančios GPM kvietimo kortelės matyti, kad užfiksuota sumušta nėščia moteris ir sumuštas vyras, moteris pagalbos atsisakė, į medicinos ekspertus nesikreipė (t. 1, b. l. 43-48). Tuo tarpu tai, kad M. T. iškvietė policiją ir nuo pat pradžių nurodė apie smurtą prieš E. T. patvirtina byloje esančios BPC skambučio garso įrašo suvestinės (padarytas vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą) duomenys, iš kurių matyti, kad skambina M. T. ir prašo policijos, nes atvažiavo F. į jo butą ir juos sumušė, taip pat sumušė dukterėčią, kuri turi gimdyti (b. l. 73-74).
Visi įrodymai sutampa tarpusavyje ir yra pakankami A. F. kaltei dėl fizinio skausmo sukėlimo E. T. pagrįsti. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose esančius neatitikimus dėl M. T. dalyvavimo įvykyje, ar kokiu būdu tiksliai liudytoja T. T. gynė dukrą, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajai (kaltinimas sudavus vieną smūgį), teismas nevertina kaip esminius. Be to, kiekvienas asmuo skirtingai ir individualiai sugeba įsidėmėti ir atkurti įvykius, juo labiau vykusius stresinėje situacijoje ir esant taip pat neblaiviems. Teismo vertinimu nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai A. F. veiksmuose sukeliant skausmą E. T.. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą sukėlė be jokios priežasties, smurtinis veiksmas pasireiškė kumščiu suduodant smūgį nukentėjusiajai į veidą, kas rodo, kad jis smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai, gali sukelti jai fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą, kad tai neteisėtas, pavojingas elgesys, už kurį gali būti baudžiamas. Nepaisant to, sąmoningai, be jokios priežasties, nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, kas rodo, kad asmuo norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia, o jo veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai kilusiomis pasekmėmis.
Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog jis nemušė nukentėjusiosios, jie visi siekia jį apkalbėti, o sumušti nukentėjusiąją galėjo jos vyras, teismas tokių išvadų daryti neturi jokio pagrindo. Liudytoja V. T. parodė, kad motina (T. T.) nėra linkusi meluoti, o sesers sutuoktinis jos nemušė. Jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų dėl smurtinių veikų prieš nukentėjusiąją tiriamu laikotarpiu nebuvo pradėta (t. 2, b. l. 36).
IV. Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, tai yra bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Kaltinamasis A. F., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. F. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo A. F. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. F. praeityje teistas 16 kartų, nagrinėjamas nusikalstamas veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Visos šios aplinkybės parodo kaltinamojo atsainų ir neleistiną požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Vis tik teismas negali daryti abejonių nekeliančios išvados dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos atsakomybė sunkinančios aplinkybės nustatymo, t. y., kad A. F. nusikalstamą veiką padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia. Pats kaltinamasis tvirtino, kad nežinojo, jog nukentėjusioji laukiasi ir nematė to įvykio metu. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino, ar kaltinamasis tai žinojo ir matė, nors ir matėsi tai. Nors liudytoja T. T. tvirtino kad kaltinamasis žinojo, jog nukentėjusioji laukiasi, nes bendravo su kita jos dukra – V., liudytoja apklausta V. T. parodė, kad gal ir nežinojo A. F., jog sesuo laukiasi ar pamiršo. Vertindamas šiuos parodymus bei tą aplinkybę, kad nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusioji sėdėjo ir kaltinamasis negalėjo aiškiai matyti nėštumo bei tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, kad jam buvo akivaizdu, kad nukentėjusioji yra nėščia, net jei ji yra smulkaus kūno sudėjimo, o nėštumas buvo 9 mėnesio.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. F. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, teisiamas 17 kartą, teistas už vagystę, viešosios tvarkos pažeidimus, plėšimus, vairavimą neblaiviam, baustas administracine tvarka (b. l. 139-142), galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie priklausomybės ligų arba psichiatrinį gydymą byloje nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų apie tai, ar A. F. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendis neviešoje byloje iki šio nuosprendžio priėmimo dienos yra įsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmės nebendrintina su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme, tai bus padaryta bausmės vykdymo metu bausmės vykdymą užtikrinančiai institucijai kreipusis su teikimu į teismą.
V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026-01-28 pažyma Nr. APD-2026-01129 apie patirtas išlaidas, kurioje nurodoma, kad, advokatui Ramūnui Vanagui teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. F. baudžiamojoje byloje, valstybė patyrė 604.17 Eur.
Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Bylos nagrinėjamo metu kaltinamasis buvo įkalinimo įstaigoje. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas buvo paskirtas ne kaltinamosios, o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje, duomenų apie kaltinamojo turtą nėra, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, pajamų neturi, gynėjo paskyrimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. F. valstybei nepriteistinos (BPK 103-106 straipsniai).
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam A. F. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. F. nepriteisti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.